Lietuvos kelių privatizavimas ir perteklinis apmokestinimas
Lietuvoje netyla kalbos apie mokamus kelius, už kuriuos tektų susimokėti visiems jais besinaudojantiems vairuotojams. Norima įdiegti dar vieną, papildomą mokesčio administravimo sistemą, tik pamirštama, kad jau dabar į kuro dedamąją įeina ir kuro akcizas, kuris šiuo metu sudaro išskirtinai gazoliams (dyzeliniams degalams) 410 Eurų už 1000 litrų kuro. Bešviniam benzinui 466 Eur už 1000 litrų produkto. Labiau suprantama kalba, akcizo dydis populiariausiam dyzeliniui kurui yra 41 centas už litrą, kai kaina degalinėje šiuo metu su mokesčiais yra apie 1,31-1,40 Eur už litrą. Vertėtu priminti, kad kalbant apie kurą, akcizo mokestis yra priemonė vyriausybei rinkti lėšas, tuo pačiu darant įtaką vartotojų elgesiui ir skatinant tvaresnę energetikos praktiką. Akcizas buvo didinamas pretekstu, kad Lietuvos keliai prastos būklės ir nepakanka surenkamų mokesčių ir tai buvo konstituciška.
Pagal finansų ministerijos teigimą, iki 2021 metų, kelių infrastruktūros finansavimas buvo plauojamas taip, jog dalis valstybės biudžeto pajamų iš akcizų buvo nukreipiama į nesusijusias programas tiesiogiai su keliais, bet kitoms valstybės reikmėms. Finansų ministerija taip pat teigia, antai Konstitucinis teismas nustatė, jog kelių finansavimas iš kelius naudojančiųjų vartotojų, kurie už tai tiesiogiai susimoka pagal suvartotą kurą (daugiau važiuoji, daugiau suvartoji, daugiau sumoki), ir tai prieštarauja šalies konstitucijai. Tuomet keliu klausimą, ar apvoginėti Lietuvos žmones nėra antikonstitučiška?!
Įdomu tai, kad konstitucijai neprieštarauja, Lietuvos žmonių pinigais pastatytų kelių administravimas sudarant sutartis su privačia įmone, kuri nebūtinai yra registruota Lietuvos Respublikoje, kad surenkamas mokestis, bus ne tiesiogiai į valstybės biudžetą, o per privačių įmonių sąskaitas. Nemanote, kad jau pakanka pavyzdžio su nacionalinio stadiono koncesininkais ir privataus sektoriaus „praloštais” milijonais? Ar elektros energijos tiekėjų „liberalizavimas”, kiek „ištuštino” Lietuvos gyventojų ir elektros naudotojų pinigines? Infrastruktūra ir energetika yra vienos iš pagrindinių sričių, kurios tiesiogiai susijusios su Lietuvos žmonių gerove. Šiuo atveju nematyti teisingo apmokestinimo ir paskirstymo Lietuvos keliams, kuro akcizo atveju. Tolimesnis papildomas apmokestinimas, tik padidintų administravimo išlaidas, jas perkeltų į privatų sektorių ir išpūstu kainas. Visiems žinoma, kad privatus sektorius suinteresuotas pelnu, tai sudarytu sąlygas iš vartotojų nepagrįstai reikalauti didesnių mokesčių, kas apsunkintų judėjimą šalies keliais. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos kelių naudotojų kontrole: kiek ir kur gali nuvažiuoti rūpinsis ne Lietuvos Respublika, bet užsienio kapitalas. Klausimas ar Mes to norime?Kviečiu atkreipti dėmesį, kaip kryptingai ir tikslingai buvo keičiama Valstybės įmonė ir jos statusas, kaip nuvalstybinama Lietuva, Lietuvos išdavikų.
Truputis priešistorės ir su „Via Lietuva” anskčiau Lietuvos automobilių kelių direkcija-LAKD
Įregistruota 1998-12-02 kaip Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija LAKD
Tolimesnė valstybinės įstaigos pokyčių chronologija:
2011-01-07 Pasikeitė teisinė forma iš Valstybės biudžetinė įstaiga į Biudžetinė įstaiga.
2023-01-02 Pakeistas pavadinimas iš Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija į Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
2023-01-02 Pasikeitė teisinė forma iš Valstybės įmonė į Akcinė bendrovė.
2024-03-05 Pakeistas pavadinimas iš Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija į Akcinė bendrovė „Via Lietuva”.
Taip atrodo Lietuvos kelių privatizavimas ir tai nelaikoma antikonstituciška. Ar dar negana? Man, jau GANA.
Deividas Čekauskas
I was recommended this website by my cousin I am not sure whether this post is written by him as nobody else know such detailed about my trouble You are amazing Thanks
I-OJI TAUTOS PROGRAMA (skirta Tautos analizei), 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, 2022 m. sausio 31 d..
Pastabos:
parašyta prieš Rusijos Federacijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžią 2022.02.24;
parašyta prieš Lietuvos Valstybės įkūrimą 2022.12.26;
įtraukta sudėtine dalimi į Lietuvos Valstybės pagrindinį įstatymą – Konstituciją, kurį buvo priimta 2024.05.31, įsigaliojo 2024.06.01.
I-OSIOS TAUTOS PROGRAMOS atskiri punktai, susiję, tame tarpe, su Lietuvos keliais, taip pat su naujais Lietuvos statusais, apibrėžiamais siūlomuose priimti naujuose ir atskiruose Teisės aktuose (įstatymuose):
14. Specialiu įstatymu paskelbti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos, kaip „Tranzitinės valstybės” statusą ir valstybinę reikšmę, apimant visų rūšių transportą ir infrastruktūrą: sausumos kelių, geležinkelių, jūrų vandens ir oro.
Pastaba: įgyvendinti / priimti įstatymą per 1-erius metus nuo kadencijos pradžios.
19. Priimti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos būsimos „Branduolinės valstybės” statuso, švarios ir stabilios energetikos vystymo bei įpareigoti Vyriausybę atlikti visas reikalingas studijas ir pradėti pirminius parengiamuosius darbus dėl mažos galios branduolinio reaktoriaus (-ių), pavyzdžiui, BWRX – 300 (Estijos pasirinktas branduolinio reaktoriaus variantas) parinkimo ir būsimų statybų, įgyvendinant valstybinį atominės elektrinės projektą.
Pastaba: įgyvendinti / priimti sprendimus maksimaliai greitai.
Ar skaitytojai žino apie esamą situaciją? Pvz., AB „Kelių priežiūra” jau yra išeikvoti visi pinigai, papildomų pinigų nėra skiriama, darbuotojai yra atleidžiami iš darbo / išleidžiami iš darbo NEAPMOKAMŲ atostogų. Tai vadinasi – visiškas „pizdec”. Atplaukėm ir užplaukėm, kaip yra sakoma, „na chui”.
Ar teko matyti ir girdėti pasisakant tuo klausimu nors vieną veikiantį Seimo „vaflį” ar „zalupą”? Neteko. Kodėl? Rinkimai. Nėra laiko menkniekiams.
Todėl Tauta turėtų vyti juos visus. Jeigu nebėgs, reikėtų šaudyti palei jų kojas. Jeigu bėgs, bet bėgs lėtai – šaudyti palei kojas delikačiai, kad pradėtų labai tankiai ir labai greitai perstatinėti kojas.