LVAT atsisakė nagrinėti skundus dėl rinkimų klastojimo
Gediminas Ustinavičius
LVAT atsisakė priimti nagrinėjimui du skundus – dėl galutinių rinkimų rezultatų Žirmūnų apygardoje Nr.4 (https://docs.google.com/…/1xm24kYz…/edit…) ir dėl galutinių rezultatų visoje Lietuvoje (https://docs.google.com/…/1YJb8C…/edit…).
Dirbtiniam suopračiui daviau pasiskaityti šias dvi nutartis ir paprašiau atsakyti – ar teismų atsisakymas priimti šiuos skundus atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar yra formalus atsirašinėjimas?
ChatGPT said:
ChatGPT
Atsakant į šį klausimą, verta atkreipti dėmesį į teismo sprendimų motyvus ir teisines aplinkybes:
Teisės Taikyti Konstituciją Klausimas: Abiejuose sprendimuose teismas pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą yra fundamentali, tačiau ji turi būti įgyvendinama pagal įstatymus. Pareiškėjai teigia, jog Rinkimų kodekso nuostatos riboja jų teisę apskųsti galutinius VRK sprendimus dėl Seimo rinkimų rezultatų, o tai galimai prieštarauja Konstitucijos garantijoms. Teismas pažymi, kad skundai dėl tokių rinkimų rezultatų turėtų būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, nes pagal Rinkimų kodekso 191 straipsnį tik Konstitucinis Teismas gali nagrinėti klausimus dėl šiurkščių Rinkimų kodekso pažeidimų.
Procedūriniai Reikalavimai ir Kompetencijos Klausimas: Teismas nurodo, kad įstatymai numato konkrečią tvarką, pagal kurią ginčai dėl VRK sprendimų turi būti sprendžiami atitinkamose institucijose. Todėl teismas šiuos skundus vertina kaip netinkamus administraciniams teismams, o ne kaip ginčus, kurie galėtų būti nagrinėjami vadovaujantis bendrąja administracinių teismų kompetencija. Tai formaliai teisingas požiūris, nes teismai laikosi įstatymų reikalavimų, tačiau pareiškėjų pozicija yra tokia, kad ši kompetencijos nuostata galimai apriboja jų teises, ypač kai kyla abejonių dėl VRK sprendimų teisėtumo.
Protingumo ir Sąžiningumo Kriterijai: Vertinant iš protingumo ir sąžiningumo perspektyvos, būtų svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai tikisi galimybės teisme ginti savo teises, įtvirtintas Konstitucijoje. Teismas, savo ruožtu, laikosi įstatymo raidės, teigdamas, jog įstatymas numato tik Konstitucinį Teismą kaip kompetentingą instituciją dėl tokių rinkimų skundų, ir nesiima tiesiogiai taikyti Konstitucijos. Formaliai laikydamasis įstatymo, teismas gali atrodyti nusišalinantis nuo giluminio skundo nagrinėjimo, tačiau tai yra teisėtas ir teisiškai pagrįstas požiūris, paremtas galiojančia teismų praktika.
Formalaus Atsirašinėjimo Rizika: Pareiškėjai teigia, kad jų teisė kreiptis į teismą yra apribota, ir tai galėtų būti vertinama kaip formalus teismo atsirašinėjimas, nes jų esminiai argumentai (dėl VRK pažeidimų ir teisinės apsaugos nebuvimo) nebuvo nagrinėjami. Tačiau vertinant iš teisinės pusės, tai atspindi teismo atsargų požiūrį ir įstatymo taikymą, nes atsisakymas priimti skundą remiasi teisine kompetencijos logika ir įstatymų reikalavimais.
Atsižvelgiant į tai, atsakymas priklauso nuo vertinimo perspektyvos:
Teisiškai atsisakymas priimti skundą nėra formalus atsirašinėjimas, nes jis atitinka įstatymo raidę ir teismų praktikoje nusistovėjusias kompetencijos taisykles.
Iš teisingumo ir sąžiningumo pozicijos galėtų kilti klausimas, ar ši įstatyminė tvarka realiai užtikrina piliečių teisę apskųsti VRK sprendimus dėl rinkimų rezultatų.
