„Nu ir kas, kad premjerė I.Šimonytė pažeidė įstatymą?”, – klausė teisėjas G.Kryževičius

0

Šiandien, balandžio 11 d. Vyriausiame administraciniame teisme teisėjų kolegija (Iš Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus ir Ričardo Piličiausko) svarstė kandidato Eduardo Vaitkaus skundą dėl Vyriausios rinkimų komisijos piktnaudžiavimo registruojant premjerę I.Šimonytę į kandidates į prezidentus.

Buvo itin juokinga stebėti, kaip šios teismo teisėjas, buvęs Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius kamantinėjo skundo autorius, tai kas čia blogo, kad premjerė Šimonytė pažeidė įstatymą. Mat Šimonytė kreipėsi į VRK, prašydama jau neišduoti popierinių parašų rinkimo lapų, o tik suteikti galimybę rinkti parašus elektroniniu būdu.

Tačiau įstatymas – Rinkimų kodeksas tokios galimybės nenumato. O pačio VRK patvirtintas Piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašas aiškiai sako :

„Pretendentai į kandidatus, pretendentų į kandidatus sąrašai, piliečių iniciatyvos portale „Rinkėjo puslapis“ registruojami popierinių rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimo dieną”.

.

Tačiau VRK pažeidė įstatymą ir patenkino Šimonytės prašymą sudaryti galimybę Kandidatę Respublikos Prezidento rinkimuose paremti elektroniniu būdu bei patenkino Kandidatės prašymą neišduoti jai popierinių rinkėjų parašų rinkimo lapų. Negana to, VRK raštu atsisakė pateikti pareiškėjui jo 2024 m. kovo 8 d. prašymu prašytus dokumentus, susijusius su Kandidatės parėmimu, neva tai VRK „vidiniai dokumentai”.

Pasak E.Vaitkaus advokato M.Misiūno, VRK sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Šimonytės prašymas sudaryti galimybę ją paremti tik elektroniniu būdu negalėjo būti tenkintas, neišdavus jai popierinių rinkėjų parašų rinkimo lapų. Todėl pareiškėjas abejoja, ar šie, jo 2024 m. kovo 8 d. prašymu prašyti pateikti dokumentai, egzistuoja ir (ar) VRK juos turi. Misiūnas teigia, kad VRK aktu pripažinta, kad Šimonytę elektroniniais parašais parėmė 33 701 rinkėjas, kai bent per 20 000 rinkėjų parašų tariamai buvo surinkta per pirmąją Kandidatės parėmimo parą, tačiau tai fiziškai ir technologiškai neįmanoma. Dėl to buvo sudarytos nelygios sąlygos pareiškėjui ir kitiems Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos dalyviams, privalėjusiems visų pirma gauti rinkėjų parašų rinkimo lapus, nes tik po to galėjo būti sudaryta galimybė paremti politinės kampanijos dalyvius elektroniniu būdu.

Tačiau teisėjas Kryževičius kamantinėjo, na ir kas gi čia blogo, kad premjerė pažeidė įstatymą – juk tiek daugiau nei 30 tūkst. parašų, surinktų elektroniniu būdu, vis tiek galioja, yra „validūs” (nelietuviškas žodis, žargonas, naudojamas lietuviškų teisėjų)

„Kas čia blogo, kad premjerė pažeidė įstatymą, juk tie parašai vis tiek buvo surinkti legaliai”, stebėjosi pilietis Kryževičius, kurio pareiga – stebėti, kaip piliečiai laikosi įstatymų.

Toks teisėjo Kryževičiaus požiūris sukėlė kandidato E.Vaitkaus šypseną: „Tokią situaciją palyginčiau su lenktynėmis stadione. Teisėjas paskelbia startą, ir visi pradeda bėgti. Kai kas sako, kad galima tą starto poziciją kitaip pakreipti ar padėlioti, juk vis tiek galutinis rezultatas yra aiškus. Teisėjai žino, kad šis bėgikas yra geriausias, stipriausias ir jis vis tiek laimės. ir tai, kad teisėjas jam davė sekundę laiko privalumo, tai nieko nereiškia, nes laimėtojas vis tiek laimėjo trimis sekundėmis. Tai ta viena sekundė nieko nereiškia. Todėl aš dar kartą grįžti prie šios bylos – dokumentai, kurių aš prašiau iš VRK, ir kuriuos ji atsisakė man išduoti. Tie prieštaravimai ir nesutapimai, kurie yra VRK oficialiuose raštuose – vienur teigiama, kad Šimonytei išduoti popieriniai parašų rinkimo lapai, kitur rašoma, kad jie neišduoti, ir tokie veiksmai sukelia abejonių. Todėl aš ir prašiau pakviesti liudininku Zigmą Vaišvilą, kuris turi įrodymų, kad tiek daug balsų per vieną dieną tiesiog neįmanoma surinkti internetinio balsavimo metu. Todėl aš ir klausiu – ar iš neteisėtų pradinių VRK sprendimų vėliau gimsta teisė? nes tas kandidatas vis tiek surinko daug balsų?

G.Kryževičiaus kolegija net nesvarstė klausimo dėl Šimonytės parašų rinkimo lapo išdavimo teisėtumo – neva tas sprendimas buvo priimtas vasario 20 d., o skundas paduotas tik balandžio 5 d., nors turėjo būti paduotas per tris dienas.

„Pradedu nuo to, kad Ingrida Šimonytė nėra atsitiktinė LR pilietė, – mano E.Vaitkus, – ji yra premjerė ir kandidatė nuo landsberginės partijos, todėl turėtų demonstruoti absoliutų teisinį raštingumą ir visų teisėn normų laikymąsi. Turint omenyje, kad VRK turi užtikrinti lygiateisius rinkimus, ir kad Seimas turi teisę ją atšaukti, tačiau Šimonytė demonstruoja savo nenorą matyti šiuos VRK teisės aktų pažeidimus. Premjerė demonstruoja tokį požiūrį – mums teisės normos negalioja, nes mes esame valdžia. Kai paprašiau VRK pateikti man visus dokumentus, ji man atsakė, kad aš neva praleidau trijų dienų terminą juos apskųsti. reiškia, kad neteisėtas sprendimas po trijų dienų tampa teisėtu. VRK man išaiškino, kad iš neteisės dabar gimė teisė. Tokiam procesui aš jau labai seniai sakau GANA. Ką turėjo padaryti VRK, pastebėjusi savo klaidą? Sustabdyti balsavimą, anuliuoti balsus, iš naujo paskelbti balsavimą ir iš naujo išduoti balsų pasirašymo lapus. Tačiau tokiu žingsniu VRK būtų pripažinusi, kad ji padarė klaidą ir dirbo nekvalifikuotai. Reikėjo prisipažinti, kad dirbo negrabiai, todėl VRK nusprendė apsimesti, kad nieko neįvyko. Todėl VRK toliau daugiau ar mažiau falsifikavo rinkimus. Kadangi teismai yra sudėtinė šios sistemos dalis, tai Vyriausias administracinis teismas atmetė mūsų skundą ir nukreipė į žemesnį teismą. Dėl to jie yra apskųsti garbės teismui. Dabar terminai ksundui yra paduoti ir termino atstatyti teismas neleido.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias