NATO susitikimas : bėgimas nuo tiesos

Dag Daniš Štandard (Slovakijos dienraštis)

Bėgimas nuo tiesos

Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime akimirksniu kilo grėsmė, kad jis baigsis atviru Ukrainos ir Vakarų susipriešinimu. Ukraina piktinosi, kad NATO ją naudoja kovai su Rusija, bet atsisako garantuoti jos narystę šiame klube. Prezidentas V. Zelenskis pagrasino sąjungininkams, kad neatvyks į aukščiausiojo lygio susitikimą, jei nematys aiškių įsipareigojimų dėl Ukrainos stojimo į Aljansą.

Ukraina manė (tikriausiai teisingai), kad turi paskutinę galimybę priversti Aljansą priimti esminius sprendimus. Jau nekalbant apie “perspektyvią Ukrainos vietą NATO”. Jis jų klausosi nuo 2008 m. Iki pat sprendimo priėmimo.

Jie neatėjo. NATO ją pastatė į neutralią padėtį. Ji pakartojo senus skystus pažadus, tačiau sprendimas dėl Ukrainos įstojimo į Aljansą nebuvo šios dienos tema.

Santūrus Aljanso požiūris yra suprantamas ir teisingas. Sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO – kad ir sąlyginis – gali sukelti pasaulinį karą. O Vakarai į tokią riziką nesileis.

Dėl to sutarė Vakarų Europos NATO narės ir Jungtinės Valstijos. Dėl to sutarė ir Amerikos progresyvistai bei respublikonai. NATO negali atverti savo durų tam, kas kariauja su branduoline galybe. Reikia laukti karo pabaigos. Ir dėl taikos susitarimų su Rusija.

NATO 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimas buvo šaltas dušas Ukrainai. Kartu jis atšaldė ir naivius aktyvistus, kurie ragino vykdyti griežtą politiką. Ir po sprendimo dėl Ukrainos būsimos narystės Aljanse.

Realistinis požiūris nugalėjo stiprių kalbų ir kovingų “gudruolių” pozų atžvilgiu. Kas yra gerai.

Tiksliau: tai geriau nei azartas su Ukrainos įstojimu į NATO.

Kita vertus, Ukrainos požiūriu, aukščiausiojo lygio susitikimas baigėsi labai blogai. Absurdiškai blogai.

Ukraina sužinojo, kad negali tikėtis būti priimta į ES ir NATO, nes joje vyksta karas. Ir kartu sužinojo, kad Vakarai ir toliau dideliais kiekiais tieks jai ginklus karui tęsti.

Kartu kažkur fone mirga pažadai, kad kada nors, pasibaigus karui ir sudarius taikos susitarimus su Rusija, Ukraina galėtų tęsti integracijos pastangas. Tačiau prieš tai ji turėtų gauti naujų ginklų siuntą…

Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad Ukraina yra įstrigusi spąstuose.

Iš šių spąstų yra du keliai. Arba didelis karinis Rusijos pralaimėjimas – Ukrainos kariuomenei užkariavus Krymą ir Donbasą. Arba taikos susitarimai su Rusija, kurie reikštų Ukrainos padalijimą ir teritorijų, kuriose gyvena milijonai rusų mažumų, praradimą.

Pirmasis variantas yra nerealus. Antrasis yra gėdingas.

Problemos esmė ta, kad Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija neieško sprendimų Ukrainai. Netgi Europai. Jos ieško išeičių Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai. Jos skatina eskaluoti kovą. Nepaisant Ukrainos nuostolių ir nepaisant prastų rezultatų. Tikslas – susilpninti Rusiją išsekimo kare. Net Ukrainos sunaikinimo ir ES energetinio bado kaina.

Ši ciniška Vakarų politika galiausiai yra nukreipta prieš Ukrainą. Juk kova turi prasmę tik tuo atveju, jei ji duoda rezultatų su priimtinais nuostoliais. Jei yra atvirkščiai, reikia derėtis dėl paliaubų ir susitarimų.

Ukrainiečiams būtų naudinga, jei bent kas nors iš laisvųjų “kolektyvinių Vakarų” pasakytų jiems tiesą: ne, nesitikėkite narystės ES ar NATO; tai tik pažadai išlaikyti jus kare su Rusija; tame kare su Rusija, į kurį Vakarų šalys nenori įsivelti – todėl ir naudoja tam ukrainiečių rankas…