Lietuvos valdžia nepasitiki Lietuvos kariuomene, todėl už 9 mlrd. eurų samdo užsienio samdinius
Profesorius Eduardas Vaitkus mano, kad Lietuvos valdžios sprendimas už 9 mlrd. eurų samdyti užsienio karo samdinius reiškia tik viena – ši valdžia nepasitiki Lietuvos kariuomene
Vokiečiai yra Lietuvos okupantai. Lietuvos jaunuoliai turi giliai susimąstyti, ką jie ruošiasi ginti.
Joo… . Tai vadinasi „atplaukėm”. Liaudis turėtų Vilniuje, tiesiog, fiziškai nušluoti nuo žemės paviršiaus mažiausiai tris, galbūt, keturis objektus su ten esančiu kontingentu … . Geriau – sulaukus rudens … .
Sureaguojant į interviu.
Lietuvos Respublikos užpuolimo atveju, niekas VISI negins. Jau seniai yra išsiaiškinta ir patvirtinta, net, NATO generolo (buvusio NATO pajėgų vado Europoje), kad Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis nėra aktyvuojamas automatiškai. Todėl VISI Lietuvos negins. Galbūt, gins Lenkija, gal Vokietija, gal JAV, gal kitos šalys. Arba niekas. Arba NEBŪTINAI.
Kaip žinia, neseniai Vilniuje vykusio NATO Viešojo forumo metu, Lietuvos Respublika / G.Nausėda teikė NATO prašymą dėl Lietuvos Respublikos visuotinės gynybos ir tokios gynybos garantijos suteikimo. Prašymas buvo atmestas. Lietuvos Respublika kolektyvinės NATO garantijos negavo. Berods, tardomas G.Nausėda dėl pasiektų rezultatų, pats tai patvirtino. Tiesiai ar „aplinkui”. Jis tik labai džiaugėsi, kad renginio metu Lietuvos Respublika sugebėjo suorganizuoti koncertą, kuris labai patiko visiems Viešojo forumo dalyviams. Neva, ne kurie iš jų patvirtino, kad tokio koncerto nėra tekę matyti ar klausyti jokiose kitose panašiose priemonėse, kuriose teko dalyvauti.
Todėl Lietuvos Respublika pratęsė / pradėjo dvišales derybas su Vokietija.
Situacija ir išvada yra sekanti: Lietuvos Respublikos apginamumą lemia ne tai, kas gins ar negins Lietuvą – visa NATO ar atskira viena šalis Vokietija, bet Lietuvos Respublikos vykdoma užsienio politika ir jos kryptis.
Lietuvos Respublika (reikia suprasti – veikianti politinė vadovybė) pasirinko tokį būdą ir formą dėl dviejų priežasčių:
1. Išlaikyti esamą ir veikiančią politinę – administracinę sistemą ir savo būvimą joje.
2. Hyper mastu plauti valstybės pinigus.
Ar Lietuvos Respublikos Konstitucija leidžia visam laikui (neterminuotai) dislokuoti savo teritorijoje užsienio valstybių kariuomenes ir jų bazes? Neleidžia.
Ar buvo paskelbtas referendumas, kuris pakeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos tokią esamą nuostatą dėl užsienio valstybių kariuomenių ir jų bazių dislokavimo? Nebuvo.
Ar Lietuvos Respublikos Seimas svarstė ir priėmė Konstitucijos pataisas dėl užsienio valstybių kariuomenių ir jų bazių dislokavimo? Ne.
Kas įvyko? Berods, pirmą NATO Viešojo forumo Vilniuje dieną, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (valdomas teismas) „greituoju būdu” pateikė išaiškinimą, kad užsienio valstybės kariuomenės ir jos bazės (Vokietijos Bundesvero brigados) dislokavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti dvejais tikslais:
a) apsaugoti Lietuvos valstybę ir NATO rytinį sparną nuo priešiškų išorės jėgų;
b) apsaugoti Lietuvos valstybę ir NATO rytinį sparną nuo teroristinių grupuočių.
O Lietuvos Respublika, iš tikrųjų, galėtų elgtis sekančiai: išvaikyti visus NATO dalinius ir visus vokiečius (išskyrus bendruosius mokymus), o Lietuvos oro erdvės stebėjimą ir apsaugą vykdyti kartu su, pavyzdžiui: Lenkija, Vokietija, JAV, Jungtine Karalyste, Rusija (iš viso šešios šalys, įskaitant Lietuvą), kiekvienai valstybei MISIJOS tikslu dislokuojant po 2 – 3 naikintuvus, iš viso: 12 – 18 naikintuvų, kurių tiek Lietuvoje niekada nebuvo. Tai būtų simbolinė gynyba. O ko daugiau reikia?
Be to, Lietuvos Respublika galėtų prašyti / reikalauti, kad visos užsienio šalys, pariteto principu, Lietuvai neatlygintinai ir į nuosavybę perduotų naujus 2 – 3 naikintuvus, užtikrinant detalių tiekimą ir pilotų apmokymą.
Lietuvos Respublika su savo partneriais galėtų užtikrinti ir Latvijos Respublikos bei Estijos Respublikos oro erdvės kontrolę ir apsaugą. Jeigu Latvija ir Estija norėtų ir sutiktų.