Moteris laikoma “psichuškėje”, nes Baltarusijoje pasiprašė politinio prieglobsčio
Ilona Legeckaitė-Šimonienė jau daugiau nei metai laikoma Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Ji atsakė į redakcijos klausimus:
Kaip čia patekote?
Noriu pasakyti, kad šioje ligoninėje tikrai atliekami eksperimentai su žmonėmis. Mane pastoviai kilnoja po įvairius ligoninės skyrius, o galiausiai patalpinta į stebimą skyrių pirmame aukšte. Buvau į jį nutempta per prievarta, stvėrė du vyrai už rankų ir nutempė, o trečias stovėjo, žiūrėjo ir juokėsi. Kartu su kita jauna mergaite buvome įgrūstos į stebimą skyrių, ir ten uždarytos.
O kodėl jus ten įgrūdo į psichuškę, ką tokio padarėte?
Mirė mano tėvas, ir Baltarusija man suteikė prieglobstį, tačiau po dviejų mėnesių jį atėmė. Grįžau į Lietuvą, Lietuvos ambasada Minske man davė dokumentus, kad galėčiau grįžti į Lietuvą. Minske baltarusiai išnagrinėjo mano prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir prašymą atmėtė tuo pagrindu, kad Lietuva yra saugi šalis. Tokia buvo Baltarusijos generalinės prokuratūros pozicija, kad Lietuva yra saugi šalis. Be to, Lietuvoje mirė mano sūnaus Lauryno tėvas, ir aš grįžau susitvarkyti savo teisinius dokumentus. Tačiau prie sienos manęs jau laukė Lietuvos pareigūnai, kurie mane iš karto sulaikė. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje esu laikoma nuo 2022 m. balandžio 15 d. Tai Kaune laikė tardymo izoliatoriuje, paskui pervežė į Panevėžio moterų kalėjimą.
Bet kodėl jus sulaikė? Dėl to, kad Baltarusijoje pasiprašėte politinio prieglobsčio?
Taip, iš esmės dėl to. Sulaikymą pratęsinėjo po tris mėnesius, paskui – po du mėnesius. Nutartys be parašų, faktas tas, kad ligoninėje atsidūrėme visiškai sveikos moterys. Aš ir Andžela Karčevskaja. Andžela 20 metų dirbo versle, labai mėgsta tvarkingus dokumentus. Ji atsisakė mokėti už elektrą, nes reikalavo, kad dokumentai būtų teisėti ir tvarkingi. Valdžiai tai nepatiko, ir ją čia taip pat įmetė. Vienu žodžiu, abi esame nukentėjusios. Kartu gyvena ir jauna mergaitė, ją pagavo dar mokyklos suole ir atvežė čia. Be jokių dokumentų ar nutarčių, ir visą mėnesį “pyškino” visokiais vaistais. Mergaitė vos atsigavo. Ji žaidė krepšinį, tai ir dabar eina į ligoninės kiemelį palakstyti su kamuoliu. Nuo tų vaistų ji net ėmė mikčioti. Andželos šeima mums atvežė baudžiamąjį kodeksą ir aš ėmiau rašyti apeliacinius skundus kitoms moterims. Todėl valdžia ant manęs “užsisėdo”. Tačiau po mano skundų moteris iš ligoninės ėmė išleidinėti. Rokiškio teismas skundų netenkina, tačiau apygardos teismas paleidžia. Įsivaizduokite – pašto ženklas ir vokas išleidžia moterį į laisvę. Paskaičiau kodeksą, ėmiau rašyti skundus kitoms moterims, jas teismas ėmė paleidinėti. Jau ilgą laiką jokių vaistų negeriu, jaučiuosi geriau. mane dar uždarė todėl, kad vaikų teisių apsaugos tarnyba nori užglaistyti tą faktą, kad iš manęs jos buvo atėmę mano sūnų Lauryną. Jis nuo tų kompiuterinių žaidimų buvo tapęs vos ne zombiu, ir atsidūrė ‘Pastogėje”. Tačiau jau po šešių dienų vaiką vėl ėmė “pyškinti” visokiais vaistais, kaip haliperedoliu ir pan. Ėmiau ieškoti teisybės. dar kartą kreipėmės į Baltarusijos ambasadą prieglobsčio, nes Lietuvoje mums tikrai nesaugu. nes jie bet kada gali ateiti ir suleisti vaistų, nuo kurių tapsi daržove.
