Mergaitė buvo mano dukterėčia, kurią aš be galo mylėjau, ir man atrodo, ji iki paskutinės minutės tikėjo, kad aš ją galiu išgelbėti
Neringa Venckienė
“… Man, kaip ir daugeliui kitų žmonių, vaikų seksualinis išnaudojimas yra vienas baisiausių nusikaltimų<…>. Mergaitė buvo mano dukterėčia, kurią aš be galo mylėjau, ir man atrodo, ji iki paskutinės minutės tikėjo, kad aš ją galiu išgelbėti. Aš paaukojau viską – ramų gyvenimą, savo karjerą. Bet aš negalėjau ignoruoti to, kas darėsi…“
17. SUBLIŪŠKUSI BYLA.
Laiko ženklai eina tuo pačiu keliu kaip ir politikai. Net priekaištai Prezidentei daromi tie patys. Atseit, „prokurorams ryžtingiau kaltinti šią moterį trukdė prezidentės D.Grybauskaitės užnugaris. <…>Kaip „Lietuvos rytui“ netiesiogiai patvirtino pats S.Skvernelis, jis sulaukė iš prezidentės užuominų, kad neteks posto, jei policija šturmuos Venckų namus. <…> Šie faktai rodo, kaip smarkiai tariamos pedofilijos skandalas apnuodijo Lietuvą ir net šiandien tai gali atsirūgti ne vienam politikui. Matyt, neatsitiktinai konservatorių patriarchas V.Landsbergis ėmė viešai neigti, kad rėmęs N.Venckienę, ir prabilo, kad jos byla gali būti panaudota prieš dešiniuosius.“ Už tokius dalykus padorūs žmonės, rodos, turėtų tik pagirti Prezidentę ir solidarizuotis su N. Venckiene, kuri irgi kalbėjo: „Man, kaip ir daugeliui kitų žmonių, vaikų seksualinis išnaudojimas yra vienas baisiausių nusikaltimų<…>. Mergaitė buvo mano dukterėčia, kurią aš be galo mylėjau, ir man atrodo, ji iki paskutinės minutės tikėjo, kad aš ją galiu išgelbėti. Aš paaukojau viską – ramų gyvenimą, savo karjerą. Bet aš negalėjau ignoruoti to, kas darėsi. Karolis ir aš pabėgome į Ameriką.“ Iš Lietuvos Venckienė pasitraukė 2013 m., Čikagoje buvo suimta 2018 m, o į Lietuvą pargabenta 2019 metų lapkričio 6 dieną. Kai prasidėjo kalbos apie Venckienės ekstradiciją iš JAV, žiniasklaida vėl ėmė gąsdinti politikus, ką pasakys po šešerių metų namo sugrįžusi Venckienė. Dabar tie prievartos vykdytojai, advokatai ir teisėjai buvo smarkiai sutrikę. Oficialioji žiniasklaida irgi negalėjo patikėti, kad amerikiečių teismai iš esmės atmetė visus svarbiausius kaltinimus. O teisėsaugos funkcijas vykdančių žmonių ambicijos buvo per daug didelės, kad galėtų sugrįžusią Venckienę lengvai išleisti į laisvę. Byla asmeniškai niekaip nesuinteresuotas advokatas P. Markevičiaus irgi tvirtino, kad tokiam susidorojimui, kokio sulaikė Venckienė, nebuvo jokio pagrindo. Dėl tokių smulkių nusižengimų „Venckienė turėjo būti laisva“. Jis tikėjosi sulaukti atsakymų dėl daug „svarbesnių dalykų“. Kol ji buvo Amerikoje, prieš ją buvo siunčiami patys keisčiausi įkalčiai. Ten Venckienė jų priskaičiavo bene 39. Paskui buvo sumažinta iki 12. Į Lietuvą grįžo su keturiais. Paskui liko tik trys. O šie visi palyginti gana menki, tačiau perdėm išpūsti ir tendencingai interpretuoti. Reikėtų pasakyti dar aštriau. Ką paprastas, eilinis žmogus turi galvoti apie savo valstybę, jeigu jis mato, kaip teismai kriminaliniais nusikaltimais paverčia vos ne etiketo pažeidimus, o galutinai paslepia šešias iki šiol neišaiškintas ir jau prokurorų visai užmirštas žmogžudystes. Nors tikrų buvusios teisėjos nusikaltimų neliko nė kvapo ir jokio pagrindo tokiam susidorojimui jau nebuvo, paklusnūs prokurorai pasirūpino, kad sugrįžusi namo, ji išsyk būtų įkalinta.
Krescencijus A. Stoškus
