Multimilijonierius Arvydas Avulis – „feniksų“ ir apgaulių čempionas
Įmonių „Hanner“ grupės savininkas Arvydas Avulis prisistato visuomenei kaip klestintis verslininkas, dalina Vilniaus valdžiai nemažai patarimų, nors „Hanner“ kreditoriai liko prie suskilusios geldos – viena iš „Hanner“ grupės įmonių „Hanner Development“ bankrutavo, palikdama milijonines skolas tiekėjams ir užsakovams. „Hanner Develompent“ buvo sudariusi daug sutarčių dėl statybos darbų, statybininkai darbus atliko, o pinigų neatgavo. Tada kreipėsi į teismą. Teisme paaiškėjo, kad pinigų susigrąžinti nebėra iš ko.
UAB „Hanner development“ tapo UAB „Dokaras“. Iki 2014 m. pagrindiniu jos akcininku buvo A.Avuliui priklausanti bendrovė „Hanner“, tačiau po to „Hanner development“ akcijos buvo parduotos fiziniam asmeniui – Raimundui Purvinskui. Jis tapo ir bendrovės direktoriumi. Įmonė turto neturi, veiklos nevykdo, yra skolinga ne tik keliems juridiniams asmenims, bet ir valstybei. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Dokarui“ iškelta bankroto byla.
„Schema tokia paprasta, kad bent jau aš nesitikėjau to iš tokio verslininko, kaip A.Avulis, – sakė LL vienas iš „Hanner“ kreditorių, panorėjęs likti nežinomu, – nes paprastai žmonės keičia įmonių pavadinimus dviem tikslais – arba tikslina savo veiklą, jeigu jie veikia. Arba tam, kad niekas jų nepastabėtų, jeigu jie neveikia ir yra skolingi. Man atrodo, kad čia yra antras paaiškinimas, nes nesurandu paaiškinimo, kodėl įmonė „Hanner Develompent“ atsisakė savo pavadinimo, kuriame yra žodis „Hanner“. Nes statybų sektoriuje dažniausiai taip ir būna – motininė įmonė, kuri turi daug šalutinių įmonių. O čia aišku, kad buvo „Hanner“ įmonė, nes veikė tas pats valdybos pirmininkas, ir ta įmonė „Hanner Develomoent“ niekaip negalėjo iškristi iš bendro įmonių grupės „Hanner“ konteksto. Tačiau ji buvo patraukta į šoną, ir subankrotinta , ir dar pakeičiant pavadinimą tam, kad mažiau kristų į akis“.
„Hanner“ 2016 metais Lietuvoje pardavė 446 butus – 43 proc. daugiau nei 2015 metais. Tai geriausias kompanijos rezultatas nuo 2007 metų, kai „Hanner“ Vilniuje pardavė 450 butų. Praėjusiais metais visų „Hanner“ butų pardavimo sandorių Lietuvoje vertė siekė 52 mln. eurų.
„Hannner Develompent“ (Dokaro) bankroto administratoriai mano, kad šis bankrotas yra tyčinis ir kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto. LL šaltiniai sako, kad šios įmonės bankroto administratoriai nusiteikę ryžtingai ir bandys išieškoti skolas visiems kreditoriams, darbuotojams ir valstybei. „Avulis netiesiogiai nemoka ir valstybei, nes nemokėdamas „Hanner Develompent“ skolų, jis palieka skolas ir kreditoriams, kurie negali mokėti skolų valstybei, – teigia LL pašnekovai, – juk jeigu Avulio motininė įmonė gauna pajamas, ji turi sumokėti ir „Hanner develompnet“ skolas. O dabar Avulis siekia, kad „Hanner Development“ skolos būtų pripažintos beviltiškomis, ir tada valstybė vis tiek praranda 15 proc. nuo tų sumų. Nes bet kuri įmonė iš savo veiklos rezultatų į sąnaudas įtraukia ir beviltiškas skolas. Ir ta suma yra sumažinamas apmokestinamas įmonės pelnas 15 proc. Todėl manau, kad taip stengdamasis išvengti skolų, Avulis siekia apgauti ir valstybę, nes nesumokėtų skolų dydžiu yra mažinamas įmonių sumokamas pelnas“.
Pasak pašnekovo, „Hanner“ visada stengiasi mokėti mažesnes sumas, negu yra sutarta, ir statybininkai per daug nesiginčija, nenorėdama pyktis su tokia struktūra, kaip „Hanner“.
„Kiek girdėjau, vienas iš įmonių grupės darbuotojų buvo paskirtas to „Dokaro“ direktoriumi, perleido jam įmonės akcijas, ir viskas – šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, – sakė jis, – kiek žinau, tas „Dokaras“ liko skolingas dideles sumas įvairiems kreditoriams, tame tarpe ir mums. Ar tas bankrotas tyčinis? Tai vertinimo klausimas, tačiau kol kas teismas dar nėra pripažinęs, kad šis bankrotas tyčinis, tačiau aš galvoju, kad yra tokių tyčinio bankroto požymių. Nežinau, ar sąžininga įmonė gali iš savo įmonių grupės atskirti vieną įmonę ir jai palikti visas skolas. Ir ne šiaip įmonė, o su garsiu pavadinimu, tokia kaip „Hanner“. Ji vykdė daugybė vystymo projektų“.
„Hanner“ verslas daro didžiulę žalą Vilniaus miestui
‘Hanner” namai vietoj „Žalgirio” stadiono – nenusipirkęs 3 hektarų miesto žemės šioje vietoje, „Hanner” sutaupė apie 30-40 mln. eurų. Lygiai tiek pat neteko ir Vilniaus miestas
Vienas iš „Hanner“ kreditorių, panorėjęs likti nežinomu, atkreipia dėmesį į tai, kad „Hanner“ verslas yra itin žalingas Vilniui, nes miesto biudžetas negauna jokių pajamų už „Hanner“ perimtą miesto žemę.
Dažniausiai A.Avulis naudoja tokią schemą – nusiperka kokią seną lūženą Vilniaus mieste, kuri jau turi suformuotą žemės sklypą ir žemės sklypo nuomos sutartį. Tada vietoj tos lūšnos A.Avulis pristato stiklinių dangoraižių arba „prabangių“ daugiabučių, kurių gyventojai susispaudę mažuose butuose turi mėgautis tokia „prabanga“, tuo labiau, kad jokios erdvės ant žemės jie neturi.
Tačiau žemės sklypo iš Vilniaus miesto „Hanner“ dažniausiai neperka, taip miestas praranda milijonines pajamas. „Hanner“ apsiriboja tuo, kad jos valdomas nekilnojamojo turto objektas turi nuomos sutartį su Vilniaus miestu. Todėl „Hanner“ nereikia pirkti žemės iš miesto, ir brangiai mokėti už tą valstybės žemę.
Tačiau tokia praktika yra neteisėta – įstatymuose aiškiai pasakyta, kad sklypo nuomos sutartis turi būti sudaryta iš naujo, kai sklype atsiranda naujas statinys. „Jau dabar viešai daug kalbama apie tai, kaip žalinga miestui yra tokia praktika, kai įmonė nusiperka sandėliuką, ir vietoj jo pasistato dangoraižių kvartalą su poilsio kambariais. Juk taip pat buvo padaryta ir su „Žalgirio“ stadionu – žemę „hanner“ ne išpirko, tačiau tik išsinuomavo iš savivaldybės. Tas nuomos mokestis yra nedidelis, ir kažkodėl žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta, nors pagal įstatymus numatyta, kad žemės nuomos sutartis skirta būtent tam pastatui, kuris ten stovėjo. Ir toje sutartyje yra aiškiai parašyta, kad sutartis sudaryta „esamo pastato eksploatavimui“.
„Dabar kiekvienas verslininkas, vykdydamas kokią nors investiciją, turi nupirkti žemės sklypą, gauti visus statybos leidimus, ir investuoti savo pinigus, – sakė LL pašnekovas, – o tokie, kaip A.Avulis ir panašūs veikėjai, turi prieš kitus tokį pranašumą, kad jie gali nusipirkti kažkokius statinius, kuriems yra sudaryta žemės nuomos sutartis. Ir nemokėti valstybei absoliučiai nieko, tačiau gauti didesnį pelną, palyginti su tuo atveju, kai verslas žemės sklypą nusiperka. Tuo labiau, kad „Hanner“ permeta tos pačios valstybinės žemės nuomos santykius būsimiems savininkams. Maža to, jeigu dabartinė žemės sklypo paskirtis yra komercinė, tai ateityje ji bus mažiau nei 50 proc. komercinė. Vadinasi, iš karto sumažės ir žemės nuomos mokestis. I akivaizdu, kad net ir nuoma po tokių statybų sumažės. Suprantate, problema ta, kad tokia „Hanner“ statyba ne tik kad neduoda valstybei ir miestui jokių pajamų, o žemės nauda jau yra išnaudota – nes joje stovi „Hanner“ statiniai. Tokiu atveju žemės vertė yra nulinė, nes žemės nuomos sutartis pasirašyta 50 ar 100 metų. Tada valstybė iš tos žemės negauna jokios naudos. O butų pirkėjai proporcingai už žemės sklypą nemoka, nes moka tik komercinės paskirties ploto nuomotojai. Todėl toks „Hanner“ versliukas, kai nereikia mokėti už valstybinę žemę, tikrai yra labai pelningas.
„Iki tų pastatų išnykimo žemės nuomotojas turi teisę tą žemę išsipirkti, – sakė LL pašnekovas, – jeigu A. Avulis už išpirktą valstybės žemę Vilniui pervestų, pvz., 400 tūkst. eurų, tai žiūrėk, kiek Vilniaus biudžetas pasipildytų. Arba Kauno valdžia – galėtų padaryti tą patį – priversti išsipirkti žemės sklypą po pastatais. O dabar tik verkia, užsakinėja spaudoje straipsnius, kad neva verslininkai nėra tikri, ar jie gali tą žemę išsipirkti, ar ne. Nusipirkite tą žemės sklypą, ir galėsite daryti ką norite“.
Hanner“ įprasta verslo praktika, kurią praktikuoja liberalų valdomas Vilnius – griuvenai yra suformuojamas didelis žemės sklypas, kuriam patvirtinamas detalusis planas. Nors to sklypo nuomos sutartis nenumato jokių renovacijų ar perstatymų. Tada tą lūženą kartu su jau suformuotu žemės sklypu nusiperka „Hanner“ ir pristato ten „prabangių“ apartamentų.
„Toks verslas yra Vilniuje paplitęs, tačiau iš esmės tai yra ydinga praktika, nes jeigu „Hanner“ norėtų statyti namus vietoj pvz., Žalgirio stadiono, tai jis galėtų tą žemę nusipirkti, – sakė minėtas verslininkas, – žemė ten brangi. Net jeigu pvz., Fabijoniškėse 30 arų sklypas garažui kainuoja virš 300 tūkst. eurų, tai galima paskaičiuoti, kiek kainuoja žemė Žalgirio stadiono vietoje – ten yra 3 hektarai žemės, ir jos kaina tikrai bus ne mažesnė, kaip 30-40 mln. eurų. Kiek žinau, „Hanner“ nusipirko stadioną su žemės nuomos teise. Tačiau nugriovus pastatus, tą žemė turi būti gražinta valstybei. Kitaip sakant, valstybė turi tą žemę atsiimti tada, kai ant jos stovėję pastatai yra nugriauti. O „Hanner“ neperka žemės, o gauna ją jau išnuomotą, ir ant jos stato savo pastatus – taip buvo tiek vietoj Ledo rūmų, tiek ir Ozo parke. Todėl aš manau, kad tos „Hanner Development“ bankrotas yra principo reikalas, nenoras mokėti. Nes tas skolas „Hanner“ gali lengvai sumokėti.
