M. Starkus ir V. Radzevičius apie kelionių patirtis: buvo akimirka, kai rimtai svarstėme, ar pasidalyti viagros tabletę

0

Žodis „kelionė“ užkietėjusiems pasaulio maišytojams Vytarui Radzevičiui ir Martynui Starkui toli gražu ne visada siejasi su komfortabiliomis sąlygomis ar preciziškai suplanuota dienotvarke SPA centre. Jiems dažniausiai tai yra darbas. Tiesa, toks, kuris patinka ir suteikia marias patirčių, praplečiančių pasaulio suvokimą, o kartais ir sukuriančių kurioziškų nutikimų, kuriais vėliau galima pasidalyti.

Asmeninių patirčių užsienyje gausa ir pasitaikiusiomis juokingomis ar net absurdiškomis situacijomis LITEXPO parodoje „Adventur 2024“, vyksiančioje sausio 26–28 d., besidalysiantys keliautojai atviri – per daugelį kelionių metų būta visko, bet pamatyti dar yra ką.

Ateiviai Afrikoje ir dilema Peru kalnuose

Paklaustas apie įsimintiniausią kelionę, Vytaras mintimis nusikelia į Afriką, padovanojusią neeilinių patirčių.

„Keisčiausia ir netikėčiausia mano kelionė buvo pirmas lankymasis Afrikoje 2006 metais. Automobiliu vykome nuo Vilniaus iki Malio sostinės Bamako. Kelionės metu patyrėme daug nuotykių. Būta ir nežinomybės. Internetas dar nebuvo toks išplėtotas, informaciją nebuvo taip lengva susirinkti. Toje kelionėje patirtas ir kultūrinis šokas, įsitikinus, kad posakis „this is Africa, my friend“ (liet. čia yra Afrika, mano drauge) turi reikšmę. Ypač įdomu buvo Mauritanijoje, važiuojant per Sacharą. Įsiminė ir viešnagė pas save ateiviais iš Sirijaus žvaigždyno laikančius dogonų tautos žmones. Tai buvo įdomi kelionė – ir dėl pažinimo, ir dėl nuotykių“, –  prisiminimais dalijasi V. Radzevičius.

Pasak jo, net ir tolimuose kraštuose, kur dažnai esi savotiškas svetimkūnis, keliautoją gali kartais aplankyti ir beveik namų jausmas.

„Toks jausmas buvo Aliaskoje. Jaučiausi lengvai reinkarnuotas. Ar dėl gamtos didybės, ar dėl žmogiškos romantikos, kuri ten išlikusi nuo aukso karštinių, – jaučiausi ten savas. O gal taip atsitiko, nes lankiausi vietose, apie kurias buvau skaitęs Jacko Londono kūryboje? Ir dėl to tai atrodė patirta, matyta ar pažįstama. Sava“, – svarstė keliautojas.

V. Radzevičiaus bendražygis Martynas Starkus, nors ir įsitikinęs, kad svetur niekada nesijauti visiškai kaip namuose, visgi pritaria – būna vietų, kuriose gali rasti namams būdingą patogumo ir saugumo pojūtį.

„Išskirčiau keletą vietų, kuriose jaučiausi gerai. Tai – Aliaska, Naujoji Zelandija ir Australija. Galbūt dėl europinės ten gyvenančių žmonių kilmės ar panašaus gyvenimo būdo“, – sako M. Starkus.

Keliaujant po dešimtis valstybių ir net sąmoningai ieškant nuotykių, matyt, neįmanoma išvengti situacijų, kurias vėliau prisimeni su šypsena, nors tada ir nebuvo labai smagu. Vytarui toks nutikimas atmintyje įstrigo iš kelionės Peru.

„Pamenu, patyrėme aukštikalnių ligą Peru. Ir tada visiems mums keturiems bendražygiams tiesiog plėšė galvą nuo skausmo. Prieš kelionę sužinojome, kad viagra, kaip plečiantis vaistas, gali padėti tokiu atveju. Turėjome tabletę. Ilgai galvojome, ar pasidalyti ją. Bet perskaitę šalutinius poveikius nutarėme susilaikyti. Dar dabar prieš akis stovi vaizdas – keturi vyrai kambarėlyje be langų, o ant stalo guli viagros tabletė“, – šypteli Vytaras.

Kelias yra gyvenimas

Nors V. Radzevičius ir M. Starkus aplankė daugybę šalių, jie neišskiria labiausiai praturtinusios ar juos pakeitusios kelionės. Anot jų, kiekvienas potyris tiesiog pridėjo kantrybės, išminties, žinojimo, mokė ir skatino permąstyti kai kuriuos dalykus.

Prisimindamas kelionėje įgytas pamokas ar patarimus, kuriuos duotų kitiems, Vytaras pasidalija lotyniška sentencija Via est vita (liet. kelias yra gyvenimas). Patyręs keliautojas įsitikinęs – šiuose žodžiuose telpa viskas. 

Paklaustas, ar neapmaudu, kad užsiėmimas, daugelio žmonių siejamas su romantika ir malonumais, jiems yra dažniau darbas nei pramoga, Martynas nedvejodamas atsako: „Būtų labai keista, jeigu viskas būtų malonumas“, – teigia jis ir priduria, – toks kelias pasirenkamas savanoriškai, niekam neverčiant, o ir atliekamas darbas patinka.“

Tiek keliaujant, kiek Martynas ir Vytaras, atrodo, lengva pamesti dalį pasaulio pažinimo žavesio arba vienoje kelionėje staiga imti ir suvokti – mačiau įspūdingesnių vaizdų. Tačiau M. Starkus į tai žvelgia stojiškai.

„Išvykdamas žinau, kad turiu paruošti reportažus, esu įsisąmoninęs uždavinius. Be to, žinau, kad, viena vertus, išlošiu, nes pamatysiu tai, ko kiti neišvysta. Kita vertus, objektą, masinantį daugelį žmonių, man turbūt teks apeiti, nes jam neturėsiu laiko“, – nurodo keliautojas ir priduria, kad, nors ir paradoksalu, daug keliaudamas suvoki, kiek daug dar nematei.

Nauja gurmanų kryptis

Vytaro ir Martyno kelionės dažnai yra neatsiejamos nuo kulinarinių nuotykių, tad kalbėdamas apie aplankytų kraštų skirtumus virtuvėse V. Radzevičius teigia, kad priekabių buvusiose kelionėse rasti sunku. Skanu buvo visur, išskyrus Boliviją.

„Jei atvirai, toje šalyje man nepatiko maistas – džiovintas, šaldytas, mirkytas, virtas. Kitur – kiekviena šalis turi savo gastronomines tradicijas ir sunku pasakyti, kuri yra pati pačiausia. Argentinoje skaniausia mėsa, Italijoje žavi natūralumas ir geri produktai, Tailande – skonių derinimas, Japonijoje – šviežia žuvis… Pradėjau vardyti ir užsimaniau valgyti“, – šypsosi aistringas keliautojas ir kulinarijos entuziastas.

Savo ruožtu Martynas teigia, kad skaniausia jam buvo Pietryčių Azijos regione bei Uzbekistane.

„Uzbekistanas galėtų būti nauja gurmanų kryptis. Žinoma, Pietryčių Azija taip pat nenusileidžia ir gali pasiūlyti gausybę įvairaus maisto. Ten labiausiai žavi išvystyta gatvės maisto kultūra“, – akcentavo M. Starkus.

Kur toliau?

M. Starkus atviras – vietų, į kurias dar norėtųsi nuvykti, apstu. Problema – sudėtingėjantis kariaujantis pasaulis, apsunkinantis daugelį aplinkybių ir planavimą.

„Vieniši keliautojai šiuo klausimu yra privilegijuoti. Jie gali patekti daug kur, tai priklauso nuo jų nutrūktgalviškumo, drąsos, įžūlumo. Vis dėlto aš vykstu su komanda, kameromis, reikiama įranga“, – sako TV laidų vedėjas.

Jis taip pat pripažįsta, kad kai kur norisi sugrįžti jau kitomis sąlygomis, pavyzdžiui, su vaikais.

„Norėčiau apvažiuoti Australiją, vaikams parodyti tam tikras Naujosios Zelandijos vietas. Dar kartą aplankyti Aliaską“,  – vardija M. Starkus.

Daugiau jo ir V. Radzevičiaus istorijų apie kelionėse patirtus nuotykius, netikėtas situacijas ir išmoktas pamokas bus galima išgirsti sausio 27 d., parodos „Adventur 2024“ metu. Ten gerai visiems pažįstami keliautojai pakvies į dvi valandas truksiantį kelionių humoro istorijų šou, kuriame taip pat bus paskelbtas ir konkurso „Menas keliauti. Menas patirti“ nugalėtojas.

Dviejų garsių keliautojų pasakojimai – tik viena iš daugelio turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos dalių. Sausio 26 d. prasidėsiančioje LITEXPO parodoje taip pat bus galima pasidalyti įspūdžiais bei pomėgiais su kitais aktyvaus laisvalaikio entuziastais, užmegzti turizmo verslo kontaktus, sutikti potencialius partnerius, išbandyti aktyvaus laisvalaikio aikšteles, pasitarti dėl kelionių organizavimo bei sužinoti apie Lietuvos vandens turizmo galimybes.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: DOMANTĖ KRIAUČIŪNAITĖ, LIETUVOS PARODŲ IR KONGRESŲ CENTRAS LITEXPO

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias