Meilė totorei atskleidė lietuviškos biurokratijos siaubą

Meilė, pavirtusi kova už teisingumą: Aleksejus Zanemanskis siekia permainų Seime

Vilniečio Aleksejaus Zanemanskio ir totorės Liliia Askarovos meilė prasidėjo Kipre, ramioje paplūdimio pakrantėje, kur du vieniši keliautojai netikėtai susitiko. Nei vienas iš jų negalvojo, kad šis atsitiktinis susitikimas taps kovos už teisę būti kartu pradžia ir atskleis gilias žaizdas Lietuvos biurokratinėje sistemoje, kur žmogiškumas ir teisingumas dažnai atsiduria paskutinėje vietoje.

Pažintis, virtusi giliais jausmais

Prieš penkerius metus, saulėtą dieną Kipre, Aleksejus Zanemanskis, gimęs ir užaugęs Vilniuje, užkalbino Liliią, Rusijos pilietę totorę, kilusią iš Sibire gyvenančios tremtinių šeimos. Iš pradžių tai buvo atsitiktinis pokalbis tarp dviejų nepažįstamųjų, tačiau jie greitai rado bendrą kalbą. Per keletą dienų Kipre jie tapo draugais, o po grįžimo namo pradėjo nuolat bendrauti. Jų ryšys stiprėjo su kiekviena diena, net kai juos skyrė tūkstančiai kilometrų.

Kai pandemija užtvėrė sienas, Liliia nuolat palaikė Aleksejų, ypač tuo metu, kai jis susirgo COVID-19 ir pateko į ligoninę. „Nuo to laiko supratau, kad ši moteris man rūpi labiau nei bet kas kitas. Jaučiau, kad ji yra tas žmogus, su kuriuo noriu kurti šeimą“, – prisimena Aleksejus. Nepaisant atstumo, jų santykiai tapo vis stipresni ir galų gale peraugo į gilų meilės ryšį.

Meilė, nepaisanti sienų

Liliia, augusi sunkiose Sibiro sąlygose, turėjo stiprų charakterį ir aiškias gyvenimo vertybes. Aleksejus, kilęs iš kitokio kultūrinio ir socialinio konteksto, žavėjosi jos požiūriu ir drąsa. Nepaisant didelio atstumo, pora vis dažniau susitikdavo Europoje. Jų susitikimai buvo pilni džiaugsmo, kelionės kartu trukdavo savaites, o pokalbiai apie bendrą ateitį tapo neatsiejama jų santykių dalimi.

2023 m. balandį jie susituokė Vilniuje. Tai turėjo būti jų naujo gyvenimo pradžia, tačiau jų laimė greitai subyrėjo, kai susidūrė su absurdiškais ir diskriminaciniais kaltinimais iš Lietuvos Migracijos departamento.

Absurdas ir vilkinimas, tapęs košmaru

https://www.facebook.com/zanemanski/videos/2196405077397787

Netrukus po vestuvių Aleksejus ir Liliia pradėjo tvarkyti dokumentus, kad galėtų gyventi kartu Lietuvoje. Tačiau jų kelias į bendrą gyvenimą tapo tikru košmaru. Migracijos departamentas ne kartą vilkino procesą, atsisakydamas priimti jų dokumentus. Pavyzdžiui, pirmą kartą jie buvo nukreipti į kitą poskyrį, nes „neteisingai“ pasirinktas skyrius, nors klaidą padarė pats departamentas. Kiekvieną kartą, kai pora susitikdavo su biurokratais, juos pasitikdavo nauji pretekstai ir dar daugiau vilkinimo. Antrojo bandymo metu, kai Liliia vėl atvyko į Lietuvą, Migracijos departamentas staiga pareiškė, kad jai reikia Lietuvos vizos, nors ji buvo atvykusi su galiojančia Vokietijos viza, leidžiančia laisvai judėti po Šengeno zoną.

Kiekviena kelionė Aleksejui ir Liliiai kainavo didžiules sumas pinigų, laiką ir emocinę kančią. Kai jie galiausiai pateikė visus dokumentus, laukė dar vienas absurdiškas kaltinimas – Liliia, dirbusi banke Rusijoje prieš 12 metų, buvo apkaltinta tuo, kad ji gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai buvo visiškai nepagrįsta ir absurdiška prielaida, kurią departamentas naudojo kaip pagrindą neleisti jai gyventi Lietuvoje.

Dar labiau porą sukrėtė kaltinimai fiktyvia santuoka. Kaip teigė Migracijos departamentas, jie neveda bendro ūkio, o tai esą rodo, kad santuoka gali būti netikra. „Kaip mes galime vesti bendrą ūkį, jei man neleidžiama gyventi kartu su savo žmona?“ – skausmingai klausia Aleksejus.

Žmogiškumo ir teisingumo svarstyklės: išgalvoti kaltinimai prieš žmogaus teises

Šioje šeimos kovoje akivaizdžiai matyti priešprieša tarp išgalvotų, absurdiškų kaltinimų ir realių žmogaus teisių pažeidimų. Vienoje svarstyklių pusėje – valstybinės institucijos teikiamos prielaidos, kitoje – žmonių gyvenimai, jų teisės į šeimą, kurios yra garantuotos Lietuvos Konstitucijos. Konstitucija užtikrina kiekvieno žmogaus teisę į šeimą, tačiau Aleksejus ir Liliia šios teisės yra brutaliai atimamos. Tokie absurdiški kaltinimai kaip „galima grėsmė nacionaliniam saugumui“ ir „fiktyvi santuoka“ yra ne tik neteisingi, bet ir skausmingai žeidžia jų žmogišką orumą.

Smurto ir diskriminacijos kurstymas viešojoje erdvėje

Aleksejus taip pat mato, kad tokios biurokratinės kliūtys ir absurdiški kaltinimai nėra vieninteliai sunkumai, su kuriais susiduria rusakalbiai ir kitų tautybių žmonės Lietuvoje. Viešajame informaciniame lauke atsiranda vis daugiau kvietimų į smurtą. Vienas politikas viešai pareiškė, kad „rusakalbius ir lenkakalbius reikia žudyti“, o kitas žinomas veikėjas, Ramanauskas, pasakė, kad už „rusiškos muzikos klausymą reikia atimti vaikus ir jų tėvus nušauti vaikų akyse“. Tokie pareiškimai ne tik skatina neapykantą, bet ir formuoja smurto kultūrą, kurioje tam tikros grupės žmonės yra nuzmoginami ir laikomi nevertais gyventi visuomenėje. Tai yra pavojinga tendencija, kuri sukelia dar didesnę atskirtį ir baimę.

Valdžios abejingumas ir kova už teisybę Seime

Matydamas, kad jų kova su biurokratija yra beviltiška, Aleksejus nusprendė imtis politinių veiksmų. Jis nusprendė eiti į politiką, nes suvokė, kad tik iš vidaus galima keisti sistemą. Dabar Aleksejus kandidatuoja į 2024 metų Seimo rinkimus Naujosios Vilnios apygardoje kaip vienmandatinis kandidatas, prisijungęs prie Lietuvos Liaudies partijos. Jis tiki, kad per politinę veiklą jis gali išspręsti ne tik savo šeimos problemą, bet ir padėti tūkstančiams žmonių, susidūrusių su biurokratiniu abejingumu, diskriminacija ir smurto kurstymu.

Prašymas visuomenei: padėkite Aleksejui ir jo šeimai

Ši šeimos tragedija ir jų kova už teisingumą neturi būti pamiršta. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad tokios istorijos daugiau nebepasikartotų. Kviečiu visus, kurie tiki teisingumu ir žmogaus teisėmis, ateiti į rinkimus ir balsuoti už Aleksejų Zanemanskį 2024 metų