Mėgstamiausias prokurorų hobis – reketas
Aurimas Drižius
Eilinė istorija – verslo įmonė pastatė Vilniaus mieste gyvenamųjų namų kvartalą.
Pradėjus pardavinėti butus, kilo konfliktas su vienu klientu dėl palyginti menkos 40 tūkst. eurų sumos. Pardavėjas buvo apkaltintas, neva suklastojo dokumentą – kadastrinę bylą dėl namo užbaigimo. Neva namas dar nebuvo visiškai užbaigtas, nors dokumentas bylojo priešingai. Nors jokios klastotės ten nebuvo, tačiau prokuratūra greitai užuodė gerą kąsnelį – ji areštavo visą įmonės turtą, visas jos sąskaitas, ir galiausiai jos vadovo visą asmeninį turtą.
Tada prokuratūra įjungė visus spaudimo svertus – užsiundė statybos inspekciją, policija, teismus ir kitas prievartos institucijas. Tada ėmė kelti verslininkui baudžiamąsias bylas – vieną po kitos.
„Visa tai daroma tik todėl, kad aš sėsčiau į kalėjimą arba pabėgčiau iš Lietuvos, – įsitikinęs šis žmogus. Tada prokuratūra galėtų pasidalinti visą jo gyvenamųjų namų kvartalą šalia Vilniaus. Jo vertė – milijonai eurų.
„Praėjo 20 metų, tačiau tos jėgos struktūros taip nieko ir neišmoko”, – mano jis. Todėl prokurorai itin grubiai klastoja šiam žmogui iškeltas bylas. Ji veikia taip – parašo, pvz., kad jis kartu su žmona suklastojo dokumentą. Jie veikia tiap : „Tada parašo – pvz., Jonaitis kartu su Jonaitienė suklastojo jos dokumentą, nuėjo, padavė, pasirašė, užregistravo, todėl Jonaitienė įvykdė nusikaltimą, numatytą BK str. Tada klausiu, ką konkrečiai padarė Jonaitienė? Gal davė Jonaičiui tą popieriaus lapą, kurį jis suklastojo? Tačiau Jonaitienės veiksmai nėra įvardinti. Tada paprašiau padaryti lingvistinę ekspertizę, ir Lietuvių kalbos institutas parašė išvadą, kad Jonaitienės veiksmai šiame prokuratūros kaltinime nėra įvardinti. Tačiau tai niekam neįdomu – byla keliauja į teismą. Lygiai tas pats vyksta ir šioje byloje – apkaltino, kad aš suklastojau kadastrinę bylą. kaltinime parašo, kad matininkė padarė tą ir tą, ir kažkam „sudarė įspūdis”, kad namas yra pvz. 80 proc. pabaigtas. O ką konkrečiai padariau aš, klastojant tą kadastrinę bylą. Prokuratūra nežino, tačiau jai susidarė įspūdis, kad aš prisidėjau. Tada pasakiau, kad padarysime kaltinimo lingvistinę ekspertizę. „Darykite” – juokiasi prokurorai. Tada paskambinau į ekpertizių institutą, kuris iš karto pareiškė, kad jie tokios ekspertizės nedarys, nes tai bus „nekorektiška prokuratūros atžvilgiu”. Tačiau aš tai žinojau ir prokuratūrai pranešiau, kad tą kaltinimą išversime į lenkų kalbą, patvirtinsime pas notarą, ir nusiųsime į Lenkiją. tada Lenkijoje padarytą ekspertizę vėl išversime į lietuvių kalbą, ir pateiksime prokuratūrai”.
Toks scenarijus prokurorams labai nepatiko – jie ėmė muistytis, ir galvoti, ką daryti. „Neįsivaizduojate, kaip jie verčiasi per galvą, kad tik mane nuteisti”, – sako šis žmogus.
„Tai, kad mūsų valdžia atiminėja mūsų turtą ir pinigus, mes jau susitaikėme, tačiau visais laikais būdavo taip, kad jėgos struktūros leidžia žmogui praturtėti, o paskui tą turtą po truputį atima. Arba atima viską iš karto, – ir tai visą laiką būdavo verslai. ir tai darė netgi tas pats VSD. Kokie būdai? Įvairūs. Vienus žmonės nužudydavo, kitus nugirdydavo ir pasodindavo už nužudymą. Taip į kitą pasaulį iškeliaudavo visa šeimynėlė, o kažkam atiteko jų verslas”.
