Mėgstamiausias prokurorų žaidimas „idiotas” arba „įjungti durnių”

Aurimas Drižius
Kodėl visos prokuratūros sistemos mėgstamiausias žaidimas yra „idiotas”, arba „įjungti durnių”?
Visi prokurorai kaip mūras „įjungia durnių”, kai reikia pradėti vykdyti savo pareigas tirti sunkius nusikaltimus. Pvz., ištirti nužudymus. Tačiau jeigu žudikai – lietuviškos spec. tarnybos, tai tada reikia surasti kokį nors banditą, kaip Mindaugas Žalimas, neseniai padariusį naują nusikaltimą, ir grasinimais „pasodinti” padaryti jį „liudininku”, kuris padės pasodinti į kalėjimą nekaltus žmones, ir taip nuslėpti kilerius.
Žaidžiu tą „idiotą” jau daugiau nei dešimt metų, irįsitikinau, kad visi Generalinės prokuratūros prokurorai yra tiesiog „idioto” profesionalai.
Paskutinis raštelis, kurį gavau šiandien, gegužės 15 d. Pasirašo toks GP baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas.
Jis išnagrinėjo mano pareiškimą dėl sunkių teisėjų nusikaltimų.

Šia špargalke prokuroras Kuzminskas atsisako tirti sunkius nusikaltimus ir prirašo visokių nesąmonių, kurias man gėda ir paminėti.
Vis dėl to prokuroro Kuzminsko nekompetencija akis bado, todėl kai kuriuos momentus paminėsiu.

1. Kreipiausi į taip vadinamą GP pareiškimu dėl nuolatinio persekiojimo už teisėtą veiklą, žurnalistikos kriminalizavimo, su prašymu atnaujinti baudžiamąją bylą. Nurodžiau, kad toks Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius 2011-06-29 nuosprendžiu šioje byloje nuteisė mane už teisėtą veiklą – žurnalistiką, pripažinęs ją nusikalstama veikla. Nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismas (Daiva Kazlauskienė, Stasys Punys, R. Skirtūnas) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964-166-2011 atmetė mano skundą, palikdami nuosprendį už teisėtą veiklą.
2. Buvau nuteistas pagal LR BK 245 straipsnį, už tai, kad nevykdžiau teismo sprendimo, kuriuo savaitraščiui „Laisvas laikraštis” civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 buvo įvesta cenzūra ir uždrausta rašyti tiesą.
   Teisėjas Gvozdovičius nutarė pripažinti mane kaltu pagal LR BK 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymu ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Priteisė 5000 litų „nukentėjusio” A.Sadecko naudai
   Teisėjas Gvozovičius nurodė, kad man ir „Laisvam laikraščiui” buvo įvesta cenzūra : „jis nevykdo 2009-04-10 priimto Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimo.. kuriuo jam yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis” publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta”, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedeminu Kiesaus nužudymu. Tai yra A.Drižius2010 gegužės 1-7 d. Nr. 17) straipsnyje „Teisėjas Artūras Pažarskis apribojo „Laisvo laikraščio” redaktoriaus laisvę“ perspausdinęs 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį bei pateikęs savo nuomonę ir pamastymus apie šį nuosprendį, išspausdino straipsnį, kuriame buvo išdėstyti teiginiai apie A. Sadecko sąsajas su akcine bendrove „Mažeikių nafta”, su šios bendrovės privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu.
   Skunde nurodau, kad šį nuosprendį patvirtino ir Vilniaus apygardos, ir Lietuvos Aukščiausias teismas. Nors visi teisėjai puikiai žinojo, kad cenzūrą (t.y. draudimą rašyti straipsnius į ateitį tam tikra tema) draudžia tiek LR Konstitucijos 44 straipsnis, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.
   Tačiau teismai sąmoningai ir tyčia ignoravo pagrindinį šalies įstatymą, nieko nepasisakydami apie cenzūrą ir jos draudimą.
   Teismai daug kartų nagrinėjo šią bylą, tačiau nė karto nedrįso pasisakyti dėl šios bylos esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla. Visi mane už teisėtą veiklą nuteisę teisėjai žinojo, kas yra cenzūra, ir kad ją tiesiogiai draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
   Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
   Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
   Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.
   Jau dešimt metų kovojo su šitais banditais teismuose ir prokuratūroje, ir tikiu, kad jie vis tiek prieis liepto galą.
   O kai gauna tokį skundą, prokuratūra kaip visuomet „įjungia durnių”.
   Nors BPK (444) labai aiškiai nurodo, kad baudžiamoji byla turi būti atnaujinta, jeigu įrodoma, kad : „2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo”.
   Šioje byloje piktnaudžiavo ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gvozdovičius, apygardos teismo teisėjai Skirtūnas, Kazlauskaitė, Punys), tačiau ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Pavliukevič, kuri sufabrikavo man bylą dėl teisėtos ir įstatymu neuždraustos veiklos.
   Remdamasis išdėstytu, ir BPK 444 str. prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą man baudžiamąją bylą suklastojusiems ir mane nuteisusiems prokurorei I.Pavliukevič, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui M. Gvozdovičiui, Vilniaus apygardos teismo teisėjams Skirtūnui, Kazlauskaitei, Stasiui Puniui).
   Tada prokuroras Arvydas Kuzminskas „įjungia durnių” – jis man parašo „špargalkę” (įstatymas reikalauja, kad prokuroras parašytų nutarimą), kad „nepasitenkinimas teismo sprendimais” negali būti priežastis pradėti jų persekiojimą.
   Tada prokurorui išaiškinų, kas yra „piktnaudžiavimas”:
   Baudžiamojo kodesko 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas numato :
3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
   Šiuo atveju išvardinti pareigūnai man suklastojo baudžiamąją bylą dėl teisėtos veiklos, nuteisė ir tuo padarė man didžiulę žalą, todėl reikalauju pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str.
   Nors šį nusikaltimą teisėjai padarė prieš dešimt metų, tačiau senatis jiems neskaičiuojama BK 95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis numato, kad : „Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja”.
   Šiuo atveju teisėjai M.Gvozdovičius, Daiva Kazlauskienė, Stasys Punys, Ričardas Skirtūnas turėjo ir tebeturi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl senaties eiga sustoja. Todėl prašau prokurorų pradėti IT dėl šitų juodaskvernių.
   Prokuroras Kuzminskas, būdamas prokuroru ir suprasdamas, kad jis turi pareigą tirti nusikaltimą – teisėjų piktnaudžiavimą, „įjungė durnių” ir perrašė man visas minėtus BPK straipsnius, taip pat nurodė, kad „jūsų nepasitenkinimas priimtas teismų sprendimais ir subjektyvyus jų vertinimas menagli būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės”.
   Tai prokuroro Kuzminsko melas, nes jo paminėtas BPK 444 str. 2 punktas nurodo: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
   Tam, kad įrodyti, kad teisėjai nusikalstamai piktaudžiavo, prokuratūra turi pradėti ikiteisminį tyrimą, surinkti įrodymus ir perduoti bylą į teismą, kur minėti teisėjai bus nuteisti už piktnaudžiavimą. Tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus pripažinti, kad minėti subjektai piktaudžiavo, minėta baudžiamoji byla bus atnaujinta ir aš išteisintas.
   Prokurorras Kuzminskas apsimeta, kad jis nežino esminio BPK punkto – 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad
   Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
   Nurodžiau, kad teisėjų vykdomas persekiojimas už teisėtą veiklą, pritaikius mano kukliai personai Konstitucijoje ir įstatymuose uždraustą cenzūrą, yra akivaizdus piktnaudžiavimas.
   Jeigu prokuroras Kuzminskas dar iki šiol nežino, kas yra piktnaudžiavimas, primenu jam LAT praktika ir išaiškinimus ( BYLA 2K-28-222/2020):
   Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtini padariniai – didelė žala. Būtent šis požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo.
   Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šis požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę), į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, į kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui, nukentėjusiųjų skaičių bei kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, asmens sveikatos sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019). Didelės žalos požymio nustatymas turi būti pagrįstas byloje esančiais duomenimis bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismo nutartyse yra išaiškinta, kad ne bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, padaryti pažeidimai kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Taikant baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti pakankamą veiksmų pavojingumą bei didelės žalos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019).

Dėl man padarytos žalos – buvau nuteistas už teisėtą veiklą, atimtas mano žemės sklypas, parduotas varžytynėse, mano ir mano šeimos gyvenimas sugriautas todėl nepaliksiu šių išgamų ramybėje tol, kol nebūsiu išteisintas ir atlyginta žala.
Be to, prokuroras Kuzminskas pamiršo, kad jis vėlgi turi pareigą – dėl pranešimo apie nusikaltimą surašyti motyvuotą nutarimą, ko jis vėl nepadarė. Todėl tokia prokuroro Kuzminsko veikla vertintina taip pat kaip piktnaudžiavimas tarnyba, todėl prašau vyr. prokuroro įvertinti prokuroro Kuzminsko kompetenciją.
Remdamasis išdėstytu, Konstitucijos 44 str, Visuomenės informavimo įstatymu, BPK 444 str., BK 228 str, reikalauju panaikinti skundžiamą prokuroro Kuzminsko raštelį, pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų M.Gvozdovičiaus, Daivos Kazlauskienės, Stasio Punio, R. Skirtūno, prokurorės Ireno Pavliukevič atžvilgiu.

Aurimas Drižius