Gen. prokurorei N.Grunskienei keliamos net kelios baudžiamosios bylos

0


Aurimas Drižius

Atrodo, kad politinių partijų nusikaltimus itin kruopščiai dengiančiai generalinei prokurorei Nidai Grunskienei artimiausiu metu reikės politikų pagalbos, arba „prekybos poveikiu”, kaip rašoma Baudžiamajame kodekse.

Apie tai, kaip Grunskienė aptarnauja politikus, laisvas.info rašė prieš kelis metus – dar būdama Panevėžio apygardos vyr. prokurore, N.Grunskienė padarė viską, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų Seimo narys, „žaliasis valstietis”, sumušęs ir sulaužęs kaulus savo kaimynui ūkininkui. N.Grunskienė padarė viską, kad jis išvengtų atsakomybės.

https://www.laisvaslaikrastis.lt/seimo-narys-valstietis-petras-nevulis-sulauze-kaimynui-kaulus-taciau-atsakomybes-isvenge


Kreipiausi į Grunskienės kontorą, kad keltų savo bosei „baudžiaką” dėl sunkių nusikaltimų slepimo, teismo nutarčių nevykdymo, dokumentų klastojimo ir begalės kitų sunkių nusikaltimų.
Labai juokingas Grunskienės požiūris į savo tiesiogines pareigas – nusikaltimų tyrimą.
Dar sausio mėnesį kreipiausi į tą kontorėlę pavadinimu generalinė prokuratūra dėl organizuotos nusikaltėlių gaujos Vilniaus apylinkės, apygardos ir aukščiausiame teisme – mat gauja teisėjų mane 15 metų persekiojo už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją „sunkiu nusikaltimu” ir uždraudę man rašyti straipsnius apie „Mažeikių naftos” privatizavimą ir tokio veikėjo kaip Alvydas Sadeckas vaidmenį. Nors žmonių neteisėtas persekiojimas yra BK įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas”, N. Grunskienė man parašė „raštelį”, kad žmonių persekiojimas už teisėtą veiklą yra tiesioginė teisėjų pareiga.


Nors kas jau kas tačiau gen. prokurorė turi žinoti, kad gavusi skundą apie sunkius nusikaltimus, ji privalo pagal BPK priimti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. Tame nutarime Grunskienė turi teisiškai pagrįsti, kodėl spaudos persekiojimas yra teisėjų tiesioginė pareiga.
Nurodžiau, kad tai vadinama gen. prokurorė Grunskienė atsisako vykdyti savo pareigas ir sunkius nusikaltimus atsisako tirti „rašteliais”. Nurodžiau, kad paskutinis pavyzdys – jau minėtos N.Grunskienės sausio 28 d. „raštelis” Nr. AP-616, kuriuo ji atsisako tirti sunkius prokurorų ir teisėjų nusikaltimus. Nurodžiau, kad Grunskienė puikiai žino, kaip reikia išsukti sunkius nusikaltimus padariusius teisėjus ir prokurorus – tereikia dėl jų nusikaltimų suraityti „raštelį”, ir sunkūs nusikaltimai niekada nebus ištirti.
Mat kai pateikti faktus, kurių prokurorai negali nuginčyti, jie surašo „raštelį”, kad to nėra buvę. Taip visada daro Grunskienės pavaduotojas toks Gintas Ivanauskas. Jis man surašė, kad mano visas skundas yra mano haliucinacijos, tai yra „nėra objektyvių duomenų”. Nors tie „objetyvūs duomenys” surašyti dešimtyse teismo nutarčių ir nuosprendžių, tačiau Ivanauskas parašo, kad to niekada nėra buvę, tai mano fantazijos vaisius. Žinoma, kad tai nusikaltimas, kai prokuroras faktus pvadina mano išgalvotais, tačiau tada Grunskienė suraito „raštelį”, kuriame nurodo, kad „pareigų atlikimas negali būti traktuojamas kaip nusikaltimas”. „Raštelio” negali skųsti teismui, taigi byla uždaryta.


Tada parašiau skundą dėl Grunskienės nusikaltimo – tarnybos pareigų neatlikimo


Prokurorė Grunskienė „raštelyje” nurodė, kad mano skundas bus paliktas nenagrinėtinu, kaip ir ankstesni mano pareiškimai, kuriais „deklaratyviai prašėte pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjams ar pareigūnams, pateikusiems atsakymus ir priėmusiems Jus netenkinančius sprendimus, ir į kuriuos Generalinė prokuratūra pateikė atsakymus, paaiškinant, jog kartotiniai Jūsų prašymai ar skundai tuo pačiu klausimu bus palikti nenagrinėti”.
Grunskienė nurodė, kad „teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, ar pateiktų atsakymų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, yra nenagrinėtini. Generalinės prokuratūros teiktuose atsakymuose Jūs jau ne kartą buvote informuotas, kad vien tai, jog Jūsų netenkina teisėjų ar kitų pareigūnų priimti sprendimai ar pateikti atsakymai, taip pat juose nurodyti motyvai, tam tikrų aplinkybių konstatavimas, kurių pagrindu priimamas sprendimas, savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad teisėjai ar kiti pareigūnai neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigas ir kad reikia spręsti klausimą dėl tokius sprendimus priėmusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn”.
Čia par Grunskienė parašė, kad pagal prokuratūros darbo aprašą ji parašo „raštelį”, kuris neskundžiamas ir visi mano kiti skundai keliaus tiesiai į šiukšlių dėžę.
Kas jau kas, tačiau gen. prokurorė turi žinoti BPK, kurio antras punktas nurodo, kad :
2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Kas jau kas, tačiau gen. prokurorė turi žinoti ir kitą BPK punktą:
168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.


Šiuo atveju visi mano skunde pateikti faktiniai duomenis atitinka tikrovę, jie yra realiai įvykę, ir tai labai lengva patikrinti, tuo labiau, kad visi tie faktiniai duomenys yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais ir nutartimis.
Nebekartosiu visų mano skunde išdėstytų aplinkybių, kurias prokurorė Grunskienė įvertino kaip mano išgalvotas. Visos šios aplinkybės surašytos mano skunde – jų esmė labai paprasta – prokuratūra ir „teismas” mane jau 15 metų perskioja už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, įvedę Konstitucijoje uždraustą cenzūrą. Kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas (tas pats, kuriam pavesta nuteisti „riaušininkus”, ir jis tai neabejotinai padarys) ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (iš Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės) mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d.


Minėti teisėjai mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.
Prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų teisėjų piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo, tačiau prokratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtinas pagal prokuratūros rekomendacijas.
Nors nurodžiau, kad tiek teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo. Įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Bet kokia teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir „tarnybos pareigų neatlikimas“. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?
Gen. prokuratūros neveikimas – atsisakymas vykdyti savo pareigas rašant „raštelius”, o ne nutarimus pradėti arba ne IT – yra akivaizdus. Mano nuomone, prokuratūra jau seniai neteisėtai rašinėja „raštelius”, siekdama išvengti savo pareigos, o teismai tai toleruoja, žinodami, kad tai neteisėta ir užmerkdami akis.
Remdamasis išdėstytu, ir BK straipsniais piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas, dokumento suklastojimas prašiau pradėti IT Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.Striauko, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, M. Kursevičiaus atžvilgiu, Panevėžio apygardos teisėjos Vaidachavičienės, gen. prokuroro pav. Ivanausko atžvilgiu, gen. prokurorės Grunskienės atžvilgiu.
Į prokuratūrą skundu kreipiausi sausio 29 d., tai yra prieš daugiau nei keturis mėnesius, tačiau iki šiol negavau jokio prokuratūros atsakymo – net „raštelio”, nei nutarimo pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. Matyt, prokuratūra nusprendė tiesiog ignoruoti mano skundus.


Remdamasis idėstytu, ir BPK 168 str. prašiau teismo įpareigoti gen. prokuratūrą laikytis įstatymų ir priimti nutarimą dėl visų mano skunde išdėstytų aplinkybių.

Skundą dėl gen. prokurorės Grunskienės neveikimo išnagrinėjo tokia jauna Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paulauskaitė-Šiaulė (nuotr.) :

Teisėja nurodė, kad „Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatytas funkcijas, pats negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijai priskirtus sprendimus, negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėja skundus dėl prokuroro nutarimų, tikrina procesinių sprendimų priėmimo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatęs pažeidimus gali tik panaikinti priimtus sprendimus, kaip neteisėtus, nepagrįstus bei pasiūlyti padarytus pažeidimus pašalinti.
Šiuo atveju, kaip teigia pareiškėjas, jo Generalinei prokuratūrai pateiktas skundas nebuvo išnagrinėtas, pareiškėjas nurodo negavęs jokio atsakymo. Tačiau, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo teisėjui nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti nei prokurorą, nei Generalinę prokuratūrą kaip instituciją atlikti kokius nors prokuratūros kompetencijai priskirtus veiksmus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas”.

Teisėja Šiaulė nurodo, kad jos darbas yra visiškai beprasmis – neva įstatymai jai nesuteikė jokių įgaliojimų vertinti prokuratūros neveikimą ir nusikaltimų dangstymą.
BPK 173 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai nurodo, kad : Ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso nustatyta tvarka: 1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą; 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius; 3) apklausia įtariamuosius; 4) priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šio Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais; 5) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą šio Kodekso 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; 6) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą šio Kodekso numatytais atvejais; 7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų; 8) atlieka kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.

Šiuo atveju aš prašiau įvertinti visus skunde minimus pareigūnų veiksmus – mano persekiojimą už teisėtą veiklą, nuteisimą už teisėtą veiklą, cenzūros legalizavimą, dokumentų klastojimą, įrašant į juos melagingus duomenis, tarnybos pareigų neatlikimą, gen. prokuratūros neveikimą, niekaip nereaguojant į mano skundus, ir taip legalizuojant sunkius nusikaltimus. Teisėja Šiaulė nurodė, kad jį yra neįgali padaryti bent vieną veiksmą, nors įstatymai jai suteikė visus įgaliojimus.
Toks teisėjos Šiaulės neįgalumas yra tipinis šiai nusikaltamai sistemai, kuri kažkodėl iki šiol vadina save „teisine sistema”, nors su teise neturi nieko bendro.
Tokia nutartis prieštarauja teismų praktikai ir BPK normoms, kurios labai gerai buvo išaiškintos Vilniaus apygardos teismo nutartyje byloje Nr. 1S-107-1121/2024 :
„.. apygardos teismas negali vertinti pareiškėjo prašymo ir išspręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, nes tai nėra aukštesniojo teismo kompetencijos ribose. BPK nuostatos imperatyviai įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti nutarimą dėl besikreipiančio asmens skundo, pareiškimo ar pranešimo, kuriais prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, o apygardos teismas vertina tik žemesniojo teismo priimto sprendimo dėl prokuroro nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Kadangi apylinkės teismas taip pat nenagrinėjo pareiškėjo skundo ir neperdavė prašymo nagrinėti BPK nustatyta tvarka, dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Aurimo Drižiaus 2024 m. sausio 9 d. prašymas grąžinamas nagrinėti prokuratūrai BPK įtvirtinta tvarka.

  1. Aukštesnysis teismas papildomai atkreipia dėmesį į įstatyminį reguliavimą, kuriuo remiantis tik ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismo vertinimu, tokiu įstatyminiu reglamentavimu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras yra įpareigotas priimti nutarimą, kuriam keliami pagrįstumo, motyvuotumo, teisėtumo reikalavimai. Taip pat įstatymų leidėjas BPK nustatyta tvarka užtikrina asmenims galimybę tokį procesinį sprendimą apskųsti. Nagrinėjamu atveju palikus nenagrinėtą pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą ir pateikiant informacinio pobūdžio atsakymą, kuriame išsamiau nebuvo analizuojamos faktinės aplinkybės ir nepateikiamas jų teisinis vertinimas, tik fragmentiškai nurodant, jog prašymas yra kartotinis, pareiškėjui atimama galimybė apskųsti tokį atsakymą ir tikėtis efektyvaus ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuratūros darbo, kuriuo būtų ginami asmens, visuomenės interesai. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į baudžiamojo proceso paskirtį, iš kurios išplaukia pareiga prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Todėl motyvuotai atsakyti į pareiškėjo prašymą, įvertinti faktines aplinkybes, galimų nusikalstamų veikų kontekste, galima tik išnagrinėjus prašymą ir priėmus BPK numatytą procesinį sprendimą.
    Remiantis BPK 2 str., 173 str., 168 str., prašau panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias