Nėra aišku, ar G.Nausėda pateko į antrą rinkimų turą, nors jis jau rengiasi inauguracijai

0

„Iki šiol neaišku, kas pateko į prezidento rinkimų antrą turą, – mano ekonomistė ir buvusi Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė, – negalima tvirtai sakyti, kad ponia Šimonytė ar Nausėda pateko į antrą turą, nes tai nėra aišku. Todėl mes ir keliame klausimą apie Lietuvos prezidento instituciją, ir ar Nausėda buvo išrinktas prezidentu. Nes neaišku, kas pateko į antrą turtą, ir kas surinko parašus. Valstybei tai labai jautrūs klausimai ir aš juos keliu, nes į juos reikia atsakyti. ir Nausėda turėtų ne važinėti po užsienius ir ten liežuviu malti tuščius dalykus, o turėtų išsiaiškinti, kaip vis dėlto yra su tais rinkimais. Nausėda turi pats išsiaiškinti, kaip ten vyko su rinkimais, kad neliktų visuomenei nė mažiausio šešėlio, kad jis tikrai buvo išrinktas prezidentu. Tačiau vietoj to Nausėda vaikščioja po festivalius ir žiūri koncertus.

M.Starkevičiūtei prireikė trijų mėnesių, kad ji gautų duomenis iš valstybinių institucijų apie prezidento rinkimus. Tada ir paaiškėjo, kad smarkiai skiriasi skaičiai. Tai yra pvz., visi žmonės, kurie norėjo pasirašyti už prezidentinius kandidatus elektroniniu būdu, jungėsi prie VRK sistemos per „valdžios vartus”, tai yra naudojasi prisijungimais per banką arba savo mobilaus ryšio operatorių.

Visus šiuos prisijungimus fiksuoja VIISP (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma) prie VRK Rinkėjo puslapio. Tačiau VIISP duomenis smarkiai skiriasi nuo VRK registruotų prisijungimų

Vyriausioji rinkimų komisija 2024-04-11 atsiliepimu į Eduardo Vaitkaus 2024-04-06 skundą administracinėje byloje Nr.R-20-575/2024 patvirtino, kad el. rinkėjų parašų rinkimą visiems Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviams VRK aktyvavo 2024-02-21 d. 8.48 val., ir nurodė, kad už visų politinės kampanijos dalyvių parėmimą, VRK informacinės sistemos (VRKIS) duomenimis, 2024-02-21 d. 16.25 val. buvo surinkti 40347 el. rinkėjų parašai, o 2024-02-21 d. 23.59 val. – 63617 el. rinkėjų parašų.

Margarita Starkevičiūtė iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto išreikalavo informaciją apie 2024 m. vasario 21-23 d. unikalių prisijungimų statistiką per VIISP (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą) prie VRK Rinkėjo puslapio. Šis komitetas teikia Tapatybės nustatymo paslaugą – prisijungimo per Elektroninius valdžios vartus prie VRKIS. Pagal šio komiteto pateiktą informaciją, prie VRK Rinkėjo puslapio iki 2024-02-21 d. 16.25 val. buvo 28941, o 2024-02-21 d. 23.59 val. – 44373 el. prisijungimų.

Tad paaiškėjo, kad VRKIS sistemoje galėjo neteisėtai atsirasti mažiausiai šis el. rinkėjų parašų skaičius, kuriuo negalėjo būti paremtas joks šios politinės kampanijos dalyvis:

– 2024-02-21 d. 16.25 val. – 11406 (40347 – 28941 = 11406) el. rinkėjų parašai;

– 2024-02-21 d. 23.59 val. – 19244 (63617 – 44373 = 19244) el. rinkėjų parašai.

„Tokius duomenis turi teikti Kibernetinio saugumo tarnyba, tačiau ji neatsako į mano laiškus, o kai paskambini, kažkokios kvailos merginos kikena, – pasakojo. Starkevičiūtė, – kitas variantas, kaip patikrinti, kiek buvo elektroninių parašų – turi prisijungti prie rinkėjo puslapio. Jį administruoja Informacinės plėtros komitetas, o konkrečią paslaugą – VRK. Jie gali pasakyti, kiek kartų buvo prisijungta prie rinkėjo puslapio, nors nežino, ar tas prisijungęs žmogus tik žiūrėjo, ar pasirašė. Tačiau per dieną buvo registruota 44 tūkst. prisijungimų, tačiau elektroninių parašų surinkta 63 tūkst. Net unikalių prisijungimų buvo 50 tūkst. – tai yra kai vienas žmogus jungėsi po kelis kartus. Tačiau visi šie skaičiai jokiu būdu nesueina.
Todėl ir reikia paklausti, kokiu būdu tie kandidatai surinko tuos tūkstančius parašų? Turiu skaičius, kiek tą dieną parašų surinko kuris kandidatas, tačiau prisijungimų prie sistemos yra daug mažiau, negu balsavimų.
Todėl ir noriu žinoti – kaip tai atsitiko. Ir norėčiau tai išsiaiškinti ir gauti atsakymus. Pagal įstatymą už elektroninius parašus atsako Kibernetinio saugumo centras, kuris neatsako į laiškus. Nors ir neturi teisės, nes tai yra rinkimų duomenis, kurie yra vieši. Kas atlieka identifikavimo paslaugą, per kurią žmonės jungiasi prieš valdžios vartų. Jeigu jungiesi per banką, tai bankai, jeigu per mobilųjį operatorių – per tą operatorių. Atrodo, kad sistema yra aiški, tačiau vis tiek skaičiai smarkiai skiriasi.
Kitas skaičius yra negražus, nes ekonomikos ir valstybės sėkmė labai priklauso nuo valstybės institucijų darbo. Man buvo proga susipažinti su Lietuvos institucijų darbu. Klausiau, kas prižiūri kibernetinį saugumą mobilių operatorių, kad nebūtų „botų” (tai yra fiktyvių prisijungimų). Man pasakė, kad „botų” būti negali, nors Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vicepirmininkas papasakojo, kad „botai” gali prisijungti prie sistemos. Kad buvo „botų”, patvirtino ir pati VRK, kuri pranešė, kad iš 26 tūkst. žmonių, kurie pasirašė už Šimonytę, buvo ir prisijungimų ir parašų ir iš kitų šalių, ir kad už ją pasirašė ne Lietuvos piliečiai, kurie neturėjo teisės to daryti. Tai jūs man paaiškinkite, kaip tai galėjo atsitikti – kokiu būdu ne Lietuvos piliečiai galėjo prisijungti prie valdžios vartų ir pasirašyti už kandidatus. To negalėjo būti, ir tai turėjo būti sutikrinta iš anksto. VRK tai tikrino rankiniu būdu ir rado tuos užsienio piliečius.
Noriu pasakyti, kad labai skiriasi Lietuvos piliečių skaičius. Kiek paimi institucijų, tai jie skiriasi. VRK duomenis skiriasi nuo Registrų centrų ir Statistikos departamento. Mes nežinome, kiek Lietuva turi piliečių, nors nuo to priklauso labai daug staatistinių duomenų.
Manau, kad tas institucijų darbas yra labai prastas, nes vien šiuos duomenis surinkti man prireikė trijų mėnesių – institucijos atsirašinėja, neduoda informacijos, „įjungia durnių” ir sako – ar jūs tikrai to klausiate? Nemanau, kad tyčiotis iš piliečių yra institucijų gero darbo įrodymas. Todėl pasirašiau raštą prokuratūrai, nes noriu žinoti, kiek kas pasirašė
Nematau ir didelio Seimo susidomėjimo tais dalykais, nes jo pareiga iš karto keisti įstatymus.
Todėl manau, kad reikia keisti Seimo rinkimų įstatymą, ir tai jau yra prezidento iniciatyva. Seimo nariai turi būti renkami tik vienmandatėse apygardose, tada jų būtų daug daugiau, jos būtų daug mažesnės ir gyventojai tiesiogiai rinktų žmones, kurie juos atstovautų. Nes nedidelė apygarda labai paprasta – rinkimų komisija suskaičiuoja biuletenius iš karto, ir viskas labai paprasta”.

M. Starkevičiūtė pabrėžė, kad visi prisijungimai prie VRK per bankus ir mobilaus ryšio operatorių yra žinomi ir tai fiksuojama kaip identifikuoti paslaugos gavėjai. Todėl skirtumas tarp 63 tūkst. elektroninių parašų ir 40 tūkst. prisijungimų yra didelis neatitikimas, ir tikrai „kažkas yra su parašais”.

„Kokiu būdu žmonės, neturintys Lietuvos pilietybės, prisijungė prie šios VRK sistemos, ir VRK tai pripažino, ir juos išbraukė. Elektroninių parašų duomenys yra visiškai nepatikimi. Nors yra tvarka, kaip tai veikia ir kaip tai kontroliuoti. Yra aišku, kas už ką atsako, tačiau Lietuvos problema, kad institucijos nepaiso Lietuvos įstatymų. Tai reiškia, kad visi rinkimai yra neteisėti. Nors neteisėti rinkimai irgi nėra tokia didelė tragedija. Visur pasaulyje tai normaliai sutvarkyta ir tai nėra sunku”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias