Nuo prokurorų reketo nukentėjęs žmogus bijo apie tai pasakoti
Aurimas Drižius
Kaunietis Paulius Boreika (nuotr. viršuje viduryje, kairėje – Kauno prokuratūros eksprokuroras Puzinas) pusę metų praleido kalėjime pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir prokuratūros suklastotą bylą, žmogus prarado viską, tiek karjerą, tiek reputaciją, sveikatą ir visą turtą. Galiausiai Lietuvos Aukščiausias teismas (LAT) prieš savaitę nurodė, kad ši byla turi būti sugražinta į apeliacinį teismą iš naujo nagrinėti. Tačiau tiek P.Boreika, tiek ir tariamas jo „bendrininkas” Antanas Kandrotas jau buvo pasodinti į kalėjimą (P.Boreika išsėdėjo šešis mėnesius, A.Kandrotas – 13 mėnesių). Ar gali lietuviška „teisėsauga” prisipažinti, kad ji klastojo ir fabrikavo bylas minėtiems žmonėms dėl vienintelio tikslo – išmušinėjo kyšius iš įtariamųjų.
Beje, tai puikiausiai žinojo ir nekaltus žmones į kalėjimą pasiuntusi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, tačiau apie tai nutartyje nepasisakė nė žodžio. Nors apie tai daug kalbėjo P.Boreikos advokatas Edvinas Sergaitis : „Apeliaciniame skunde nuteistasis P. Boreika nurodė dar vieną aplinkybę, kurią apeliacinės instancijos teismas ignoravo, – dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą šioje byloje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00004-20, kuriame pareikšti įtarimai ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusiam Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Donatui Puzinui. P. Boreika buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigūnai netgi disponuoja garso įrašu, kuriame kalbama apie tai, jog P. Boreikai reikia daryti spaudimą šiame ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje tyrimas prieš P. B. buvo atliekamas netinkamai ir šališkai. Pažymėtina, kad skundžiami nuosprendžiai iš esmės grindžiami būtent ikiteisminio tyrimo metu gautos 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-10565 teiginiais. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismų išvados byloje padarytos nepašalinus visų akivaizdžių prieštaravimų, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, nuosprendžiuose išdėstyti tik apkaltinantys įrodymai, neanalizuojant visų įrodymų turinio ir neatskleidžiant jų tarpusavio ryšio. Taigi teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl P. B. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį buvimo.
Tai savo nutartyje net nurodė LAT – „Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nereagavo į A. Kandroto ir kito nuteistojo šioje byloje gynėjų ankstesnio bylos proceso metu pateiktą informaciją apie bylos ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro galimai korupcinio pobūdžio veikas, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis ir savo priimtuose sprendimuose jų visiškai nevertino. Negalėdami atsakyti į klausimą, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo organizuotas bei atliktas objektyviai ir nešališkai, teismai kartu negali spręsti, ar dėl to nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teisingumui”.
Beje, FNTT griebėsi savo patikrintos taktikos – pasak Boreikos, „aš jiems pateikiau visus dokumentus, o FNTT man atrėžė, kad viskas yra fiktyvu”. Klausimas, ar prokurorai juos reketavo, P.Boreika atsakė, kad „aš tai sužinojau tik iš STT, kai buvo sulaikyti tie prokurorai visoje Lietuvoje. STT sekė tuos prokurorus ir sužinojo, kad man buvo daromas spaudimas. Jie manęs paklausė, kad aš jaučiau tą spaudimą. Atsakiau, kad tą spaudimą jaučiau dėl sufabrikuotos bylos, visų sąskaitų arešto ir pan. Maniau, kad prokuroras turėtų siekti teisingumo. Tačiau jie net notaro patvirtintą sandorį pripažino kaip fiktyvų. STT manęs kelis kartus paklausė dėl to prokurorų spaudimo, tačiau vėliau viskas nurimo”.
Paklaustas, ar advokatas jam patarė nieko nepasakoti apie tai, kad jis kam nors davė kyšius, P.Boreika atsakė : „Iš pradžių dėl STT buvo taip – man buvo pasakyta, kad geriau nieko nesakyti. Nu matote, aš su tomis tarnyboms nebuvau susidūręs, nesupratau, kas čia vyksta. Advokatas man sakė, kad „jeigu kažką pasakysi, gali vėliau tos jėgos pasikeisti”. Tai ne mano karas, o karas tarp aukštų teisėsaugos pareigūnų. Jūs įsivaizduokite – vieną kartą suima prokurorus, paskui – teisėjus. Niekas negali žinoti, kaip čia viskas baigsis. Todėl aš visiškai nenoriu į tai veltis, nes jau pakankamai esu nukentėjęs. O jeigu STT turi duomenų, kad prokurorai tarėsi dėl to, kad man daryti spaudimą, tai aš turiu būti pripažintas nukentėjusiuoju”. Juk tai, kas nutiko, yra žiauriai neteisinga mano atžvilgiu”.
Tačiau P.Boreikos „padėjėju” įvardintas Antanas Kandrotas sako, kad P.Boreika neva sumokėjo prokurorams 8 tūkst. eurų : „jie ten daugiau spaudė tą Boreiką. Su juo buvo sutarta duoti 16 tūkst. eurų. Jis pusę padavė, o kitos pusės negavo – nei pasiskolinti, nei ką. ir tada prokurorai sugalvojo jam vis tiek „prilipdyti ragus“, ir mane dar primontavo prie šios bylos. Padarė iš liudininko įtariamąjį. Nes aš visada eidavau kaip liudininkas teisme.
Vadinasi, prokurorai gavo tik pusę sutarto kyšio?
Ne, Boreika jų neišdūrė, jis tiesiog žmogus neturėjo pinigų, negavo tuo metu. Buvo sutarta dėl 16 tūkst. eurų, pusę jis padavė, o likusių 8 tūkst. eurų nesurinko. Prokurorai laukė laukė, nesulaukė, ir tada bylą išsiuntė į teismą, sakydami, kad „tau ragas“. Ir tada, kai visus „sėmė“, netgi tą mano tariamą „bendrininką“ Boreika irgi STT sulaikė už kyšio davimą. Jis kartus su Puzino buvo tą pačią dieną sulaikytas dviems paroms. Kaip tik tą dieną buvo teismo posėdis – ateinu į bylą, o ten nėra nei prokuroro, nei mano bendrininko – abu sulaikyti.
Antanas Kandrotas : „Aš jam nuo pat pradžių sakiau viską papasakoti, nieko neslėpti
A.Kandrotas sako, kad jis pataręs Boreikai papasakoti STT, kaip buvo reketuojamas:
Kalbėjau su tavo „bendrininku” Boreika, kuris sako, kad advokatas jam patarė nieko nepasakoti ir neprisipažinti. Todėl jis taip ir elgiasi, „nepriduoda” prokuroro Puzino.
Taigi tu supranti, kad jeigu jis prisipažins davęs kyšį, tai jam pačiam bylą iškels.
Taip, tačiau jis gali prisipažinti, kad buvo išprievartautas duoti kyšį ir tada bus atleistas nuo atsakomybės, o atsakomybėn patrauktas Puzinas. Panašiai kaip teisėjų korupcijos byloje elgiasi advokatas Drąsutis Zagreckas? Prisipažinęs Boreika išvengtų atsakomybės, tačiau advokatas jam patarė nieko nepasakoti?
Aš jam pačioje pradžioje sakiau, kad viską pasakotų, kaip viskas buvo. Tačiau Boreika sakė, kad advokatas jam patarė tylėti, ir neva viskas susitvarkys. Jam sakiau, kad kai tu tyli, mentai dirba.
Tuo labiau, kad prokuratūra išprievartavo jį duoti kyšį?
Taip, jis gali pasakyti, kad išsigando ir iš baimės davė tuos pinigus. Tačiau Boreika turi ką prarasti, jis turi biržos maklerio licenciją, Lietuvos bankas ją sustabdė. Jo karjerai yra amen.
Tačiau man susidarė toks įspūdis, kad jis nelabai nori kariauti su tais prokurorais?
Jis gal savimi nepasitiki. Jis niekada nebuvo susidūręs su šiuo buldozeriu. Tačiau mes visi žinome, kad ta sistema jo taip lengvai nepaleis. Jeigu jis tikisi malonės, tai klysta.
