Jauną perspektyvų teisėją M. Povilanską klastoti dokumentus įpareigojo Konstitucija, nurodė prokuratūra
Vilniaus miesto apylinkės teismui, ikiteisminio tyrimo teisėjui
2023-08-23
Skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-2-02-00816-23)
Vilniaus apygardos prokuratūra 2023-08-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano skundą Vilniaus apygardos teismo teisėjo Povilansko (nuotr. viršuje) atžvilgiu.
Tokia nutartis yra neteisėta ir naikintina, nes prokuroras ne tik nevertino mano skunde išdėstytų aplinkybių, tačiau ir pats suklastojo savo nutartį, išgalvojęs ir įrašęs į ją melagingus duomenis, tai yra suklastojęs nutartį.
Dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas įgaliojimais nėra išskirtinis Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo bruožas, tik šiuose teismuose nutartys yra klastojamos ypatingai įžūliai.
Ne išimtis ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Mindaugo Povilansko nutartis (2023-07-24 Nr. IBPS-V-1793980-23). Skunde nurodžiau, kad teisėjas M.Povilanskas priimdamas minėtą nutartį, ją suklastojo, įrašydamas žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, tokiu būdu ją suklastojo, ir taip pakeitė jos tūrinį, dėl ko priėmė melagingą ir nepagrįstą nutartį. Todėl prašau pradėti IT teisėjo Povilansko atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo – dokumento suklastojimas ir piktnaudžiavimas.
Prokuroras Giedrius Tarasevičius (nuotr.) nurodė, kad klastoti dokumentus teisėjus įpareigoja Konstitucija (tiesa, Konstitucijoje parašyta kiek kitaip: “Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo”. O įstatymas baudžia už dokumento suklastojimą):
Kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą, nurodydamas tokias aplinkybes:
1. Žurnalistų etikos inspektorė G.Ramanauskaitė viešai ir per žiniasklaidos priemonę išplatino šmeižtą – neva portalas www.laisvaslaikrastis.lt ir aš, jo redaktorius Aurimas Drižius, platina dezinformaciją ir tyčia skleidžia melagingą informaciją. Ramanauskaitė tyčia apie mane paskleidė šmeižtą – neva aš nuolat darau nusikaltimus (tyčia skleidžiu dezinformaciją, melagingą informaciją. Ši žinia buvo paskleista labai plačiai, per visus Lietuvos interneto paslaugų tiekėjus, kurie nedelsiant įvykdė ŽEIT nurodymą ir apribojo prieigą, tai yra išjungė portalą www.laisvaslaikrastis.lt). Minėti G. Ramanauskaitės teiginiai yra tyčia paskleistas šmeižtas. G. Ramanauskaitė, išplatindama savo raštą Nr. S-288, padarė nusikaltimą – apšmeižė portalą laisvaslaikrastis.lt ir jos leidėją (Aurimą Drižių). Portalas buvo uždarytas, toks liko ir praėjus daugiau nei metams, prarado visus savo skaitytojus (daugiau nei 100 tūkst. žmonių per mėnesį), todėl jam buvo padaryta didžiulė žala. Ramanauskaitė rėmėsi ŽEIT ekspertės Aliono Gaidarovič raštu, kuriame buvo nurodyta, kad portalas neva skleidžia melą ir todėl jį reikia uždaryti.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį, kuriuo panaikino minėtą Ramanauskaitės raštą Nr. S-288 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Tada kreipiausi į teismą dėl Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič šmeižto.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. priėmė nutartį, kuria nurodė, kad šmeižto kvalifikacijai trūksta to, kad Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič šmeižtas nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
4. Tada internete suradau papildomus įrodymus, kad Ramanauskaitės šmeižtas buvo paskleistas ir per žiniasklaidos priemonę – agentūrą BNS. Tai yra agentūra BNS išplatino pranešimą apie tai, kad dėl skelbiamo melo ir dezinformacijos policija ir Žurnalistų etikos inspektorė uždarė daug interneto portalų, tarp jų ir www.laisvaslaikrastis.lt. Taigi, šis šmeižtas, neva mano redaguojamas portalas nuolat skleidžia netiesą ir melą, buvo paskleistas labai plačiai, nes minėtą BNS pranešimą išplatino labai daug žiniasklaidos priemonių.
https://www.bns.lt/topic/1911/news/65910029/
Tada pakartotinai kreipiausi į teismą, nurodžiau naujas aplinkybes, BPK 217 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodoma, kad kartu su nauju skundu buvo pateikti nauji įrodymai, paaiškėjo naujos aplinkybės apie tai, kad šmeižikiška informacija buvo pateikta ir per visuomenės informavimo priemones, todėl buvo būtina atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
5. Vilniaus apygardos teismo teisėjas M.Povilanskas 2023-07-24 nutartimi Nr. IBPS-V-1793980-23 atsisakė pradėti tyrimą Ramanauskaitės atžvilgiu vieninteliu pagrindu – neva nebegalima persekioti nelaimingos ir daug iškentėjusios Ramanauskaitės dėl to, kad nebegalima jos persekioti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
6. Tokie duomenys yra teisėjo M.Povilansko melas ir tikrovės neatitinkantys duomenys, jo paties išgalvoti ir įrašyti į savo nutartį, taip ją suklastojant.
Nurodžiau, kad apygardos teismo teisėjas Povilanskas turėjo žinoti bent jau elementarius BPK 3 straipsnio reikalavimus :
1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė birželio 1 d. nurodė, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą ŽEIT vadovių adresu vieninteliu pagrindu – nes pasikeitė baudžiamasis kodeksas. Ji nurodė : “Tai yra nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauja BK 154 straipsnio redakcija, kuri numato, kad šmeižimas yra žinomai melaginga šmeižikiška informacija, paskleista tik per visuomenės informavimo priemonę.
Ankstesnėje minėto straipsnio redakcijoje (galiojusioje pareiškime nurodomos galimai nusikalstamos veikos metu) buvo numatyta, kad tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (1 dalis), o tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (2 dalis)”, – nurodė teismas.
Teisėja nurodė, kad BK 154 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik fizinio asmens (žmogaus) atžvilgiu. Tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti juridinį asmenį (šiuo atveju – portalą www.laisvaslaikrastis.lt) arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas nėra šios nusikalstamos veikos dalykas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškime nurodomais teiginiais portalo www.laisvaslaikrastis.lt atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnyje.
Aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu yra kriminalizuotas tik žmogaus
šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę”.
Tai yra Vilniaus apygardos teismas birželio 1 d. nutartyje atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič atžvilgiu tuo pagrindu, kad jų šmeižtas – tai yra interneto tiekėjams išplatintas raštas S-288 nebuvo išplatintas per žiniasklaidos priemones.
Tada kreipiausi dėl Ramanauskaitės šmeižto kitu pagrindu – dėl jos išplatinto šmeižto per BNS agentūrą.
Tai yra 2022 m. per agentūrą BNS buvo išplatintas straipsnis “Policija dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie keliasdešimties portalų – BNS TEMA”
https://www.bns.lt/topic/1911/news/65910029/
Šiame straipsnyje buvo nurodyta, kad uždarytas ir portalas laisvaslaikrastis.lt:
Prieiga apribota ir prie laisvaslaikrastis.lt, bukimevieningi.lt, musutv.lt, ausra.info, kazimierasjuraitis.lt,
musutv.lt, neredaguota.lt, baltnews.lt, nepriklausomizurnalistai.eu, klaipeda1945.org, pressjazz.tv,
3min.lt, 20min.lt bei kitų tinklalapių lietuvių, rusų kalbomis , ir cituojama ŽEIT vadovė Ramanauskaitė, kuri sako, kad Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad tarnyba ir anksčiau gaudavo informacijos apie svetaines, socialinių tinklų paskyras, kurios „sistemingai dirbo propagandos kryptimi, tačiau iki karo Ukrainoje nebuvo realios grėsmės“.
„Matome, kad propaganda yra ypač suaktyvėjusi, tą matau ne tik aš, bet ir žiniasklaida, visa visuomenė.
Įsigaliojus nepaprastajai padėčiai Lietuvoje, taip pat Terorizmo direktyva yra perkelta į nacionalinę teisę – Visuomenės informavimo įstatymą, tai paskatino imtis aktyvesnių veiksmų“, – BNS teigė G. Ramanauskaitė.
Skunde nurodžiau, kad yra du skirtingi mano skundų pagrindai – pirmojo skundo – ŽEIT raštas Nr. 288, ir antrojo – BNS straipsnis, kuriame nurodoma, kad uždarytas portalas laisvaslaikrastis.lt, ir ŽEIT vadovė Ramanauskaitė pasakoja, kodėl jis buvo uždarytas – dėl “propagandos”.
Tai yra padaryti du nusikaltimai – iš pradžių ŽEIT vadovė Ramanauskaitė išplatina šmeižtą apie mane, išplatindama raštą S-288, o paskui apšmeižia dar kartą, paskelbdama per naujienų agentūrą BNS, kad portalas laisvaslaikrastis.lt yra uždarytas dėl dezinformacijos.
Kitaip sakant, yra du atskiri nusikaltimai ir du skirtingi pagrindai mano skundams, tačiau teisėjas M.Povilanskas suklastoja savo nutartį ir nurodo, kad Ramanauskaitės negalima traukti atsakomybėn dėl to pačio pagrindo – tai yra ŽEIT rašto Nr. 288.
Tai akivaizdi teisėjo Povilansko klastotė, nes bent jau apygardos teismo teisėjas Povilanskas negalėjo nesuprasti, kad tai du skirtingi nusikaltimai – pirma šmeižtas išplatintas tiesiogiai interneto tiekėjamas
išsiunčiant raštą S-288. Kai teismas pritaiko įstatymo lengvatą ir nurodo, kad šmeižtas turi būti išplatintas per žiniasklaidos priemonę, ir kai aš pateikiu įrodymus, kad tai ir buvo padaryta, teisėjas Povilanskas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad neva negalima bausti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
“BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba
kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis
įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką
padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, – birželio 1 d. nurodė apygardos teismas, – Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu galiojanti BK 154
straipsnio redakcija yra palengvinanti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl ji turi
grįžtamąją galią ir yra taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims”.
7. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje numatyta, kad
visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos
programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės
informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą
visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas,
vertybiniai popieriai.
Iš pateiktų duomenų matyti, ką akcentuoja ir pareiškėjas, kad tariamai tikrovės neatitinkanti
informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, buvo siunčiama el. Paštu interneto paslaugų tiekėjams. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodoma informacija nebuvo skleidžiama per visuomenės informavimo priemonę. Informacija buvo siunčiama nenustatytam adresatų skaičiui, tačiau toks ŽEIT sprendimas atitinka oficialaus tarnybinio dokumento apibrėžimą, kas kaip minėta, nelaikytina visuomenės informavimo priemone.
Be to, A. Drižiaus pavardė nėra nurodoma pateiktuose el. laiškuose. Portalo redaktoriumi ir straipsnių
autoriumi save pareiškime pristato pats pareiškėjas, tačiau interneto paslaugų tiekėjų atstovams ši
aplinkybė savaime neturėjo būti žinoma. Todėl nėra pagrindo sutikti ir su pareiškimo bei skundų
teiginiais, kad ŽEIT paskleidė apie A. Drižių tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar
pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareiškime nurodomais veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnyje, požymių”.
8. Skunde nurodžiau, kad tai, kad Vilniaus apygardos teismas jau vieną kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Ramanauskaitės atžvilgiu dėl to, kad neva jos paskleistas šmeižtas nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, nėra joks G.Ramanauskaitės persekiojimas. G.Ramanauskaitė nė karto nebuvo netgi apklaustą dėl nusikaltimų mano atžvilgiu, net nežinojo, kad mano skundas yra nagrinėjamas teismuose, todėl teigti, kad ji buvo persekiojama yra teisėjos Polujansko melas ir piktnaudžiavimas.
9. Melas yra ir teisėjo Polujansko išvada, kad “pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais ginčijama
Skundžiama nutartis, yra nepagrįsti, o skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytos išvados
pagrįstos, išsamios ir motyvuotos”. Teisėjas Polujanskas nepaaiškino, kodėl mano išdėstyti argumentai
yra nepagrįsti. Tiesiog parašė – nepagrįsti, ir tiek. Esminis BPK pažeidimas, nes teismas privalo paaiškinti
savo sprendimus.
Kaip minėjau, minėtos prokuratūros ir apylinkės teismo nutartys yra absoliučios klastotės. Tikėjausi, kad
bent jau apygardos teismas bet šiek tiek gerbs įstatymus, tačiau teisėjas Polujanskas tik pakartojo
prokurorės ir apylinkės teismo teisėjos melą.
“Teismas, pritardamas ikiteisminio tyrimo teisėjos procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų
išsamiau neanalizuoja ir pakartotinai Skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų nedėsto, o tik juos
papildo atsakydamas į esminius pareiškėjo skundo argumentus”, – nurodė Polujanskas. Žinoma, jis
nurodė, kad neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus, tačiau tik į esmę.
“Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6
punktu, t. y. nustačius, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas
atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs, rašo
Polujanskas, – atsakydamas į skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus
Teisių Teismo praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą
byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių
teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta”.
Tai teisėjo Polujansko melas ir klastotė, nes dėl mano skunde nurodytos aplinkybės – G.Ramanauskaitė
paskleidė šmeižtą apie mane per žiniasklaidos priemonę agentūrą BNS – nėra pasisakęs nė vienas
teismas, ir tuo labiau šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.
Joks baudžiamasis procesas G.Ramanauskaitės atžvilgiu nebuvo pradėtas, joks ikiteisminis tyrimas jos
atžvilgiu nebuvo pradėtas, ji niekada nebuvo apklaustas ar kažkaip kitaip nukentėjo ar buvo nubausta.
Todėl teisėjo Polujansko nuomonė, kad negalima persekioti G.Ramanauskaitės už tą patį nusikaltimą
antrą kartą yra teisėjo melas ir klastotė.
Klastotė yra ir teisėjo Polujansko nuomonė, kad “non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra
būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą
kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai baigtas baudžiamasis
procesas. To paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš
procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies”.
“Nagrinėjant Aurimo Drižiaus skundą, aukštesniojo teismo sprendimą lemianti aplinkybė yra ta, kad dėl
Aurimo Drižiaus pareiškime, o vėliau ir skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir
aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių, jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas yra patikrintas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo
2023 m. birželio 1 d. nutartimi. Kitaip tariant, dėl Aurimo Drižiaus nurodytų aplinkybių baudžiamasis
procesas yra galutinai baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu”, – tai dar viena teisėjo Polujansko
klastotė, nes naujai paaiškėjusios nusikaltimo aplinkybės niekaip negali būti vertinamos kaip pakartotinis žmogaus persekiojimas.
“Nagrinėjamu atveju Aurimo Drižiaus papildomai nurodytos aplinkybės (šmeižtas paskleistas per
žiniasklaidos priemonę) nėra esminės, jos egzistavo ir buvo žinomos priimant Vilniaus apygardos teismo
2023 m. birželio 1 d. nutartį”, – tai dar viena teisėjo Polujansko klastotė.
Ta aplinkybė, kad apygardos teismas pritaikys Ramanauskaitės atžvilgiu įstatymo normą, avansu atleidžiančią ją nuo atsakomybės, man niekaip negalėjo būti žinoma. Taip pat man nebuvo žinoma ir tai, kad šmeižtas buvo išplatintas per žiniasklaidą.
Savo nutartyje teisėjas Povilanskas pripažįsta, kad “nagrinėjamu atveju dėl Aurimo Drižiaus pareiškime
nurodytų aplinkybių ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas,
todėl šioje procesinėje situacijoje BPK 217 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas negali būti taikomas”.
Kitaip sakant, teisėjas Povilanskas nurodo, kad negalima pradėti ikiteisminio tyrimo G.Ramanauskaitės
atžvilgiu tuo pagrindu, kad niekas negali būti persekiojamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, tačiau toje pat nutartyje pripažįsta, kad joks ikiteisminis tyrimas G.Ramanauskaitės atžvilgiu pradėtas nebuvo, ir ji niekaip nebuvo persekiojama ar nukentėjo.
Akivaizdu, kad teisėjas Povilanskas puikiai suvokia, kad klastoja savo nutartį, nes vienur rašo, kad
Ramanauskaitė jau buvo persekiojama ir nukentėjo, kitur – kad jos tyrimas jos atžvilgiu pradėtas nebuvo.
Klastotė yra ir teisėjo Povilansko išaškinimas, kad aš negaliu pateikti naujų aplinkybių ir įrodymų :
“Atsakant į Aurimo Drižiaus skundo argumentus dėl, jo vertinimu, netinkamo BPK 217 straipsnio taikymo, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme yra nurodyta procesinė galimybė prokurorui pagal savo kompetenciją atnaujinti tik nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kaip nurodyta BPK 217 straipsnyje, ir tais atvejais, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu,
ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 168 straipsnio taisykles, gali būti sprendžiamas tik tokio procesinio sprendimo panaikinimo klausimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-172-495/2023)…217 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas negali būti taikomas. Juo labiau, kad šio procesinio sprendimo 15 punkte jau buvo minėta, kad Aurimo Drižiaus papildomai nurodytos aplinkybės negali būti laikomos esminėmis ar naujai paaiškėjusiomis”.
Čia pat teisėjas Polujanskas viską suveda į civilinius santykius, nors straipsnis dėl šmeižto vis dar yra BK.
Dėl teisėjo Polujansko klastotės nebuvo išaiškinas nusikaltimas – bjaurus valdžios išpuolis prieš spaudos
laisvę.
Suklastodamas savo 2023-07-24 nutartį, teisėjas Povilanskas įrašė į ją žinomai melagingus duomenis :
“lemianti aplinkybė yra ta, kad dėl Aurimo Drižiaus pareiškime, o vėliau ir skunduose prokurorui,
ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių, jau buvo priimtas procesinis
sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas yra patikrintas galutine ir
neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi. Kitaip tariant, dėl Aurimo
Drižiaus nurodytų aplinkybių baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas įsiteisėjusiu procesiniu
sprendimu”.
Tai melagingi duomenys, nes dėl BNS paskelbto šmeižto, kad portalas uždarytas dėl platinamos
propagandos, nepasisakė joks teismas, o teisėjas Povilanskas, tai žinodamas, tyčia įrašė melagingus
duomenis ir padarė žinomai melagingą išvadą, ir ją įrašė į savo nutartį, taip ją suklastodamas. Todėl
prašau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. ir piktnaudžiavimą.
Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).
“Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri
pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).
“Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar
kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).
Teismų praktikoje galima rasti išvadų, jog klastojami gali būti bet kokie dokumentai (privatūs ar oficialūs), jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.
Dėl prokuroro Tarasevičiaus klastotės
Prokuroras Tarasevičius, priimdamas minėtą nutarimą, nurodė, kad minėtos teisėjo Povilansko klastotės tėra “Drižiui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas”.
Visiškai nepagrįstai prokuroras mano išdėstytus faktus – pirmas mano skundas dėl šmeižto ŽEIT rašte Nr. S-288 buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, o antras – tuo pagrindu, kad neva negalima persekioti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą – vadina “mano subjektyvia nuomone”.
Tai nėra nuomonė, o faktai, kuriuos labai lengva patikrinti, ir visi mano pateikti dokumentai tai įrodo.
Todėl prokuroro subjektyvi nuomonė, kad tai ne faktai, o “mano subjektyvi nuomonė”, yra eilinė prokuratūros klastotė.
Ir man labai keista, kad teismai apsimeta, kad nesupranta, kas čia vyksta, ir toliau žaidžia tą teisinį futbolą.
Prokuroras nurodė, kad “teisėjo procesinė veikla gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, kai vykdydami jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pastarieji pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai atitinka BK normas”.
Prokuroras nieko nepasisako dėl to, kad teisėjas Povilanskas, puikiai žinodamas įstatymus, suklastojo savo nutartį, nurodęs, kad ŽEIT vadovės Ramanauskaitės negalima patraukti atsakomybėn už tą patį nusižengimą antrą kartą, nors mano antro skundo pagrinas buvo visai kitas – tai yra BNS pranešimas.
Tai yra objektyvūs duomenis ir faktai, kurie pateikti prokurorui, tačiau jis kaip visuomet aklas, kai reikia vertinti “teisėsaugos” nusikaltimus.
Prokuroras melagingai nurodo, kad “dėl mano pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs”.
Tai akivaizdus prokuroro melas, nes joks teismas nevertino tos aplinkybės, kad BNS agentūra paskelbė pranešimą apie tai, kad www.laisvaslaikrastis.lt uždarytas dėl dezinformacijos, ir šiame pranešime cituojama ir minėta Ramanauskaitė.
Prokuroras ir teisėjas man įrodinėja, kad neva niekas negali būti persekiojamas už tą pačią veiklą antrą kartą, nors įstatymas aiškiai nurodo, kad :
BPK 3 straipsnio reikalavimus :
1. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
Šiuo atveju teismo atsisakymo pradėti tyrimą pagrindas buvo tas, kad šmeižtas nebuvo paskelbtas per žiniasklaidos primonę. Kai pateikiau įrodymus, kad šmeižtas buvo išplatintas ir per žiniasklaidą, teismas turėjo įvertinti ir šią aplinkybę ir priimti procesinį sprendimą, o ne suklastoti nutartį nurodžius, kad neva “antrą kartą nebegalima persekioti už tą pačią veiklą”.
Veiklos skirtingos, mano skundų pagrindas skirtingas, todėl teisėjo Povilansko nutartis yra tyčinė klastotė, siekiant padėti išvengti atsakomybės ŽEIT vadovei Ramanauskaitei.
Šios aplinkybės ir turi būti įvertintos, o ne rašomos prokuroro nesąmonės apie mano “subjektyvią nuomonę”.
Klastotė yra ir prokuroro argumentas apie tai, kad minėtame BNS pranešime niekur nebuvo paminėtas laisvaslaikrastis.lt.
Yra priešingai – BNS agentūros pranešime aiškiai nurodyta, kad portalas uždarytas :
….Prieiga apribota ir prie laisvaslaikrastis.lt,…
Taip pat iš minėto BNS pranešimo akivaizdu, kad tai padaryta Ramanauskaitės dėka. Nes Ramanauskaitė pripažįsta, kad ŽEIT uždarinėja portalus, skelbiančius “lietuvišką turinį” (tai yra www.laisvaslaikrastis.lt):
Grėsmė padidėjo prasidėjus karai Ukrainoje
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad tarnyba ir anksčiau gaudavo informacijos apie svetaines, socialinių tinklų paskyras, kurios „sistemingai dirbo propagandos kryptimi, tačiau iki karo Ukrainoje nebuvo realios grėsmės“.
„Matome, kad propaganda yra ypač suaktyvėjusi, tą matau ne tik aš, bet ir žiniasklaida, visa visuomenė. Įsigaliojus nepaprastajai padėčiai Lietuvoje, taip pat Terorizmo direktyva yra perkelta į nacionalinę teisę – Visuomenės informavimo įstatymą, tai paskatino imtis aktyvesnių veiksmų“, – BNS teigė G. Ramanauskaitė.
Anot jos, tarnyba daugiau atsakinga už lietuvišką turinį, tuo metu policija su kitomis institucijomis imasi tinklalapių, kuriuose skelbiama informacija kitomis kalbomis, kontrolės”.
Todėl prokuroro teiginys, kad šiame pranešime niekaip nėra paminėtas portalas laisvaslaikrastis.lt yra melagingas. Neaišku, ar prokuroras apskritai skaitė šį pranešimą, nes nepastebėti laisvaslaikrastis.lt ten neįmanoma.
Nepagrįstas ir teiginys, kad laisvaslaikrastis.lt neva uždarytas ne ŽEIT vadovės Ramanauskaitės pateiktos informacijos pagrindu. Ten aiškiai pasakyta, kad ŽEIT uždarinėja lietuviško turinio portalus, o policija – portalus kitomis kalbomis.
Nors aš BNS pranešime ir neįvardijamas, tačiau visiems puikiai žinoma, kad aš esu laisvaslaikrastis.lt redaktorius ir savininkas, ir visi mano skaitytojai žino šį faktą. Todėl paskelbimas, kad mano redaduojamas portalas yra Kremliaus propagandos įrankis, skelbiantis melą, yra akivaizdus šmeižtas mano asmens atžvilgiu, padarytas tyčia.
Ramanauskaitė tyčia daug metų be jokio pagrindo persekioja mūsų portalą, ir pralaimėjusi bylą administraciniame teisme dėl jo uždarymo ji tyčia jam toliau kenkia.
O dėl teisėjo Povilansko klastotės ji yra per daug akivaizdi, kad būtų galima ją paneigti kaip mano “subjektyvią nuomonę”.
Išdėstyti faktai įrodo, kad teisėjas Povilanskas, kuris yra prisiekęs ginti Konstituciją, ją laužo klastodamas dokumentus. Jis negalėjo nesuprasti, kad tai yra klastotė, nes dviejų skirtingų skundų pagrindas buvo skirtingi nusikaltimai. Ir jis niekaip negalėjo atsisakyti tirti antro nusikaltimo tuo pagrindu, kad neva jau priimtas teismo sprendimas dėl pirmo nusikaltimo.
Remdamasis išdėtytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Povilansko įtariamų nusikaltimų – piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo.
Taip pat prašau teisėjo Povilansko suklastotą nutartį perduoti nagrinėti iš naujo kitos apygardos teismui.
Aurimas Drižius
