Mafijos valstybė
Apie griūvančią konservatorių imperiją ir priedangos ministrę
Ignas Vėgėlė
Keliais artimiausių dienų pranešimais priminsiu įdomiausius pastarųjų savaičių Lietuvos politinius įvykius, apibendrindamas ir pateikdamas įžvalgas. Žinau, kad atostogų karštyje gerai kompanijai, kitų kraštų pažinimui ar įdomiai knygai – atiduodame kone visą laiką. Saulėje ir šiltame ežero ar jūros vandenyje laikas sutirpsta. Todėl visuomeniniai reikalai, Lietuvos politinė informacija neretai lieka nepastebėta arba vos girdima. Be to, pastaruoju metu svarbius faktus ir analitinę informaciją užgožia rinkiminis triukšmas, rietenos ir paskalos, kitaip tariant – rinkimams skirti rėksmingi pliurpalai. Šią spragą bandysiu užpildyti, kartu grąžindamas prie įprastos artėjančio rugsėjo rutinos. Atsiprašau, kai kurie tekstai nebus trumpi.
Monikos Navickienės atsistatydinimas lyg ir „išsidūksojo”. Jį užgožė Landsbergio vila ir jo viešas melas Seime, taip pat Tapino, viešai kuriančio skaidrintojo įvaizdį, paaiškėjusi nevieša „prekyba informacija” už Contrebee akcijas. Prie jų sugrįšiu. Bet būtent nuo Navickienės istorijos prasideda naujas politinių ir visuomeninių procesų etapas. Per drąsus vertinimas? Tuoj pagrįsiu.
• Navickienės atsistatydinimo faktai
Paskutinis lašas – Navickienės skrydis kartu su šeima privačiu lėktuvu į Dubajų atostogauti su anksčiau už finansinius ir kitus nusikaltimus tris kartus teistu (ir kalėjusiu) Vilhelmu Germanu (buvęs Vilius Židelis). Už skrydį nei Navickienė, nei jos vyras nemokėjo. Vilhelmas Germanas dirbo vienoje bendrovėje su Monikos Navickienės vyru – UAB „Litlab”, kurios veiklai tirti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 216 str. „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas”. Viešai pranešta, kad UAB „Litlab” stato didžiulį verslo centrą, o iš kur pinigai – neaišku.
Navickienės istorija prasidėjo klausimais apie „Foxpay” laimėtus valstybės viešuosius pirkimus. Valstybės įstaigų ir organizacijų „Foxpay” mokama kaina už atsiskaitymų paslaugas beveik penkis kartus viršija tokių pačių paslaugų kainą, kurią moka verslo įmonės. Kitaip tariant, valstybė ir jos įstaigos „Foxpay” galimai permoka beveik penkis kartus. Per metus – turėtų susidaryti šimtai tūkstančių eurų: tikslias sumas dabar aiškinasi STT. „Foxpay” valdyboje dirbo ne kas kitas, o tas pats buvusios ministrės vyras Navickas. Jis net buvo šios įmonės vadovu, kol „Foxpay” veiklos tyrimo nepradėjo Lietuvos bankas.
Įdomus „sutapimas”, kad vienintelė „Foxpay” savininkė Ieva Trinkūnaitė yra to paties Vilhelmo Germano sugyventinė. Tai ta pati Ieva Trinkūnaitė, kuri ir skrido kartu su eksministre ir Viliumi Germanu į Dubajų. Maža to, Ieva Trinkūnaitė tiesioginiais giminystės ryšiais susijusi su Navicko brolio šeima. O paties Navicko ryšiai ir bendradarbiavimas su konservatorių vadovybe siekia ne mažiau nei dešimtmetį.
• Neatsakyti klausimai
Skubus ministrės atsistatydinimas buvo būtinas ne tam, kad gelbėtų ministrės reputaciją – po jos viešų pasiaiškinimų, kad nieko apie tai nežino, o su vyru susisiekti ir pakalbėti negali – eksministrės reputacijos jau nebeišgelbėsi. Versija, kad buvo būtina gelbėti neskaidrų šeimos verslą – UAB „Litlab” arba mokestinį ministrės deklaracijos/turto tikrinimą irgi neįtikėtina: būnant valdžioje ir turint galią žymiai lengviau „gesinti” bet kokius ikiteisminius tyrimus. Nebent… Nebent ministrės Navickienės šeimos ryšiai ir verslai rūpinosi ne tik šeimos, bet ir partijos bei jos vadovų finansiniais reikalais. Patarimas pasitraukti galėjo būti primygtinai siūlomas tam, kad į viešumą neišlįstų ypatingesni dalykai. Tokie panašūs (spėju, ir susiję) į „BaltCap” ir Šarūno Stepukonio kazino prapiltus kone tris dešimtis milijonų eurų.
Prielaidų taip svarstyti – nors vežimu vežk. Voratinklis nusidriekia net iki Šveicarijos: Šveicariška I.Trinkūnaitės įmonė skolina milijonus eurų Lietuvos kriminalinės policijos ikiteisminiame tyrime dėl narkotikų prekyba figūruojančio Tautvydo Lenckaus įmonei. Šveicarijoje su Vilhelmu Germanu siejama „iSun” neseniai kontroliavo kriptovaliutų keityklą. Kazino pinigai, ypač nelegalūs, gali būti legalizuojami ar perduodami tikrajam naudos gavėjui, pavyzdžiui, per kripto. Nepatogu per kripto? Trinkūnaitės „Foxpay” dalyvavo schemoje, skirtoje aptarnauti nelegalius e.kazino, – rašo Verslo žinios. Jau tampa įprasta: kur konservatorių kvapas, ten ir kazino. Bet grįžtu į Lietuvą: Trinkūnaitės „Foxpay” sugebėjo įdarbinti ne tik ministrės vyrą, bet ir vieno FNTT skyriaus viršininko žmoną, kuri taip pat tapo šios įmonės direktore. Beje, sklypas, kuriame Navickienės vyro UAB „Litlab” stato verslo centrą, išnuomotas už vos daugiau nei dešimtį tūkstančių eurų metams. Nuomotojas – 100 proc. valstybės valdoma AB „Lietuvos oro uostai”. Nepavargote nuo galimų pinigų plovimo schemų ir korupcinių ryšių?
• Tyrimo perspektyvos
Seimas bandė šį tinklą ištirti pats. Ligita Girskienė surašė ir surinko parašus laikinosios tyrimų komisijos sudarymui. Seimo dauguma su keliais opozicijos nariais tokį tyrimą blokavo.
Tyrimą pradėjo STT. Netrukus po kreipimosi į Generalinę prokuratūrą Navicko įmonės statybas ėmėsi tirti ir FNTT. Tiesa, FNTT galimybės atlikti nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl aukščiau aprašytų įdarbinimų gana ribotos – šiai įstaigai visų pirma derėtų pačiai išsitirti, kodėl neveikia FNTT imuniteto funkcija, kuri turėtų užtikrinti korupcijos prevenciją tarnybos viduje. Itin jautrų tyrimą dėl „Foxpay” veiklos atlieka Lietuvos bankas, kurio sankcijos finansų rinkos dalyviams gali būti ir „mirtinos”. Kol kas Lietuvos bankas ėmėsi prevencinių priemonių, apribodamas „Foxpay” veiklą ir paskirdamas laikinąjį atstovą „Foxpay” priežiūrai, be to, konstatavo visą eilę grubių įstatymo pažeidimų, o galutinę taikytino poveikio priemonę patikino paskirsiąs po visapusiško duomenų įvertinimo.
Dar Prezidento rinkiminės kampanijos metu ne kartą pabrėžiau itin didelę Prezidento įtaką specialiosioms tarnyboms ir visai teisėsaugai, taip pat Lietuvos bankui (primenu, Prezidentas skiria visą Lietuvos banko valdybą, o valdybos pirmininką jis teikia skirti Seimui. Panašu, kad ši istorija liudija vieną… , kad į Lietuvą grįžta Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nukirsta Navickienė, vakar – Gabrielius Landsbergis. Skaldoma konservatorių viršūnių hierarchija, kartu su ja traukomas per šią kadenciją itin išsiplėtęs neskaidraus, su nusikalstamu pasauliu siejamo verslo ir politikų ryšių voratinklis. Ar pradėtą darbą pavyks užbaigti, pamatysime netrukus: ir tyrimų institucijoms, ir Lietuvos bankui Prezidentas turi ką ir kaip pasakyti. O korupcinio purvo tiek, kad užteks darbo keleriems metams.
• Dovanos
Nei poilsis privačiais lėktuvais, nei bendrovės, statančios didžiulius verslo centrus, nuosavas kapitalas už ačiū nedovanojamas. Pinigai su narkotikų prekyba siejamais asmenimis taip pat už ačiū neskolinami. Kaip ir tas paskolas davusiam asmeniui (tikrajam naudos gavėjui) Lietuvoje nedovanojami valstybiniai užsakymai už beveik penkis kartus patrauklesnę kainą. Tokios „dovanos” gali panašėti į elementarų kyšį.
• Vietoje išvadų
Lietuvoje pajamos iš valstybės užsakymų, Šveicarijoje – paskolos galimai narkotikų prekybai. Kriptovaliutų keityklas ir nelegalius e.kazino aptarnauja savos bendrovės. Priedangai ir pagalbai tetrūksta nusipirkti kokį politiką už verslo centro pastatą, pigią sklypo nuomą arba skrydį į Dubajų. Arba visą partiją už kazino prapiltus keliasdešimt milijonų. Dar ir bonuso gali sulaukti, pavyzdžiui, dekriminalizuos žolę. Juk socialinių reikalų ministrė sava – paaiškins priežastis, „uždengs” pasekmes. Ko ne rafinuotesnė Kolumbija?
Taip, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kaip Lietuvos politinės sistemos monumentali ir neatsiejama dalis, kaip ir ta pati „konservatorių” partija (pastaba: beje , tai nėra „konservatorių” partija ir, net, ši partija neturi oficialios teisės naudoti savo pavadinime žodžio „konservatorių”), privalo būti 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose visam laikui eliminuojama iš Lietuvos politinės arenos. Tą skelbia ir I-OJI TAUTOS PROGRAMA, skirta vyksiantiems Seimo rinkimams.
„Ta pačia proga pasiūlymas Tautai – 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimuose visam laikui eliminuoti iš Lietuvos politinės arenos sekančias, vykdančias anominį valdymą (anomiją), destruktyvią veiklą, nukreiptą prieš valstybę ir nacionalinį saugumą, vykdančias pseudodemokratiją, artimą Rusijos, Baltarusijos, Kinijos demokratijoms (prisiminkite Prezidento V.Adamkaus Lietuvoje „paliktų šlepečių” istoriją; prisiminkite įtartinomis aplinkybėmis ir dėl JAV gydytojams įtartinos ligos, po vieno mėnesio, iš Lietuvos į JAV grįžusį ir mirusį diplomatą S.Lozoraitį, po rinkiminės dvikovos su Komunistų / LDDP / LSDP (socialdemokratų) partijų aktyvistu A.Brazausku ir „arbatos gėrimo” viešbutyje „Draugystė” – šiame viešbutyje S.Lozoraitis buvo apsistojęs ir gyveno; atkreipkite dėmesį į Kauno vyriausiosios rinkimų apygardos komisijos dažną delsimą paskelbti galutinius balsavimo rezultatus, ypač, tuo atveju, kai rezultatai lemia konservatorių partijos arba jų remiamo kandidato į Prezidentus galimą pergalę arba pralaimėjimą rinkimuose; prisiminkite „neabejotiną” liudytoją ir jo „garantuotą” liudijimą apie „paskutinės kelionės” aplinkybes – tuometinį Teisingumo ministrą / buvusį Vilniaus miesto merą R.Šimašių, kuris vidury laukų ir miškų palydėjo į „paskutinę kelionę” A.Ūsą, tuo metu valstybei vadovaujant Prezidentei D.Grybauskaitei; atkreipkite dėmesį į farmacijos pramonės atstovų ir lobistų Lietuvos politinės valdžios ir politikų paveiktumą ir prievartinės formos skiepijimą COVID-19 skiepais, kai, tuo tarpu, jau dabar (seniai) Seimo pirmininkė, Premjerė ir kai kurie kiti politikai sako, kad piliečiai patys „savo” ir „labai dideliu noru” stojo į labai ilgas „skerdyklų” eiles skiepams, todėl dėl skiepų pasekmių pretenzijos valstybei negali būti priimamos; atkreipkite dėmesį į valdžios vykdomą spaudimą ir blokavimą bei uždarymą konkrečių Lietuvos žiniasklaidos priemonių; atkreipkite dėmesį į Seimo atskiru ir specialiuoju sprendimu valstybės vadovo statuso suteikimo nebuvusiam oficialiu valstybės vadovu prof. V.Landsbergiui istoriją ir peripetijas, kai kitas buvęs laikinasis valstybės vadovas A.Paulauskas iki šiol tokio statuso neturi ir daugelį kitų panašių anti demokratijos atvejų) ir, veikiančias prieš Tautos bei nacionalinius interesus ir keliančias didesnio ar mažesnio laipsnio grėsmę nacionaliniam saugumui, partijas ir asmenis:
• Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją (2007 m. parlamentinės komisijos išvadose, dėl saugumiečio Juro Abromavičiaus nužudymo, partija buvo pripažinta teroristų rėmėja, o teroristinė grupuotė, įvykdžiusį nužudymą – turėjusi tiesioginius ir artimus ryšius su partijos vadovais; tai – politinė partija, neturinti jokios ideologijos, ne atstovaujanti valstybės ir Tautos interesus, o besivadovaujanti partiniais ir asmeniniais interesais; konservatorius K.Masiulis viešai televizijoje yra pasakęs, kad viską ir visada padarys taip, kad tik partijai būtų gerai, kadangi jis yra partijos narys ir be partijos realiai neišgyventų, t.y. K.Masiulis – geras žmogus ir toks žmogus partijai, iš tikrųjų – auksinis aktyvas, tačiau Tautai tokios partijos, tokie partijų nariai, tokie Seimo nariai ir tokie visi kiti valdininkai yra nereikalingi; projekte „2K” konservatorius A.Kubilius ir socialdemokratas (!) G.Kirkilas dėl šalies ir Tautos „gerovės” visą kadenciją išbuvo koalicijoje (!); ši – pagrindinė valdančiosios koalicijos politinė partija, „išpažystanti” konservatyvias ir krikščioniškąsias vertybes, dėl buvimo valdžioje ir išsilaikymo joje, pritarė „homosekų” inicijuotam ir stumtam Civilinės sąjungos įstatymui; ši politinė partija su pertraukomis Lietuvą valdo jau per 30 metų);
• Liberalų sąjūdį;
• Laisvės partiją;
• Lietuvos socialdemokratų partiją (tai – politinė partija, neturinti jokios ideologijos, ne atstovaujanti valstybės ir Tautos interesus, o besivadovaujanti partiniais ir asmeniniais interesais; projekte „2K” socialdemokratas G.Kirkilas ir konservatorius (!) A.Kubilius dėl šalies ir Tautos „gerovės” visą kadenciją išbuvo koalicijoje (!); šios partijos atstovai: G.Paluckas, R.Budbergytė, A.Sysas, D.Šakalienė, J.Sabatauskas, L.Jonauskas pritarė „homosekų” inicijuotam ir stumtam Civilinės sąjungos įstatymui; ši politinė partija su pertraukomis Lietuvą valdo jau per 30 metų);
• Darbo partiją;
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą („valstiečių” partija ir partijos pirmininkas R.Karbauskis, turint Seimo valdančiąją daugumą ir užimant Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigas, glaudžiai ir intensyviai santykiavo (bendradarbiavo) su „homosekais” – Laisvės partija, slapta nuo Tautos priimant sprendimus dėl Tauro kalno sklypo panaudojimo ir „Tautos namų” vardo suteikimo koncertų salei bei to vardo diskreditavimo ir eksploatavimo, tikintis panaudoti ir „įsisavinti” valstybės biudžeto, t.y. Tautos lėšas Nacionalinės koncertų salės – pseudo „Tautos namų” statybai ant Tauro kalno; partijos aukščiausioji vadovybė ir partijos atstovas Europos Parlamente yra glaudžiai ir tiesiogiai susiję su „homosekais”, o susijęs su partijos viršūnėmis konkretus „homosekas” yra viešai prisistatęs per televiziją);
• partiją „Laisvė ir Teisingumas”, įkurtą Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) pagrindu ir glaudžiai susijusią su „homosekais” – Laisvės partija, taip pat eliminuojant partijos sekančius konkrečius asmenis:
* steigėją ir partijos pirmininką (narystė partijoje dabar yra suspenduota) R.Žemaitaitį (jeigu bus kandidatu bet kuriuose rinkimuose) – dėl valstybės vadovo statuso suteikimo prof. V.Landsbergiui, REGISTRAVOSI balsavimui, tuo prisidėdamas prie kvorumo užtikrinimo;
* steigėją ir partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Zuoką (jeigu bus kandidatu bet kuriuose rinkimuose – jau buvo paskelbęs apie kandidatavimą į dabartinės kadencijos Vilniaus miesto merus, kandidatavo ir rinkimus pralaimėjo, tačiau liko išrinktu tarybos nariu) – buvusį 3-jų kadencijų Vilniaus miesto merą, kartu su jam dirbusiais pavaldiniais – mero pavaduotojais ir tuometiniais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariais, IGNORUOJANT Tautos nuomonę ir PRIEŠ Tautos valią, yra / buvo pagrindinis pseudo „Tautos namų” ant Tauro kalno iniciatorius, dabar vilniečiams privalomai atkreipiant dėmesį į tokią aplinkybę, tačiau nesikišant į privatų politiko gyvenimą – A.Zuokui pralaimėjus ankstesnius Vilniaus miesto mero rinkimus, labai greitai išsiskyrė su žmona, o, susiradus naują palydovę – labai greitai priėmė sprendimą kandidatuoti įvykusiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose (vilniečiai privalo padaryti sekančią išvadą: Vilniaus miesto mero pozicija yra „rentabilesnė” už A.Zuoko įmonę „BNA Grupė” ir vyninę „Zenoteca” Užupyje kartu sudėjus, t.y. šios A.Zuoko firmos „netempia” naujai sukurtos „sąjunginės partnerystės” su naująja palydove finansų, todėl yra reikalingas „rentabilesnis” mero postas; A.Zuoko gyvenimo palydovė, pastarųjų savivaldybių merų rinkimų II-ojo turo metu, vėlyvą vakarą ir tiesioginės transliacijos metu, viešai per televiziją pasakė, kad jinai „nori koncertų salės”, po ko, daugiau eteryje nepasirodė – matomai, A.Zuokas daugiau nepanorėjo, kad palydovė viešai reikštų savo norus ir pageidavimus);
* steigėją ir partijos pirmininko pavaduotoją A.Paulauską (jeigu bus kandidatu bet kuriuose rinkimuose) – buvusį iniciatorių dėl Prezidento R.Pakso apkaltos ir laikinai ėjusį valstybės Prezidento pareigas (beje, A.Paulauskui yra privaloma suteikti valstybės vadovo statusą, kas iki šiol, kažkodėl, nėra padaryta, skirtingai, negu prof. V.Landsbergiui, oficialiai nebuvusiam ir nėjusiam valstybės vadovo – Prezidento pareigų ir niekada nelaimėjusiam ne vienerių tiesioginių rinkimų);
• Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” sekančius asmenis: A.Butkevičių, L.Savicką, R.Miliūtę, V.Baką, Z.Streikų, L.Kukuraitį, T.Tomiliną, Z.Balčytį, D.Griškevičių (A.Butkevičiaus vadovaujama socialdemokratų daugumos 16-oji Vyriausybė ignoravo Tauro kalno projekto alternatyvą, o kiti nurodyti asmenys – balsavo UŽ, balsavime SUSILAIKĖ arba balsavimui REGISTRAVOSI, priimant sprendimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo turinčiam prastą reputaciją Tautoje, kaip yra teigiama, buvusiam sovietų KGB agentui / bendradarbiui arba glaudžiai susijusiam ir bendradarbiavusiam su agentūra ir, pasak Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) kai kurių narių ir vadovų, žinančių situaciją iš LPS vidaus, tuo laikotarpiu, pradžioje buvusiam PRIEŠ Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, tačiau vėliau, tam tikru arba lemiamu momentu, „išokusiam” į nepriklausomybės paskelbimo „traukinį”, nustumiant į šoną R.Ozolą ir, niekada nepriklausomos Lietuvos istorijoje nelaimėjusiam ne vienerių tiesioginių rinkimų prof. V.Landsbergiui, taip prisidėdami prie istorijos perrašymo ir jos klastojimo, Konstitucijos pažeidimo ir Tautos suskaldymo padidinimo; šios partijos atstovai: T.Tomilinas, L.Savickas, D.Griškevičius pritarė „homosekų” inicijuotam ir stumtam Civilinės sąjungos įstatymui);
• L.Linkevičių (jeigu bus kandidatu bet kuriuose rinkimuose) – buvusį užsienio reikalų ministrą ir Prezidentės D.Grybauskaitės užsienio politikos uolų vykdytoją, 90-čia % atvedusį Lietuvą į esamą santykių fazę su Baltarusija ir Rusija, o G.Landsbergiui – užsienio reikalų ministrui toliau tęsiant ir vykdant analogišką, tik ženkliai grubesnę, užsienio politiką, papildomai, dar, išprovokuojant ir sukeliant ekonominę konfrontaciją ir krizę su Kinija. Šių (pagrindinai) asmenų maksimaliomis ir sąmoningomis pastangomis yra prarasta buferinė zona (Baltarusija) su Rusija, o Rusijos kariuomenė yra atsidūrusi 30 – 40 km nuo Vilniaus, Baltarusijos kryptimi. Nekalbant apie visas ekonomines pasekmes Lietuvai dėl tokių santykių su Baltarusija, Rusija ir Kinija.
Pastabos:
– iš politinės arenos visiškai eliminavus nurodytas politines partijas ir asmenis, reikia pripažinti – lieka nedidelis pasirinkimas ir mažas potencialas, tačiau, ką daryti – Tautai teks pasitenkinti ir pakentėti iki bus įstatymiškai Lietuvos Respublikoje uždraustos politinės partijos ir jų veikla;
– realios politinės opozicijos Lietuvoje nėra, kadangi, tai – tik „murkiantys kačiukai” ir tie patys eiliniai „sisteminiai”, kantriai ir su didele viltimi laukiantys savo eilės prie „lovio”.”
GRĖSMĖS VALSTYBĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI
Ne vienai Lietuvos Respublikos politinei partijai, ne vienam Lietuvos Respublikos politikui, kažkodėl, viešai nediskutuojant ir neaptariant I-ĄJĄ TAUTOS PROGRAMĄ ir jos įgyvendinimą – matomai, jinai niekam nepatinka, artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams ir, likus dviems mėnesiams iki jų, taip pat daugumai partijų nepristatant ir savo partinių / politikams asmeninių programų, būtent, Lietuvos, o ne Lietuvos Respublikos, liaudis turėtų žinoti ir kelti klausimus politikams ir savo politiniams kandidatams, dėl grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui ir valstybingumui, kurios yra dvi pagrindinės:
1. Politinės partijos, jų skaitlingumas ir jų veikla.
2. Viešojo sektoriaus valdininkai, jų neproporcingai didelis skaitlingumas ir jų veikla.
Skaičiai ir situacija yra sekantys:
– lietuvių pasaulyje yra 3 000 000+ (bent arti apytikslus skaičius nėra žinomas), iš jų Lietuvoje – 2 500 000;
– Lietuvos Respublikoje yra registruotos 54 – 56 politinės organizacijos (29 politinės partijos kartu su politiniais komitetais, iš kurių 4 partijos vykdo likvidavimo procedūrą), o, įsteigus keletą naujų dabar planuojamų politinių partijų arba judėjimų, jų skaičius, atitinkamai, dar didės;
– politinėms partijoms priklauso apie 110 000 narių, t.y. visi politinių partijų nariai yra tiesiogiai priklausantys viešojo sektoriaus tarnautojams ir valdininkijai, o, santykinai, su savo šeimos nariais (vyru arba žmona), sudaro tos viešojo sektoriaus valdininkijos skaitlingumą, t.y. 55 000 biurokratų x 2 asmenys = 110 000 narių politinėse partijose – toks turi būti teorinis ir praktinis skaičiavimas bei vertinimas;
– I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE yra numatomas politinių partijų likvidavimas ir politinių partijų bei jų veiklos uždraudimas Lietuvos teritorijoje atskiru įstatymu;
– bendras viešojo sektoriaus tarnautojų skaičius yra apie 365 000, kurių nuo 2020 metų padidėjo apie 10 000;
– viešojo sektoriaus administracijos darbuotojų skaičius, suformuotas priklausomybės politinėms partijoms principu, yra apie 55 000, o įkurtų (t.y. numatytų ir paruoštų) etatų bendras skaičius yra apie 65 000, t.y. apie 9 000 – 10 000 etatų yra, kol kas, neužimti partinės priklausomybės „savais” nariais, t.y. vienas „viršininkas”, santykinai, tenka 6 – 7 viešojo sektoriaus darbuotojams (pastaba: statutiniai pareigūnai ir tarnautojai, šiuo atveju, yra neliečiami, neskaičiuojami ir neaptariami);
– tačiau reikia turėti omenyje, kad statutinių darbuotojų statusą turi ir tokie darbuotojai, kaip, pvz., Lietuvos banko tarnautojai, kurių yra 720, per pastaruosius 4 metus padidėjus apie 100 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas yra 4 008 EUR, lygiai per 2 metus padidėjęs apie 1 000 EUR, neskaičiuojant Lietuvos banko vadovybės, kurios vidutinis atlyginimas asmeniui yra apie 17 400 EUR ir, per paskutinius tris mėnesius (pastaba: ne metus) padidėjo apie 2 350 EUR, kaip žinia, Lietuvos bankui – Eurosistemai jau seniai nevykdant jokios monetarinės politikos (pastaba: nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje momento) ir, beveik neabejotinai, per pastaruosius keletą metų arba veikiančio vadovo (Lietuvos banko pirmininko) kadenciją, Lietuvos bankui neparašiusiam ir neišsiuntusiam oficialių raštų – kvietimų pasaulio TOP100 bankams, įsteigti ar įkurti savo antrines institucijas Lietuvoje: atstovybes, filialus, dukterinius bankus, centrinius regioninius bankus ar operacijų centrus;
– kadangi aptariamos temos sudėtinė dalis yra biurokratijos – valdininkijos skaitlingumas, o kalba vyksta apie Seimo rinkimus, būtinai reikėtų paminėti, išskirti ir akcentuoti Seimą, kuriame yra apie 2 000 darbuotojų, iš kurių yra apie 800 Seimo narių su savo aptarnaujančiu personalu: padėjėjais, patarėjais ir konsultantais;
– vidutinis darbo užmokestis bruto Lietuvoje yra 2 161 EUR;
– Europos Sąjungos parama Lietuvai 2024 metais sudaro 2 000 000 000 EUR (pastaba: atskaičius Lietuvos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą – apie 687 000 000 EUR);
– minimalios ir statistinės išlaidos viešojo sektoriaus administracijos darbuotojams yra: 55 000 (kol kas neskaičiuojant 65 000) valdininkų x 2 161 EUR = 118 855 000 EUR/mėn. x 12 mėn. = 1 426 260 000 EUR/metus (pastaba: lietuviams reikia suprasti, kad realiosios arba tikros išlaidos yra nepalyginamai ir ženkliai didesnės, negu mano pateiktas statistinis aritmetinis skaičiavimas);
– mažiausiai 1 500 000 000 EUR per metus iš Europos Sąjungos, t.y. 26 valstybių, neskaičiuojant Lietuvos, visos skiriamos paramos, visai Lietuvos valstybei, „suvalgo” 55 000 biurokratų (pastaba: iš 3 000 000+ lietuvių), todėl jie visi ir „miža į batą” ir taip „klenčina” prieš tą Europos Sąjungą, lenda į „šikną” Europos Sąjungai, patys visi žinote – Europos Sąjungos teikiamas tik rekomendacijas traktuoja kaip galiojančius reikalavimus ir pirmieji jas įgyvendina (pastaba: reikia suprasti, kad tos išlaidos jau realiai yra siekiančios visą Europos Sąjungos skiriamą paramą);
– apie 2 000 000 000 EUR Europos Sąjungos paramos, per darbo atlyginimus ir kitas išlaidas, tiesiogiai, „suvalgo” Lietuvos biurokratai;
– jokie projektai ir panašūs dalykai nėra finansuojami iš Europos Sąjungos paramos lėšų (kaip Lietuvos valdininkai, oficialiai ir neoficialiai pateikia, tai – parama / veltui), tai yra „makaronų” kabinimas liaudžiai – netikėkite tuo, kadangi visi projektai ir visa skiriama „parama” kitiems dalykams, yra finansuojami iš valstybės biudžeto, t.y. Tautos ir verslo sumokėtų mokesčių ir kreditų;
– I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE yra numatoma (pastaba: ar bus vykdoma, tai priklauso nuo liaudies), kad viešojo sektoriaus biurokratų skaičius privalo būti sumažintas mažiausiai 60 % – iki 80 %, kas leistų valstybei taupyti apie 900 000 000 – 1 200 000 000 EUR/metus (pastaba: pagal Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos vertinimus, remiantis Europos Sąjungos valstybių vidutiniais (!) rodikliais, Lietuvoje viešojo sektoriaus tarnautojų skaičius turėtų būti 50 000 mažesnis), ir visi nukreipti „žemę dirbt” bei didinti bendrąjį vidaus produktą (BVP);
– atkreipkite dėmesį – pagal visus vertinimus, skaičiavimus ir, net, Europos organizacijos vertinimus, skaičiavimus ir rekomendacijas, biurokratinis – administracinis aparatas Lietuvoje turėtų būti mažinamas, o Lietuvoje vyksta priešingas procesas – didinamas arba ruošiamasi didinimui, nes, vis dar, viešojo sektoriaus elektoratas kartu su susijusiais asmenimis, t.y. politinei – administracinei sistemai priklausantys ir nuo jos priklausomi rinkėjai „ištempia” visus organizuojamus rinkimus Lietuvoje, nors ir, kaip parodė įvykę Prezidento ir kiti rinkimai, organizuotai, grubiai ir nusikalstamai klastojant rinkimus ir jų rezultatus;
– dėl valdininkų ir biurokratų skaičiaus mažinimo, valstybė nepatirtų jokių finansinių nuostolių, kadangi, kiek yra žinoma, bent jau Lietuvos Valstybė planuoja įteikti pranešimo apie atleidimą iš darbo lapelius iš anksto, t.y. prieš 1 – 2 metus, todėl atleidžiamiems asmenims nebūtų mokamos jokios išeitinės išmokos, o nedarbo lygis dėl to taip pat ženkliai nepadidėtų, kadangi yra registruota apie 25 000 laisvų darbo vietų (pastaba: tuo atveju, jeigu mažinimas būtų vykdomas pagal I-OSIOS TAUTOS PROGRAMOS nuostatą), kurias galėtų užimti atleisti ir turintys aukštas kategorijas „valstybininkai”, kita dalis „valstybininkų” įkurtų savo įmones ir sukurtų verslus, dalis „valstybininkų” įsidarbintų privačiame sektoriuje, dalis „valstybininkų” emigruotų, o dalis – nusišautų arba pasikartų;
– I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE politinės partijos ir jų veikla bei viešojo sektoriaus valdininkai ir jų neproporcingai didelis skaitlingumas yra įvardijami kaip grėsmės nacionaliniam saugumui ir faktoriai arba priežastys, kurios žudo Lietuvą visom prasmėm.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkėjai (balsuotojai), be esamos ir veikiančios politinės – administracines sistemos panaikinimo ir įvedimo naujos sistemos, kaip esu nurodęs ankstesniame komentare, t.y. Lietuvos Respublikos politinių partijų likvidavimo ir viešojo sektoriaus valdininkijos sumažinimo mažiausiai 60 % – iki 80 %, kaip keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui faktorių, dar prieš Seimo rinkimus, turėtų apklausti savo politinius kandidatus ir reikalauti sekančių nuostatų įgyvendinimo, kaip numato I-OJI TAUTOS PROGRAMA, parašyta 2022.01.31:
32. Sukurti įstatyminę bazę ir tvarką dėl rinkėjų Seimo nario ir savivaldybės tarybos nario atšaukimo ir mandato panaikinimo (neskaitant apkaltos), kaip nepateisinusiojo pasitikėjimo ir valios. Tokia tvarka galėtų būti labai paprasta – surinkus bent vienu parašu daugiau, negu išrinktasis gavo balsų rinkimuose, būtų anuliuojamas mandatas, kaip nepateisinęs pasitikėjimo ir valios.
Pastaba: įgyvendinti / priimti sprendimą per kadenciją.
33. Sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 71. Pagal dabartinę galiojančią Seimo sudėties apimtį ir jo darbą, tai – neatsakingųjų ir nepareigingųjų asmenų sambūris – politinė gauja, kurioje:
– didžioji dalis būna ir yra išrinkta pagal partinius sąrašus;
– veikia ir priima sprendimus tik keliolika ar keliasdešimt asmenų;
– likusieji Seimo nariai – šildo kėdes ir „sėdi ant rankų”;
– už Seimo ribų ieško galimybių už finansinį atlygį parduoti savo menamą „įtaką”, stumiant arba priimant vieną ar kitą įstatymą ar jo projektą, taip pat žadant „atstovauti” ir prastumti vieną ar kitą privatų investicinį projektą;
– pagal rodomus „vyresniųjų” gestus arba duodamus signalus, tik kilnoja rankas balsuojant arba spaudo balsavimo mygtukus;
– dažnai posėdžiuose nedalyvauja didelė, kartais, net, pusė ar didesnė Seimo sudėties dalis;
– vyksta į nereikalingas ir neaktualias Lietuvai komandiruotes – keliones, taip pat vykdo kitas neaiškias priemones, kaip susitikimus tiek užsienyje, tiek Lietuvoje su užsienio komercinėmis struktūromis arba privačiais asmenimis, su tikslu aptarinėti perversmus kitose valstybėse (pvz., Ukrainos atveju) ir pan..
Pastaba: įgyvendinti / priimti sprendimą per kadenciją.
34. Pakeisti Seimo rinkimų apygardų tvarką – iš rinkėjų ir jų skaičiaus apygardų pasiskirstymo į teritorinį apygardų pasiskirstymą, numatant 60 teritorinių vienmandatinių rinkiminių apygardų (60 savivaldybių). Tokiu būdu tolygiai vystant visus Lietuvos miestus ir rajonus (regionus), nepriklausomai nuo gyventojų skaitlingumo juose – galimai, pagal tolygų atstovų skaičiaus pasiskirstymą Seime, dideliuose miestuose ilgainiui pristabdant vystymąsi, o mažesniuose – ilgainiui aktyvinant arba didinant vystymąsi, kadangi atstovaujančiųjų Seimo narių skaičius būtų vienodas visuose regionuose, o šešiuose didžiausiuose miestuose ir jų rajonuose (apygardose) – proporcingai vienodai didesnis Seimo narių skaičius (išskyrus Alytaus rajoną), t.y. 60 narių + 11 narių = 71 Seimo narys.
Pastaba: įgyvendinti / priimti sprendimą per kadenciją.
35. Atskirti įstatymus leidžiančiąją valdžią nuo vykdomosios valdžios, t.y. uždrausti Seimo nariams būti Vyriausybės ministrais.
Pastaba: įgyvendinti / priimti sprendimą per kadenciją.
36. Pakoreguoti Liustracijos įstatymą, išslaptinant bendradarbiavusiųjų asmenų duomenis ir / arba privalomai įpareigoti kandidatus į Prezidento, Premjero, Seimo narių, ministrų, merų ir administracijų direktorių pareigybes arba veikiančius pareigose, viešai skelbti savo (imtinai iki senelių kartos) buvusį ir esamą legitimų priklausymą užsienio valstybių saugumo tarnyboms. Tokios informacijos paskelbimas Lietuvos Respublikos piliečių „teismui” vienodai leistų kandidatuoti ir užimti šias pareigas. Tuo tikslu papildyti Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, pagal kurį, nepaskelbus savalaikiai ir faktui paaiškėjus vėliau, būtų skiriama reali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pastaba: įgyvendinti / priimti sprendimą per kadenciją.
ALTERNATYVA AUKŠČIAU IŠDĖSTYTAM:
palyginimui ir, kiek esu susipažinęs, naujosios valstybės LIETUVOS VALSTYBĖ Konstitucijoje, priimtoje 2024.05.31 (Protokolas Nr. 5) ir įsigaliojusioje 2024.06.01, jau dabar yra numatyta ir galioja:
4.6. Lietuvos Valstybės teritorijoje yra draudžiamos politinės partijos, politinės organizacijos ir jų veikla, kaip keliančios grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Pastaba:
valstybės statistiniais duomenimis yra nustatyta, kad valstybės teritorijoje yra dvi pagrindinės arba lemiančios priežastys / faktoriai, kurie kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui ir valstybę žudo visomis prasmėmis, tai:
– politinės partijos, politinės organizacijos ir jų veikla,
– viešojo sektoriaus valstybės tarnautojų (valdininkų) neproporcingai didelis skaitlingumas ir jų veikla.
6 straipsnis (3 dalis)
Lietuvos Valstybės Konstitucija – valstybės pagrindinis Teisės aktas turi viršenybės galią prieš universalių tarptautinių organizacijų ir regioninių tarptautinių organizacijų Teisės aktus, jeigu kitaip nenumato Lietuvos Valstybės patvirtintos tarptautinės sutartys.
8 straipsnis
Valstybės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja, išskyrus išimtinius atvejus, kai valdininkai vykdo akivaizdžiai neteisingą ir nepalankią valstybei ir
Tautai politiką. Jeigu yra vykdoma akivaizdžiai neteisinga ir nepalanki valstybei ir Tautai politika, valstybės valdžios atstovai ar jos institucijų valdininkai gali būti nuverčiami arba nušalinami, panaudojant jėgą. Akivaizdžiai neteisingos ir nepalankios valstybei ir Tautai politikos vykdymą nustato ir konstatuoja Lietuvos Valstybės Visuomenės Taryba.
55 straipsnis
Lietuvos Valstybės Komitetą sudaro Tautos atstovai, po vieną valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės atstovą – 60 Komiteto narių, kurie yra renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, vienmandatėse rinkimų apygardose.
Komiteto narių bendrasis skaičius gali keistis, priklausomai nuo valstybės teritorijos administracinių vienetų skaičiaus.
Komitetas yra laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Komiteto narių.
Komiteto kadencijos laikotarpyje, pasikeitus valstybės teritorijos administracinių vienetų skaičiui (sumažėjus arba padidėjus), Komiteto narių skaičius nesikeičia.
Komiteto narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
56 straipsnis
Komiteto nariu gali būti renkamas Lietuvos Valstybės pilietis, kuris nėra buvęs Lietuvos Respublikos politinės partijos ar kitos politinės organizacijos nariu (vietos savivaldos žmonių prašymu, gali būti taikomos išimtys), nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, nėra netradicinės ar kitokios iškrypusios orientacijos ar sektos narys ir, rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip dvidešimt penkių metų.
Komiteto nariais negali būti renkami piliečiai, nebaigę atlikti bausmės pagal Teismo paskirtą nuosprendį, taip pat piliečiai, Teismo pripažinti neveiksniais.
60 straipsnis (2 dalis)
Komiteto narys negali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru.
KAD PRADĖTI NAUDOTIS ŠIA NAUJOS JURISDIKCIJOS ALTERNATYVA, REIKIA – UŽSISAKYTI IR ĮSIGYTI LIETUVOS VALSTYBĖS IŠDUODAMUS ASMENS DOKUMENTUS: PASUS – KORTELES, VAIRUOTOJŲ PAŽYMĖJIMUS, TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRACIJOS LIUDIJIMUS, NAUJO PAVYZDŽIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALSTYBINIUS NUMERIŲ ŽENKLUS, TAIP PAT REGISTRUOTI JURIDINIUS ASMENIS LIETUVOS VALSTYBĖJE ARBA LIETUVOS RESPUBLIKOJE REGISTRUOTUS JURIDINIUS ASMENIS PATVIRTINTI LIETUVOS VALSTYBĖJE.
Tai – labai trumpai. Visą dominančią informaciją, kaip ir aš, skaitytojai ir rinkėjai gali susirasti patys, tai, kas domina konkrečiai kiekvieną.
Atkreipiu Lietuvos liaudies ir skaitytojų dėmesį į du labai svarbius momentus:
1. Maždaug, prieš 2 metus, kai Lietuvos liaudis, ypatingai tuo laikotarpiu, reiškė didelį nepasitenkinimą, didelę kritiką, net neapykantą Seimui ir valdančiajai daugumai ir pan., įvairiuose kanaluose pasisakė dėl Seimo narių svarstomų įstatymų projektų, priimamų įvairiausių negatyvių sprendimų, įstatymų, nutarimų ir visos bendros vedamos politikos, tikriausiai, yra nemažai atsimenančių skaitytojų (jeigu neprisimenate – primenu, jeigu nežinote – informuoju), kai „patriarchas” (pastaba: matomas nuotraukoje) sakė, kad (dabar pažodžiui nepacituosiu, tačiau pasakymo esmė yra tame): „jeigu kam nors nepatinka valstybė, priimami sprendimai, kaip yra valdoma valstybė, prašom, kurkite naują valstybę, steikite iniciatyvinį komitetą …, chi chi chi …” ir pan.. Tačiau šis ir toks „patriarcho” pasakymas ir pasisakymas ta tema buvo vienintelis (bent jau daugiau neteko girdėti). Daugiau ši tema ir toks klausimas niekur ir nieko nebuvo keliamas, buvo išvalyti visi failai, atrodo, pašalinta ir iš interneto. Tik, kai kurie sąmokslų teorijų vystytojai, panašu, remdamiesi šiuo nuskambėjusiu „patriarcho” pasakymu, mėgino aiškinti ir „diskutuoti” apie „konservatorių” vykdomą valstybės perversmą.
2. Ne už ilgo, bet jau vėliau – po „patriarcho” „pasiūlymo” nepatenkintiesiems kurti naują valstybę, neprisimenu, kas tiksliai, bet iš, berods, „konservatorių” gretų sakė (pasakymo esmė buvo sekanti): „… taip, tikrai taip lengvai ir paprastai nepasiduosime, tikrai kovosime visais būdais …” ir pan..
Taip, prisimenu. Taip pat ir vienos „opozicinės” partijos pirmininkas, matomai, būdamas su pilnais „pampersais”, sakė: „o, tai ką, nieko daugiau negalima padaryti …?”.
„Pidariukų” ir jiems prijaučiančių sistema, panašu, yra agonijoje … . Bet, kaip žinia, „konservatoriai” taip lengvai ir paprastai nepasiduos, sistema kovos visais įmanomais būdais iki galo … .