NATO patvirtino, kad karas tęsis iki paskutinio ukrainiečio
Neįtikėtina, kaip JAV tyčiojasi iš savo vasalų, kurie šimtais tūkstančių žūsta vardan US interesų Ukrainos fronte. Ukrainai pranešta, kad ji bus priimta į NATO tada, kai nugalės Rusiją mūšio lauke.
NESĖKMINGAS UKRAINOS KONTRPUOLIMAS ĮSPRAUDŽIA NATO Į KAMPĄ
8 liepos 2023 by Larry Johnson
Ar Džo Baidenas NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje išvakarėse bando gauti vaidmenį miuzikle GREASE?
Shanga, shanga, waddle di doodle wop?
Ukrainos bandymas pasiekti pergalę “Ave Marija” (futbolo žaidimas, o ne katalikiška malda), atplėšiant teritorijos plotus iš rusų, yra nesėkmingas. Rusai sulaikė kiekvieną Ukrainos žingsnį, o nežymi Ukrainos pažanga skaičiuojama vienaženkliais kilometrais kartu su krūvomis ukrainiečių lavonų ir sudegusiais Vakarų tiekiamų tankų ir šarvuočių korpusais.
Tačiau Vakarai sunkiai suvokia realybę ir atkakliai skleidžia iliuziją apie aklavietę. Birželio 5 d. žurnale “Foreign Affairs” paskelbtame straipsnyje Samuelis Charapas, “Rand Corporation” vyresnysis politologas, nenoromis pripažino, kad karas Ukrainoje yra “nelaimimas”. Tačiau jis tik pusiau teisus. Jis rašė:
Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms tapo aiškumo akimirka. Jiems teko neatidėliotina misija: padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją ir nubausti Maskvą už jos prasižengimus. Nors Vakarų atsakas buvo aiškus nuo pat pradžių, tikslas – šio karo baigtis – buvo miglotas.
Tačiau dabar atėjo metas Jungtinėms Valstijoms sukurti viziją, kaip šis karas baigsis. Penkiolika mėnesių trukusios kovos aiškiai parodė, kad nė viena pusė nėra pajėgi – net ir su išorės pagalba – pasiekti lemiamą karinę pergalę prieš kitą pusę. Nepriklausomai nuo to, kiek teritorijos Ukrainos pajėgoms pavyks išlaisvinti, Rusija išlaikys gebėjimą kelti nuolatinę grėsmę Ukrainai. Ukrainos karinės pajėgos taip pat bus pajėgios laikyti pavojuje bet kokias Rusijos pajėgų užimtas šalies teritorijas – ir primetinėti išlaidas kariniams ir civiliniams taikiniams pačioje Rusijoje.
Charapas yra puikus politikos mokslo kaip “mokslo” trūkumų pavyzdys. Jis ignoruoja įrodymus, kad Rusija, kitaip nei Ukraina, turi didžiulius pajėgumus pasiekti lemiamą karinę pergalę ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš NATO. Ukrainai ir NATO trūksta artilerijos sviedinių, sparnuotųjų raketų, tankų ir kovinių lėktuvų. Dar svarbiau yra tai, kad Ukrainoje nebėra kompetentingų, apmokytų karių, galinčių valdyti šias ginklų sistemas.
Rusijos padėtis yra visiškai priešinga. Sulig kiekviena diena Rusijos apmokytų žmonių skaičius didėja, kartu sparčiai auga tankų, hipergarsinių raketų, artilerijos sviedinių, minosvaidžių ir bepiločių lėktuvų gamyba. Rusija mažina Ukrainos kovinius pajėgumus ir dar nepradėjo savo puolimo, panaudodama visą Rusijos sausumos ir oro pajėgų svorį.
NATO neturi skrandžio įsileisti Ukrainą į savo klubą. Vokietija, kartu pasmerkusi Bideno sprendimą tiekti Kijevui kasetinius šaudmenis, pareiškė, kad bet koks sprendimas dėl Ukrainos prisijungimo turėtų būti atidėtas. Vengrija ir Bulgarija taip pat pareiškė nepritariančios tam, kad Ukrainai būtų suteiktas narystės statusas. Prancūzija dega, o E. Macronas, regis, neturi politinės jėgos, kad galėtų pasisakyti už Ukrainą, o prokijeviška Nyderlandų vyriausybė yra nušalinta:
Nyderlandų vyriausybė žlugo, nesugebėjusi susitarti dėl imigracijos ribojimo. Ministras Pirmininkas Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė pateiks atsistatydinimo pareiškimą Nyderlandų karaliui, todėl rudenį bus surengti nauji rinkimai.
Rusija turi mažai paskatų pritarti deryboms dėl karo pabaigos, jei Ukraina neatiduos Odesos. Didžiausia kliūtis yra ta, kad nė viena NATO šalis neturi tokios politinės įtakos ir patikimumo, kad V. Putinas galėtų patikėti, jog ji pasieks perspektyvų susitarimą. Turkija nepadarė sau malonės santykiuose su Rusija, nes pažeidė susitarimą sulaikyti AZOV vadovus iki karo veiksmų pabaigos ir paragino priimti Ukrainą į NATO. Erdoganas paleido belaisvius atgal į Kijevą, kur juos didvyriškai pasitiko Zelenskis. Manau, kad tai dar labiau užnuodijo bet kokių rimtų derybų šulinį. Rusijos patirtis, susijusi su Minsko I ir II susitarimais, įtikino Putiną ir jo nacionalinio saugumo komandą, kad Vakarai yra nepatikimas partneris.
