Moterų gydytojas, dar Vilniuje puikiai įvaldęs tausojančių operacijų metodus, uostamiesčio pacientėms pristato modernaus gydymo galimybes  

0

2023-12-06

Nuolat greitėjant gyvenimo tempui ieškoma būdų, padedančių efektyviai išspręsti sveikatos problemas negaištant laiko ir neatitrūkstant nuo įprastos kasdienės veiklos. Ginekologinių problemų sprendimui vis dažniau pasitelkiamos tausojančios chirurgijos principais pagrįstos laparoskopinės operacijos. Jos yra minimaliai intervencinės, užtikrina minimalų pooperacinį diskomfortą, pateikia tikslius bei aiškius atsakymus, diagnozuojant ginekologinių problemų priežastis ir padeda efektyviai jas pašalinti.  Plačiau apie šias operacijas pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Laparoskopija – tai operacija, kurios metu per kelis nedidelius – apie 5 mm diametro – pjūvelius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir itin plonus instrumentus, apžiūrima pilvo ertmė ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai. Pasak gydytojo, dažniausiai ginekologinių operacijų metu pakanka trijų mažų pjūvelių pilve – vieno bamboje ir dviejų pačioje pilvo apačioje. Kartais, atliekant sudėtingesnes operacijas, gali prireikti daugiau pjūvelių ir daugiau instrumentų, jie gali būti daromi aukščiau ir kiek didesni. Tačiau, bet kuriuo atveju, tai, kad po laparoskopinių operacijų nelieka sprindžio dydžio randų, o likę būna beveik nepastebimi, yra vienas didžiausių jų privalumų lyginant su laparotomijomis, kurių metu priekinėje pilvo sienoje daromas gan didelis pjūvis.

Laparoskopijos pasitelkiamos tiek ginekologinių ligų diagnostikai, tiek gydymui

Gyd. Tomo Lūžos teigimu, atliekant minimaliai invazines laparoskopijos operacijas, galima išspręsti beveik visas ginekologines problemas, kurioms reikalingas operacinis gydymas. Dažniausios ginekologinės laparoskopinės operacijos – kiaušidžių cistų, gimdos miomų šalinimas, nevaisingumo priežasčių diagnostika ir gydymas, kiaušintakių pratekamumo įvertinimas ir gydymas esant nevaisingumui, sąaugų, endometriozės diagnostika. Gan dažnai laparoskopija atliekama ir esant neaiškios kilmės skausmams pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, įtariant ginekologinį uždegimą ar negimdinį nėštumą. Esant gerybiniams ar piktybiniams augliams, gausioms mėnesinėms su anemizacija ir kitiems gydymo būdams nepadedant, laparoskopiniu būdu gali būti šalinama gimda. Laparoskopijos metodu galima gydyti ir tam tikrus įtampos šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo atvejus.

Kita dalis ginekologinių problemų, kurioms reikalingas operacinis gydymas, gali būti sprendžiamos kitu endoskopiniu būdu – histeroskopija. Šis tausojantis metodas padeda tiksliai įvertinti gimdos ertmės pokyčius, jeigu prieš tai atlikus ultragarsinius ar kitus tyrimus yra įtariama gimdos ertmės anomalija – įvairūs augliai, polipai, miomos, sąaugos po buvusių gimdos ertmės procedūrų. Esant poreikiui, histeroskopijos metu iš karto atliekamas ir reikiamas gydymas.

Pasak T. Lūžos, turint tinkamus instrumentus ir reikiamus įgūdžius, laparoskopijos metu su mažesniais instrumentais operaciją galima atlikti tiksliau ir saugiau. „Atliekant laparoskopiją, pasitelkus optinius prietaisus ir laparoskopinę kamerą, chirurginis laukas apšviečiamas ir padidinamas kelis kartus, o pilvo ertmė pripildoma specialių dujų, kad pasikeltų pilvo siena ir turėtumėme daugiau erdvės chirurginių manipuliacijų atlikimui“, – pasakoja gydytojas akušeris ginekologas.

Pagrindiniai laparoskopinių operacijų privalumai pacientei – greitesnis sveikimas ir organizmo atsistatymas, mažesnis pooperacinis skausmas, daug kartų mažesni pjūviai ir geresnis estetinis vaizdas po operacijos. Tuo tarpu operuojančiam gydytojui užtikrinamas geresnis matomumas, jis gali atlikti tikslesnius ir preciziškesnius chirurginius veiksmus, operacija trunka trumpiau. Tiesa, pasak Gyd. T. Lūžos, norint išmokti nepriekaištingos laparoskopinių operacijų atlikimo technikos ir įgyti reikiamus įgūdžius, prireikia nemažai pastangų ir laiko.

Kaip atliekamos laparoskopinės operacijos

Gydytojas sako, kad laparoskopinės operacijos trukmė priklauso nuo gydomos patologijos ir jos kompleksiškumo, chirurgo įgūdžių, moters kūno sudėjimo, gretutinių ligų. Ji gali trukti nuo 15 minučių iki keletos valandų. Operacijos metu taikoma bendroji intubacinė nejautra, padedanti atpalaiduoti pilvo sienos raumenis, sumažinti žarnų peristaltiką, todėl atsiranda daugiau vietos ir tampa saugiau atlikti įvairius chirurginius veiksmus.

Atlikus bendrąją intubacinę nejautrą ir užpildžius pilvo ertmę dujomis, per pjūvelį ties bamba įvedamas specialus instrumentas – troakaras, o per jį – optinis prietaisas su šviesos šaltiniu. Tuomet chirurgas apžiūri pilvo ertmę, kepenis, taukinę, žarnyną, kirmėlinę ataugą, pilvaplėvę, diafragminį paviršių. Priklausomai nuo planuojamų chirurginių veiksmų, gydomos patologijos, moters kūno sudėjimo ir kitų veiksnių, per 2–3 papildomus mažus pjūvelius pilvo apačioje įvedami specialūs laparoskopiniai chirurginiai instrumentai, esant poreikiui, šalinami patologiškai pakitę organai ar jų dalys (pvz.: cistos, miomos, endometriozės židiniai, sąaugos ir t. t.).  Retais atvejais, kai operuojami didžiuliai gimdos ar kiaušidžių augliai ar stebimi sąaugiminiai procesai dubenyje, pjūveliai gali būti reikalingi ir po šonkaulių lanku ar krūtinkauliu.

Esant poreikiui, laparoskopijos metu galima įvertinti ir kiaušintakių pratekamumą. Atliekant šį tyrimą, gimdos ertmė užpildoma specialiu kontrastiniu tirpalu ir echoskopo monitoriuje stebimas jo tekėjimas į pilvo ertmę pro kiaušintakius. Jeigu skystis neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami. Kai kurias nepratekamumo priežastis pavyksta koreguoti tos pačios operacijos metu.

Pasak T. Lūžos, dėl nenumatytų radinių – sąaugų, komplikacijų pilvo ertmėje (pvz., kraujavimo), papildomų patologijų ir kt. – operacijos apimtis gali tapti didesnė, o planuota jos trukmė – ilgesnė. Kai kuriais atvejais, numatytos operacijos nepavyksta atlikti. Pavyzdžiui, aptikus išplitusią onkologinę ligą, paimama tik biopsija diagnozės pavirtinimui.

Pabaigus laparoskopinę operaciją, ištraukiami instrumentai, iš pilvo ertmės išleidžiamos dujos, o pjūviai užsiuvami. Pilvo ertmėje gali būti paliekamas drenas.

„Laparoskopijos operacijos suteikia galimybę minimaliai invaziniu metodu visapusiškai ištirti galimas ginekologinių problemų priežastis ir, daugeliu atvejų, iš karto suteikti reikiamą gydymą. Atsistatymas po laparoskopinių operacijų įprastai gana greitas, jis priklauso nuo atliktos operacijos ir individualių pacientės ypatybių. Kelias savaites po operacijos rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, nesportuoti. Maždaug mėnesį reikėtų vengti ir lytinių santykių“, – baigdamas pokalbį pataria gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Prieš operacinį gydymą visada reikalinga konsultacija su echoskopija tam, kad iš anksto būtų galima maksimaliai suplanuoti operacijos eigą, trukmę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias