Nusikaltimo auką prokuroras Arūnas Juknevičius („Varlinas”) uždarė į psichiatrinę ligoninę

0

Arklio  saugokis   iš užpakalio,   karvės   iš priekio,   o    bylų   klastotojo,   prokuroro   Arūno   Juknevičiaus,   iš   visų   pusių.

Tik atkūrę šalyje teisingumo dvasią, atgausime savo valstybęProf. Povilas Gylys

Persekiojamo Laisvo laikraščio atstovas Klaipėdoje  Zenonas Volkovaskalbasi su Lietuvoje patyrusia genocidą, Asta Rubinaite.

– Z.V. Priminsiu, kad Asta, Lietuvos tariamų prokurorų, teisėjų, psichiatrų pastangų dėka, buvo persekiojama, kankinama, žudoma, uždaroma į psichiatrines įstaigas ir už 5100 eurų, startinę sumą teisininkei, teismo paleista. Lietuvoje Asta, paminėtų išgamų, menkystų, vergetų pripažinta nesiorientuojanti aplinkoje, nesuprantanti savo veiksmų esmės, neva negalinti jų valdyti, kelianti ne tik sau, bet ir aplinkiniams pavojų, Olandijoje, anglų kalba, išlaikiusi ne tik psichologinius testus, sėkmingai dirba atsakingose pareigose, į darbą važinėja darbovietės priskirta a/m, gyvena vos ne sanatorijoje, pušyne. Per išeigines gauna užsakymų, atitinkamai ir atlyginimą, pasivažinėti po Olandiją darbo klausimais. Lietuvoje, tariamoje demokratinėje teisinėje valstybėje, dirvonuotų neterminuotai Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje kalėjime. Šiuo metu ten karaliauja, vadovas Algimantas Liausėda, SAM ministras A.Dulkys. Šis ministras, su išdulkėjusiomis smegenimis, už Astos įkalinimą mokėtų budeliui A.Liausėdai po 1500 eurų, kas mėnesį.  Patikslinsiu, už kiekvieną įkalintą žmogų, moka ligonių kasos.

Didžiai gerbiama Asta, gal trumpai, mieliems skaitytojams, priminkime kaip prasidėjo Jūsų persekiojimai, kančios, faktiškai nužudymas, Lietuvos psichopatų pavertimas psichine ligone?

Prasidėjo nuo tėvo pakorimo, turto užvaldymo. Tėvo neprikėliau, bet jo turto dalį, kenkiant, prokurorams, teisėjams, netgi buvusiam advokatui A.Pliaugai, sugrąžinau teisėtiems paveldėtojams.

– Kiek žinau, Jūsų kilnios asmenybės naikinimą, aktyviai pradėjo Alytaus prokuroras Arūnas Juknevičius, dar nuo studijų laikų, galimai dėl gėrimo ir knarkimo, vadinamas „Varlinu“?

Nesidomiu jo asmeninėmis savybėmis, knarkia ar geria reiktų klausti jo žmonos, teisėjos Snaigės Juknevičienės. Geriau papasakosiu, apie perdėtai pasikėlusį,  prokurorą A.Juknevičių. Dar 2019–03–14 d., šis prokuroras, pradeda tirti nusikaltimą, kurio iš vis nėra buvę nei  fakto, nei požymių. Bylos kuratorė buvo paskirta, jau buvusi teisėja Vaidutė Stagvilienė, važinėdavosi girta, vartydama stulpus, mano gimtajame Alytuje. (Pakliuvo tik du kartus – Z.V.) Kuo toliau, tuo labiau putojosi prokuroras, rėkaudavo, kad bylą per tris dienas privalėjęs užbaigti, tik per mane, nesusipratėlę, užsitęsė metais. 

Buvome rašę, kaip Jus skandino, pjaustė, degino, lupinėjo nagus, šaudė ir miške „negyvą“ apkrovę šakomis, paliko.

Taip. Nuo 2019-10-17 iki 2019-10-24 dienos, banditų buvau deginama, pjaustoma, lupinėjami nagai, sukinėjamos rankos, kojos, skandinama, kad neplaukčiau į krantą, aplink apšaudoma. Po kankinimų, dažnai prarasdavau sąmonę, kaip mane nuvežė į mišką, apkrovė šakomis ir kiek laiko prabuvau nepamenu, tik žinau, kad bendroje sumoje, buvau kankinama 7 paras. Galimai po dviejų ar trijų parų, atsigavusi po šakomis, per kančias išsikapanojau, pamačiau vaikščiojančią moterį. Kuri skubiai paskambino 112, parsivežė mane į namus. Jeigu ne ji, būčiau neišgyvenusi. Greitoji med. pagalba, pristatė į reanimacijos skyrių. Kad neprasiplepėčiau kam nereikia, prie durų pastatė policijos apsaugą. Karts nuo karto, leisgyvei, pastoviai kaišiodavo pasirašinėti kokius tai lapus. Apie jų skaitymą, nebuvo net minčių, norėjosi, kuo greičiau  ramybės. Kad išgyvenčiau, Mama paromis sėdėdavo prie manęs. Aktyviausioji buvo policijos tyrėja Violeta Aušiūraitienė. Šio, mano atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, niekas iš vis net netyrė. Sužinojau, kad neva aš pati save deginau, pjausčiausi, lupinėjausi nagus (yra randai) miške apsikroviau šakomis, kad numirčiau. Vėliau prokuroras A.Juknevičius netgi prisipažino ir paatviravo: „mes daugiau tavęs nebegaudysim, dabar viską darysim oficialiai“.

Kadangi  7 paras,  kankinti , iki sąmonės netekimo, galėjai pati, tyrimo nepradėjo, arba nutraukė. Pamenu kaip vienas tyrėjas nutraukė tyrimą dėl mergaitės sušalimo. „Kadangi rūbeliai mėtėsi šalia, todėl, kad sušaltų, galėjo nusirengti pati.“ Arba kitas. „Kadangi žąsų pėdos veda į tvenkinį, jos galėjo nuskęsti, todėl pradėti tyrimą dėl jų dingimo, netikslinga“.

– Smegenys toks dalykas kurių šiaip nesimato, bet kai jų kai kam trūksta – labai pastebima. Nors, dėl sveikatos sužalojimų, privalėjau būti horizontalioje padėtyje, man paskyrė 4 kardomąsias priemones: sulaikymas, paso atėmimas, išvykimas iš Lietuvos, nevaikščiojančiai, du kartus per savaitę atsižymėti policijoje. Nusikalstamos valstybinės šaikos nariai, kad nepaviešinčiau žudikų duomenis (redakcijai žinomi), šis prokuroras, nesant net jokių nusikaltimo požymių,  Kauno teismo psichiatrijos skyriaus, užklausė pažymos, apie mano psichinę būseną, ar gali mane teisti laisvės atėmimo bausme. Jo žmona teisėja. Manęs net nemačiusi, psichiatrė-ekspertė Laura Andriuškevičienė, iš mano medicinos kortelės, parašė, kad jokie psichiniai sutrikimai neužfiksuoti, niekur nesigydė ir nesilankė. Galimai, prokuroro prašymu,  rekomendavo ambulatorinį apsilankymą pas psichiatrą. Spaudžiami terminų, netgi Naujų metų išvakarėse 2019-12-31 d. prokuroras, nusikalstamai, neturėdamas tam teisių, nei įgaliojimų, viršydamas netgi teismo psichiatrės-ekspertės tik rekomendacijas, teismo jau reikalavo uždaryti mane į Utenos valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą. Alytaus teismo, tariamų rūmų, teisėja Asta Jakučiūnienė, tenkina nusikalstamo prokuroro prašymą.

Koks bebūtų nusikalstamas teismo sprendimas ar nutartis, vykdymas privalomas.

 Kuo mažiau pas darbuotoją išprusimo, tuo jo principai didesni.                                                         Susirišau su Utenos psichiatrais, sutariau kada atvyksiu. Deja 2021-01-22 d. susilaukiau policijos tyrėjos Violetos Aušiūraitienės vadovaujamos šaikos. Policija apsupo ne tik mamos namą, bet ir visą kvartalą. Apgauti gaisrininkai, kad neva yra gautas leidimas laužti duris, gaisrininkai išpjovė ne tik jas, bet ir metalinę tvorą. Iškviestiems medikams neleido iki galo suteikti medicininės pagalbos. Neleidę atsigerti net vandens,  įmetę į „voronoko“ galą ant grindų, ne kaip šunį, atvežė į Uteną. Išlaikę iki 2021-02-17 d. perkėlė į Rokiškio psichūškę – kalėjimą. Vadovas Algimantas Liausėda.

Esu girdėjęs apie ten dirbančią skyriaus vedėją Rūtą Bandžiuvienę. Gal teko bendrauti?

Taip. Pirmiausia ji paaiškino, kad ilgam pamirščiau draugus, gimines ir artimuosius. Jeigu būtų jos valia, manęs nelaikytų nei dienos. O dabar, su pirštu perbraukusi sau per kaklą, parodė, kad kalėsiu iki gyvos galvos ilgai ir nuobodžiai. Teiravosi ar turiu susitaupiusi santaupų. Informavo, kad per mano gimtadienį 2021-04-12 d., gausiu teismo dovanėlę, priverstinį gydymą neribotam laikui, nuo tada priskirsianti man kokią nors tabletytę, o dabar dar negalinti, nors ir norėtų.

Suprantu gerbiamoji, po nužudymo, dar tęsiamos tokios egzekucijos, Jūsų nuotaiką. Baisiausia, kai represinėms struktūroms talkina medikai, pavadinti psichiatrais. Negi jiems negalioja Hipokrato priesaika. Jūs, savo  gyvenime susidūrėte jau su trimis, dirbusiais prieš Jus, advokatais, kaip bebūtų keista, visi paskirtieji buvę MVD darbuotojai, užėmė  Jūsų ne gynybinę, o puolamąją poziciją. Kur besikreipsite?

Susirišau su viena skaitytojams žinoma teisininke. Užsiprašė 10 000 eurų. Nusiderėjau iki 5 000 eurų. Pradžiai pervedžiau 1100 eurų. Sėkmės atveju, prižadėjau dar 4 tūkstančius. Teismas įvyko palyginus greitai, kuris įpareigojo 2021-03-08 d. mane paleisti. Deja vadovas Algimantas Liausėda, neteisėtai, nusikalstamai dar parai laiko, suvaržė mano teises ir laisves. Tik sekančią 9 d. mane išleido. Prisiėjo parduoti butą, pervesti žadėtą sumą. Žinodami mano turimas pajamas, prasitarė, kad norint būti laisvėje, dar ne kartą teks krapštyti piniginę.   

Sako pinigai neturi kvapo, bet represantai juos užuodžia. Nepamiršiu prokuroro A.Juknevičiaus Jums pasakytų žodžių: „ bylą galėjome baigti per tris dienas, tik dėl Tavo nesusipratingumo, užsitęsė metais.“ Apie nusikalstamą psichiatrų veiklą, dar rašysime, rašysime ir apie disidentę Iloną Legeckaitę-Šimonienę, antri metai kalinamą Rokiškio psichūškėje kalėjime. Gal ką gerbiamoji,  žavingoji Asta norėtumėt pabaigai pasakyti ar palinkėti mieliems laikraščio skaitytojams?

– Mūsų galvose yra sodai, o mintys yra sėklos ir tik nuo mūsų pačių priklausys, mūsų soduose žydės gėlės ar piktžolės. Tegul pas kiekvieną iš mūsų būna Laimė. Tegul nedidelė, bet pas kiekvieną. Tegul skirtinga, bet Laimė.

– Miela Asta, mes žinome, kad Jūs esate išmintinga, sąžininga ir protinga, ne vien todėl, kad Lietuvoje Jūs neieškojote vienybės ir teisybės per pakišas, o atsiribojote nuovergetų ir menkystų, nors ir su šypsena veide, bet su ašarota siela, palikote mylimą tėvynę. Jūsų vertę parodo ir Jūsų poelgiai su kitais žmonėmis, tiek darbe, tiek buityje. Ačiū, kad esate.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias