Nausėda sugalvojo, kaip sunaikinti Rusijos pramonę – tereikia uždrausti vinių eksportą

0

Lietuva pasiūlė savo planą, kaip „sunaikinti Rusijos pramonės pajėgumus”

Pasak „EUobserver”, Vilnius pateikė pasiūlymą dėl naujo ES sankcijų paketo. Planuojama sunaikinti Rusijos Federacijos pramonę… uždraudžiant vinių, sagų, siuvimo ir mezgimo adatų eksportą

https://euobserver.com/world/157585

Le Bâtiment du Berlaymont éclairé avec le drapeau Ukrainien, à l’occasion de l’attaque de la Russie contre l’Ukraine

Deimantai – naujųjų ES sankcijų Rusijai žvaigždė

Europos Komisijos būstinė Briuselyje 2022 m. vasarį, po Rusijos invazijos, nušvito Ukrainos vėliavos spalvomis (nuotr. ec.europa.eu)
ANDREW RETTMAN

BRUSELIS, 20. SPALIO 16 D., 16:59
KLAUSYTIS STRAIPSNIO
Deimantai taps 12-ojo ES sankcijų Rusijai etapo žvaigždėmis, nes nerimaujama, kad karas Gazos ruože neturėtų užgožti vykstančios agresijos prieš Ukrainą.

Septynių Vakarų valstybių grupė (G7) yra pasirengusi „artimiausiomis dienomis” paskelbti apie draudimą naudoti Rusijos deimantus, penktadienį (spalio 20 d.) Briuselyje žurnalistams sakė vienas Europos diplomatas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (l) su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šią savaitę Kinijoje (nuotr. kremlin.ru)
„Sistema parengta jau keletą savaičių, o dabar laukiame galutinės G7 deklaracijos, kad ją įvardytume žodžiais ir patvirtintume G7 valią dirbti su šia sistema”, – pridūrė jis.

G7 draudimas ir jo atsekamumo protokolai buvo parengti kartu su Belgija, kurioje Antverpene įsikūręs didžiausias pasaulyje prekybos deimantais centras, ir Europos Komisija.

Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir JAV (G7) sudaro 70 proc. pasaulinės deimantų paklausos galutiniam vartotojui.

Belgija visiškai pritaria tam, kad G7 draudimas būtų taikomas ir 27 ES valstybėms narėms, kaip kito sankcijų Rusijai etapo dalis, sakė Europos diplomatas, panaikindamas pagrindinę kliūtį šiam žingsniui, kurio kitos ES valstybės ir Ukraina siekė daugiau nei metus.

Šį savaitgalį arba kitos savaitės pradžioje ES Komisija pradės už uždarų durų vykstančias derybas, vadinamas „prisipažinimais”, su atskiromis ES sostinėmis dėl 12-ojo priemonių paketo.

Lietuva ir Lenkija pateikė išsamius pasiūlymus. Estija taip pat pateikė konkrečių idėjų, o baigiamieji darbai gali užtrukti dar kelias savaites.

Lietuvos pasiūlyme teigiama, kad ES turėtų uždrausti naujus sandorius su Rusijos branduolinės energetikos įmone „Rosatom”, nebepirkti rusiško urano, suskystintų dujų ir plieno.

Ji taip pat turėtų blokuoti IT paslaugas Rusijos įmonėms ir sustabdyti lazerinių technologijų eksportą, be bet kokių deimantų žingsnių, teigė Vilnius.

Lenkijos pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama „Rosatom”, IT paslaugoms, suskystintoms dujoms ir deimantams, o Estija siekia visiško prekybos embargo Rusijai, kad būtų sustabdytas sankcijų apėjimas.

Talinas teigia, kad su Rusija besiribojančių „tranzitinių” ES valstybių muitinių pareigūnai nebegali susidoroti su našta kontroliuoti draudžiamų ir nedraudžiamų prekių eksportą.

Pirmadienį Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptars ES lėšas Ukrainai ir įšaldytų Rusijos pinigų panaudojimą karo žalai atlyginti, taip pat karą Gazos ruože.

„Turime žinoti, kad Rusija labai suinteresuota, jog ši [Ukrainos] krizė atsidurtų šešėlyje”, – penktadienį Briuselyje sakė antrasis ES diplomatas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vetavo ES finansinę pagalbą Ukrainai, nes Kijevas įtraukė į juodąjį sąrašą jo vadovaujamą banką dėl jo verslo ryšių su Rusija.

Tačiau, kaip ir deimantų atveju, diplomatai tikėjosi, kad Kijevui sutikus atsitraukti, netrukus įvyks proveržis.

„Vengrija sako, kad kai kurie su sankcijomis susiję asmenys vis dar yra [Ukrainos] sąraše, ir teigia norinti garantijų, kad tai nepasikartos… Užkulisiuose vyksta daug kas”, – sakė ES diplomatas.

Tuo tarpu ES Tarybos „darbo grupės” paspartino darbą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, pridūrė diplomatai.

Belgija taip pat yra viena iš svarbiausių ES pastangų šioje srityje po to, kai ji įšaldė 125 mlrd. eurų Rusijos pinigų, kuriuos valdo Briuselyje įsikūrusi įmonė „Euroclear”.

Ji pasiūlė Belgijos teise grindžiamą ES požiūrį, pagal kurį Belgijos mokesčių pajamos, gaunamos iš palūkanų už įšaldytus Rusijos pinigus, gali būti mokamos Kijevui – vien 2023 ir 2024 m. Belgijoje šios sumos vertė viršys 2,3 mlrd. eurų.

Savo ruožtu V. Orbanas sugėdino ES, antradienį Kinijoje paspaudęs ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau jis taip pat vetavo ES sankcijas Rusijos branduolinei ir energetikos pramonei bei VIP asmenims.

Užsiprenumeruokite EUobserver kasdienį naujienlaiškį

Visos mūsų skelbiamos istorijos, siunčiamos 7.30 val.

Įveskite savo el. pašto adresą
Užsiregistruodami sutinkate su mūsų naudojimo sąlygomis ir privatumo politika.

„Dėl V. Orbano rankos paspaudimo tokio punkto [ES užsienio reikalų ministrų] darbotvarkėje nėra – ką jie [V. Orbanas ir V. Putinas] aptarė koridoriuose, yra kitas klausimas”, – sakė ES diplomatas.

Bet kokiu atveju pirmadienį Liuksemburge „didžiąją laiko dalį” užims sparčiai besitęsiantis karas Gazos ruože, nes ES šalys taip pat siekia pasiųsti vieningą žinią dėl Artimųjų Rytų, prognozavo diplomatas.

Tačiau kitų nuomone, ES ministrai turėtų kalbėti apie karą Ukrainoje ir karą Gazoje kaip apie dvi vieno didesnio konflikto dalis, o ne dvi lygiagrečias krizes.

„Akivaizdu, kad Rusija ir Iranas kartu įkaitino Artimuosius Rytus, ir tai tik pradžia”, – sakė trečias ES diplomatas, turėdamas omenyje Rusijos ir Irano finansinę ir politinę paramą palestiniečių grupuotei „Hamas”, kuri spalio 7 d. užpuolė Izraelį.

„Jei susietume vieną su kitu, tuomet kitos Rusiją ištiksiančios sankcijos būtų drastiškai galingesnės, tačiau ES mieliau tiki pasakomis – kad jos galiojantis sankcijų režimas paralyžiuoja Rusiją”, – sakė jis.

Rusija kinkos
Deimantų eksportas Kremliui per metus kainuoja 4 mlrd. eurų ir turi simbolinę vertę kaip prabangos simbolis.

ES taip pat uždraudė Rusijos naftą ir dujotiekio dujas, bankus, kitą prekybą, kurios metinė vertė viršija 130 mlrd. eurų, o per ankstesnius 11 sankcijų raundų įtraukė į juodąjį sąrašą apie 1 800 svarbių asmenų ir subjektų.

Tačiau net jei Rusijos deimantų draudimas ir pateks į 12-ąjį raundą, Lietuvos pasiūlymas dėl sankcijų, su kuriuo susipažino „EUobserver”, atskleidė kitas režimo spragas.

„Vis dar yra 77 svarbūs komponentai [naudojami Rusijos kariuomenėje], kuriais Rusija gali laisvai naudotis, nes šioms prekėms ir technologijoms ES sankcijos netaikomos”, – teigiama pranešime.

„Naujausi ekspertų pranešimai rodo, kad tiek Irano, tiek Rusijos bepiločiai orlaiviai (būtent „Mohajer-6”, „Shahed-136” ir „Orlan”) gaminami iš įvairių Vakarų šalyse pagamintų komponentų”, – pridūrė ji.

Rusija turi „neribotą prieigą prie debesų kompiuterijos technologijų, kurias teikia ES ir jos sąjungininkių jurisdikcijoje esančios bendrovės”, – teigiama joje.

O tai reiškė, kad „Europos nuosavą kompiuterių infrastruktūrą Rusija naudoja tam, kad per DDOS atakas atakuotų tūkstančius debesijos saugyklų, kuriose saugoma gyvybiškai svarbi informacija apie pagalbos, prieglobsčio ir evakuacijos procedūras [Ukrainoje]”.

Per ilgos Rusijos plieno importo išimtys taip pat „gerokai iškraipo ES plieno rinką Belgijos ir Italijos bendrovių naudai”, teigė Lietuva.

Vilniaus rekomendacijos dėl „Rusijos pramoninių pajėgumų žeminimo” išsitęsė į keliasdešimt puslapių smulkmenų.

Ankstesniuose raunduose ES uždraudė tualetų eksportą į Rusiją, paskatindama pasišaipyti iš gyvenimo lygio valdant V. Putinui, kai daugelis žmonių neturi įprastų modų.

Į 12-ąjį raundą taip pat turėtų būti įtrauktas draudimas ES eksportuoti „centrinio šildymo radiatorius, šildomus ne elektra, ir jų dalis” (kurių vertė pernai siekė 49 mln. eurų).

Ir turėtų būti uždraustas net „vinių, kniedžių, piešimo smeigtukų” ir „siuvimo adatų, mezgimo adatų” pardavimas, teigė Vilnius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias