Įkliuvo savo nutartis suklastoję visi Vilniaus apygardos teismo vadovai

0

Aurimas Drižius

Šį kartą už klastotes įkliuvo tiek pati Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Braždienė, tiek ir šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, G.Nausėdos favoritas ir buvęs prokuroras Mindaugas Povilanskas, kuriam pavesta nuteisti „liaudies priešus” K.Juraitį ir E.Švenčionienę už tai, kad jie norėjo gerų santykių su baltarusiais.

Tas M.Povilanskas, buvęs prokuroras, paslydo ant banano tuščioje vietoje – suklastojo savo nutartį, įrašęs savo melagingus ir išgalvotus duomenis netgi ten, kur visai to nereikėjo daryti. Tuo labiau, kad tą klastotę labai lengva įrodyti.

Paaiškėjus, kad M.Povilanskas banaliai suklastojo savo nutartį, paprašiau jam iškelti baudžiamąją bylą už klastojimą, ir aišku, savo šefo puolė ginti tokia kita Vilniaus apygardos teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė.

Ką padarė minėta Raupėnaitė-Lekarauskienė? Žinoma, matydama kad šefas taip banaliai suklastojo savo nutartį, ji nusprendė apskritai mano skundo nevertinti, ir nepasisakė nė dėl vienos skunde išdėstytos aplinkybės. Taip faktiškai pripažino, kad šefas banaliai „paslydo”, tačiau mano skundą vis tiek atmetė tuo pagrindu, kad teisėjai apskritai yra „neliečiamieji” ir gali daryti bet kokius nusikaltimus.

Istorija trumpai tokia – yra tokia Žurnalistų etikos inspektorė Ramanauskaitė, kuri prieš du metus uždarė portalą www.laisvaslaikrastis.lt, neva jis platina dezinformaciją. Nors Ramanauskaitė kaip dezinformaciją įvardino įtakingo britų portalo off-guardian.co.uk straipsnius, kuriuos perspausdino mūsų portalas. Teismas po metų panaikino šį Ramanauskaitės sprendimą kaip neteisėtą. Tada kreipiausi dėl Ramanauskaitės šmeižto, paskleisto apie portalą. Teismas nurodė, kad Ramanauskaitės šmeižikiški raštai nebuvo paskleisti per žiniasklaidą, o tai privaloma sąlyga šmeižtui identifikuoti. Tada suradau BNS pranešimus su Ramanauskaitės citatomis apie tai, kodėl portalą laisvaslaikrastis.lt reikia uždaryti – dar vieną jos nusikaltimą. Skundą išnagrinėjo tas pats teisės gigantas M.Povilanskas. Jis nurodė, kad Ramanauskaitės negalima persekioti už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Nors tai buvo antras jos nusikaltimas, ir teisės gigantas negalėjo nežinoti esminės BPK normos – BPK 3 str. reikalavimo :

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;

Šiuo atveju Povilanskas nurodo, kad dėl Ramanauskaitės jau įsiteisėjo teismo nutartis, nors to niekada nėra buvę – joks teismas nevertino jos šmeižikiškų pasisakymų BNS pranešime.

Žodžiu, klastotė ant klastotės, ir dabar į šią klastočių mozaiką puikiai įsipaišė ir jau minėtą Raupėnaitė-Lekarauskienė, kuri atsisakė vertinti šias klastotes.

Todėl dabar į šią organizuotą gaują įtraukiau ir jau minėtą Raupėnaitę-Lekarauskienė už piktnaudžiavimą, Aš nepavargsiu skųsti šios organizuotos gaujos nusikaltimų, nors vis naujas teisėjas atsiranda šioje piramidėje, ir padaro dar vieną nusikaltimą, kad išsuktų savo kolegas:

Skundas dėl organizuotos nusikalstamos teisėjų grupuotės Vilniaus apygardos teisme (dėl tyčinių nusikaltimų – piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo)

2024-06-20 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (nuotr.) priėmė nutartį IBPS-V-1494667-24 (Medžiaga Nr. M-2-02-00816-23), kurią suklastojo, o taip pat piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų, nepasisakiusi nė dėl vieno iš savo viršininko, Vilniaus apygardos baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Povilansko nusikaltimų – akivaizdžių nutarčių klastočių.
Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė turėjo pareigą išnagrinėti mano skundą ir pasisakyti dėl jo argumentų.

Tačiau teisėja Lekarauskienė apie visus mano skunde išdėstytus nusikaltimus nepasisakė nė žodžio, niekaip jų nevertino, suprasdama, kad negali paneigti šių faktų, tik nurodė, kad skundas atmetamas.
Teisėja Lekarauskienė suklastojo savo nutartį, nurodžiusi, kad „nėra vertinami atskiri pareiškėjo skundo argumentai dėl skunde nurodomų faktinių aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi tai nėra skundo dalykas”.
Priešingai – skunde buvo išdėstytos sunkių nusikaltimų, kuriuos padarė teisėjas Povilanskas ir jo kolegos, klastodami nutartis, aplinkybės ir prašoma dėl jų pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tačiau teisėja Lekarauskienė, atsisakiusi vertinti minėtas aplinkybes, ir taip nuslėpusi sunkius nusikaltimus, piktnaudžiavo ir neatliko savo tarnybos pareigų.
Klastotės Vilniaus apygardos teisme pasiekė tokį lygį, kad teisėjai nagrinėja savo kolegų nusikaltimus – klastotes, tačiau atsisako jas vertinti, suprasdami, kad tai klastotės, todėl nusikaltimą pridengdami neskundžiama nutartimi be jokių motyvų.
Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl prašau pradėti IT teisėjos Lekarauskienės atžvilgiu.
Visos mano skunde išdėstytos aplinkybės yra faktinės ir niekada nepaneigtos:

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jurgita Šėlienė nutartimi (2024-05-29 Nr. IBPS-V-1476106-24) nutarė atsisakyti priimti nagrinėti mano skundą.
    Iš esmės teisėja Šėlienė nurodė, kad teisėjai gali bet kaip klastoti savo nutartis, į jas įrašyti savo išgalvotus ir žinomai melagingus duomenis, ir tai pakeisti nutarties turinį, ją suklastojant. Naiviai maniau, kad teisėjų praktika klastoti nutartis, prisidengiant savo „neliečiamybe”, jau baigiasi.
  2. 2023 m. lapkričio 27 d. kreipiausi į prokuratūrą dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės teismų sistemoje ir prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo. Nurodžiau, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-2-02-00816-23, priėmė nutartį atmesti mano skundą ir nepradėti ikiteisminio tyrimo, nors į minimą nutartį buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys. Tokiu būdu teisėjas Linas Pauliukėnas, įrašęs į savo nutartį žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, ją suklastojo.
    Skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas, 2023 m. liepos 24 d. priimdamas nutartį Nr. IBPS-V-1793980-23, ją suklastojo, įrašydamas žinomai melagingus ir savo išgalvotus duomenis, tokiu būdu ją suklastojo, ir taip pakeitė jos tūrinį, dėl ko priėmė melagingą ir nepagrįstą nutartį. Teisėjas Mindaugas Povilanskas suklastojo savo nutartį dėl mano pareiškimo apie Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės įtariamus nusikaltimus.
  3. ŽEIT vadovė Ramanauskaitė viešai šmeižė mane tiek savo valdiškai raštais, tiek ir per žiniasklaidos priemonės – BNS agentūrą, kad aš ir mano redaguojamas portalas www.laisvaslaikrastis.lt skleidžia dezinformaciją, tai yra sąmoningai ir tyčia platina melagingą ir išgalvotą informaciją. Tai melas, kurį jau paneigė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
    ŽEIT vadovė G. Ramanauskaitė, išplatindama Žurnalistų etikos inspektoriaus raštą Nr. S-288, kuriuo visiems interneto paslaugų tiekėjams nurodė uždaryti portalą www.laisvaslaikrastis.lt, neva jis platina dezinformaciją, padarė nusikaltimą – apšmeižė portalą laisvaslaikrastis.lt ir jo leidėją (tai yra mane, Aurimą Drižių). Portalas ŽEIT pastangomis buvo uždarytas, toks liko ir praėjus daugiau nei dviems metams, prarado visus savo skaitytojus (daugiau nei 100 tūkst. žmonių per mėnesį), todėl jam buvo padaryta didžiulė žala.
  4. G. Ramanauskaitė, išplatindama raštą Nr. s-288, rėmėsi ŽEIT ekspertės Alionos Gaidarovič raštu, kuriame buvo nurodyta, kad portalas neva skleidžia melą ir todėl jį reikia uždaryti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį byloje Nr. I2-3911-535/2022, kuriuo panaikino minėtą Ramanauskaitės raštą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tada kreipiausi į -3911teismą dėl Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič šmeižto.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. priėmė nutartį (2023-06-01 Nr. IBPS-V-1498884-23) kuria nurodė, kad šmeižto kvalifikacijai trūksta to, kad Ramanauskaitės ir A.Gaidarovič šmeižtas nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, todėl atsisakė pradėti tyrimą. Tada internete suradau papildomus įrodymus, kad minėtas Ramanauskaitės šmeižtas buvo paskleistas ir per žiniasklaidos priemonę – agentūrą BNS. Tada pakartotinai kreipiausi į teismą, nurodžiau naujas aplinkybes, BPK 217 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodžiau, kad kartu su nauju skundu buvo pateikti nauji įrodymai, paaiškėjo naujos aplinkybės apie tai, kad šmeižikiška informacija buvo pateiktas ir per visuomenės informavimo priemones, todėl buvo būtina atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
  6. Vilniaus apygardos teismo teisėjas M.Povilanskas atsisakė pradėti tyrimą Ramanauskaitės atžvilgiu vieninteliu pagrindu – neva nebegalima persekioti nelaimingos ir daug iškentėjusios Ramanauskaitės dėl to, kad nebegalima jos persekioti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
    Tokia nutartis yra teisėjo M.Povilansko melas ir tikrovės neatitinkantys duomenys, jo paties išgalvoti ir įrašyti į savo nutartį, taip ją suklastojant.
    Apygardos teismo teisėjas Povilanskas turėjo žinoti bent jau elementarius BPK 3 straipsnio reikalavimus :
  7. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
    6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
    Tačiau ŽEIT vadovei Ramanauskaitei dėl mano šmeižto nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad išaiškinti šį nusikaltimą, ji nebuvo apklausta ir matyt net nežinojo, kad klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sprendžiamas teismuose.
    Todėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Povilanskas, nurodęs, kad negalima persekioti Ramanauskaitės antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiklą, suklastojo savo nutartį, nes Ramanauskaitės atžvilgiu niekada jos ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
  8. Vilniaus apygardos teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė 2023 m. birželio 1 d. nurodė, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą ŽEIT vadovių adresu vieninteliu pagrindu – nes pasikeitė baudžiamasis kodeksas. Ji nurodė : „Tai yra nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo nauja BK 154 straipsnio redakcija, kuri numato, kad šmeižimas yra žinomai melaginga šmeižikiška informacija, paskleista tik per visuomenės informavimo priemonę”.
    Nors aš kreipiausi du kartus – pirmą kartą dėl šmeižikiško ŽEIT rašto Nr. 288, antrą kartą – dėl BNS straipsnio, kuriame nurodoma, kad uždarytas portalas laisvaslaikrastis.lt, ir ŽEIT vadovė Ramanauskaitė pasakoja, kodėl jis buvo uždarytas – dėl „propagandos”.
    Tai yra du skirtingi pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau teisėjas M.Povilanskas suklastojo savo nutartį ir nurodė, kad Ramanauskaitės negalima traukti atsakomybėn dėl to pačio pagrindo – tai yra ŽEIT rašto Nr. 288.
  9. Tai akivaizdi teisėjo Povilansko klastotė, nes bent jau apygardos teismo teisėjas Povilanskas negalėjo nesuprasti, kad tai du skirtingi nusikaltimai – pirma šmeižtas išplatintas tiesiogiai interneto tiekėjamas išsiunčiant raštą S-288. Kai teismas pritaiko įstatymo lengvatą ir nurodo, kad šmeižtas turi būti išplatintas per žiniasklaidos priemonę, ir kai aš pateikiu įrodymus, kad tai ir buvo padaryta, teisėjas Povilanskas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad neva negalima bausti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
    Kaip minėjau, minėtos prokuratūros ir apylinkės teismo nutartys dėl Ramanauskaitės yra absoliučios klastotės. Tikėjausi, kad bent jau apygardos teismas bet šiek tiek gerbs įstatymus, tačiau teisėjas Povilanskas tik pakartojo prokurorės ir apylinkės teismo teisėjos melą.
    „Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. nustačius, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs, – rašo Povilanskas, – atsakydamas į skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta”.
    Tai teisėjo Povilansko melas ir klastotė, nes dėl mano skunde nurodytos aplinkybės – G.Ramanauskaitė paskleidė šmeižtą apie mane per žiniasklaidos priemonę agentūrą BNS – nėra pasisakęs nė vienas teismas, ir tuo labiau šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs.
    Joks baudžiamasis procesas G.Ramanauskaitės atžvilgiu nebuvo pradėtas, joks ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo pradėtas, ji niekada nebuvo apklaustas ar kažkaip kitaip nukentėjo ar buvo nubausta.
    Todėl teisėjo Povilansko nuomonė, kad negalima persekioti G.Ramanauskaitės už tą patį nusikaltimą antrą kartą yra teisėjo melas ir klastotė.
    Dėl teisėjo Povilansko klastotės nebuvo išaiškintas nusikaltimas – bjaurus valdžios išpuolis prieš spaudos laisvę, uždarant naujienų portalą www.laisvaslaikrastis.lt, ir taip atimant 100 tūkst. žmonių teisę jį skaityti.
  10. Suklastodamas savo 2023-07-24 nutartį, teisėjas Povilanskas įrašė į ją žinomai melagingus duomenis : „lemianti aplinkybė yra ta, kad dėl Aurimo Drižiaus pareiškime, o vėliau ir skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių, jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas yra patikrintas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi. Kitaip tariant, dėl Aurimo Drižiaus nurodytų aplinkybių baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu”.
    Tai melagingi duomenys, nes dėl BNS paskelbto šmeižto, kad portalas uždarytas dėl platinamos propagandos, nepasisakė joks teismas, o teisėjas Povilanskas, tai žinodamas, tyčia įrašė melagingus duomenis ir padarė žinomai melagingą išvadą, ir ją įrašė į savo nutartį, taip ją suklastodamas. Todėl prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str., dokumento suklastojimą ir piktnaudžiavimą.
  11. Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).
    “Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).
    “Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).
    Teismų praktikoje galima rasti išvadų, jog klastojami gali būti bet kokie dokumentai (privatūs ar oficialūs), jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.
  12. Remiantis išdėstytu, prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Povilansko atžvilgiu dėl dokumento suklastojimo ir piktnaudžiavimu, o taip pat panaikinti suklastotą teisėjo Povilansko nutartį ir perduoti mano skundo nagrinėjimą kitam teismui
    Mano skundą dėl teisėjo Polujansko klastočių išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas taip pat suklastojo savo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartį byloje Nr. 1 S-126-557/2023. Visas mano skunde išvardintas aplinkybes dėl teisėjo Polujansko klastočių jo kolega Pauliukėnas įvardino kaip tikrovės neatitinkančias ir melagingas
    Teisėjas Pauliukėnas nurodė, kad „Pareiškėjas A. Drižius, kaip matyti, tiesiog nesutikdamas su jam nepalankiais procesiniais sprendimais, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos atitinkamai priimtus nutarimą bei nutartį taipogi vertina kaip suklastotus, tačiau jokių naujų esminių jo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir skunduose nenurodytų aplinkybių, išskyrus savo subjektyvų situacijos vertinimą, apygardos teismui pateiktame skunde nenurodo, iš esmės pakartojami tie patys argumentai, dėl kurių prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje yra pakankamai išsamiai pasisakyta, šių sprendimų motyvus skundą nagrinėjantis apygardos teismas laiko pagrįstais ir sutikdamas su jais dar kartą jų nebekartoja. Šiuo atveju prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. Drižiaus skundą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atmetusi pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir skundo nagrinėjimo medžiagą, šiuo atveju sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėja, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl A. Drižiaus pareiškime nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo, nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų galbūt padarytų nusikalstamų veikų požymius”.
    Kitaip sakant, teisėjas Pauliukėnas nurodė, kad teisėjas Povilanskas nesuklastojo savo nutarties, nors mano išvardintos aplinkybės įrodo, kad teisėjo Povilansko 2023-07-24 nutartis yra byloje Nr. IBPS-V-1793980-23 yra visiška klastotė.
  13. BPK 20 str. nurodo, kad „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu”, tačiau teismas negali priimti sprendimo, prieštaraujančio visiems bylos įrodymams, nes tai sugriautų pačią teisinę valstybę.
    Teisėjas Pauliukėnas nurodo, kad prokuroras Tarasevičiaus visiškai teisingai išnagrinėjo mano skundą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
    Tai melas ir klastotė, nes prokuroras Tarasevičius suklastojo savo nutartį, nurodęs kad minėtos teisėjo Povilansko klastotės tėra “Drižiui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas”.
    Visiškai nepagrįstai prokuroras mano išdėstytus faktus – pirmas mano skundas dėl šmeižto ŽEIT rašte Nr. S-288 buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis nebuvo paskleistas per žiniasklaidos priemonę, o antras – tuo pagrindu, kad neva negalima persekioti žmogaus už tą patį nusikaltimą antrą kartą – vadina “mano subjektyvia nuomone”.
    Tai nėra nuomonė, o faktai, kuriuos labai lengva patikrinti, ir visi mano pateikti dokumentai tai įrodo. Todėl prokuroro subjektyvi nuomonė, kad tai ne faktai, o “mano subjektyvi nuomonė”, yra eilinė prokuratūros klastotė.
  14. Ir man labai keista, kad teismai apsimeta, kad nesupranta, kas čia vyksta, ir toliau žaidžia tą teisinį banditizmą. Prokuroras nurodė, kad “teisėjo procesinė veikla gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, kai vykdydami jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pastarieji pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai atitinka BK normas”.
    Prokuroras nieko nepasisako dėl to, kad teisėjas Povilanskas, puikiai žinodamas įstatymus, suklastojo savo nutartį, nurodęs, kad ŽEIT vadovės Ramanauskaitės negalima patraukti atsakomybėn už tą patį nusižengimą antrą kartą, nors mano antro skundo pagrindas buvo visai kitas – tai yra BNS pranešimas.
    Tai yra objektyvūs duomenis ir faktai, kurie pateikti prokurorui, tačiau jis kaip visuomet aklas, kai reikia vertinti “teisėsaugos” nusikaltimus. Prokuroras melagingai nurodo, kad “dėl mano pareiškime nurodytų aplinkybių jau buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas procesine tvarka ir yra įsiteisėjęs”.
    Išdėstyti faktai įrodo, kad teisėjas Povilanskas, kuris yra prisiekęs ginti Konstituciją, ją laužo klastodamas dokumentus. Jis negalėjo nesuprasti, kad tai yra klastotė, nes dviejų skirtingų skundų pagrindas buvo skirtingi nusikaltimai. Ir jis niekaip negalėjo atsisakyti tirti antro nusikaltimo tuo pagrindu, kad neva jau priimtas teismo sprendimas dėl pirmo nusikaltimo.
    Teisėjas Povilanskas negalėjo nežinoti esminio BPK 3 straipsnio reikalavimo :
  15. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
    6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
  16. Šiuo atveju teisėjas Povilanskas taiko BPK 3 str. ŽEIT vadovei Ramanauskaitei, nurodydamas, kad jos atžvilgiu įsiteisėjoo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo, nors to niekada nėra buvę – jokie kaltinimai Ramanauskaitei nebuvo pareikšti, ir tuo labiau nutraukti.
  17. Atkreipiamas dėmesys, kad Generalinės prokuratūros raštą pasirašė ne prokuroras, o “generalinio prokuroro sekretoriato patarėja”.
    Kaip žinia, BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
    Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
  18. Šiuo atveju prokuratūra ne tik kad nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja įstatymas, tačiau GP raštelį dėl sunkių nusikaltimų surašė “sekretoriato patarėja” Greta Bruzgienė. Kaip žinia, įstatymas nenumato teisės sekretorėms arba jų patarėjoms tirti nusikaltimų arba rašyti “raštelius” atsisakant juos tirti.
    BPK 168 str. aiškiai sako, kad nutarimą turi priimti prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne sekretorė. Todėl šis raštelis naikintinas, o aš teismo prašiau įpareigoti GP priimti nutarimą atsisakyti arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, kaip reikalauja įtatymas.
    Nurodžiau, kad sekretorės Gretos Bruzgienės raštelis, kuriuo atsisakoma tirti nusikaltimus remiantis “prokuratūros tvarkos aprašu” prieštarauja įstatymui – minėtam BPK 168 st.
    Todėl prašau teismo įpareigoti GP elgtis taip, kaip reikalauja įstatymas – minėtas BPK straipsnis, ir priimti nutarimą pradėti arba ne tyrimą.
    Žodžiu, gelbėdami ŽEIT vadovę Ramanauskaitę nuo atsakomybės, savo nutartis klastoja visa eilė Vilniaus apylinkės, apygardos ir galiausiai – Klaipėdos apygardos teismo teisėjai.
    Tai, kad klastotes pasirašo garbingi teisėjai ir prokurorai, nepadarų jų priimtų nutarčių teisėtomis, priešingai, už dokumento suklastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
    Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skunde minimų teisėjų ir prokurorų įtariamų nusikaltimų – dokumento suklastojimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.
    Nusikaltimų padarymu aš kaltinu teisėjus Povilanską ir Liną Pauliukėną. Nors šis mano skundas prokuratūrai buvo persiųstas dar pernai gruodžio 20 d., tačiau iki gegužės negavau jokio atsakymo dėl minėto dokumento, nors BPK įpareigoja prokuratūrą priimti nutartį per septynias darbo dienas. Remiantis išdėstytu, prašiau teismo įpareigoti mano skundą perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
  19. Skundžiamoje nutartyje teisėja Šėlienė nurodė, kad „tačiau iš Pareiškėjo skundo turinio nėra aišku ką konkrečiai skundžia Pareiškėjas ar kokį konkrečiai prokuroro priimtą procesinį sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui skundžia Pareiškėjas. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pavojus peržengti skundo nagrinėjimo ribas, todėl Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui”.
    Nors šios aplinkybės yra labai aiškios – prašiau teismo įpareigoti prokuratūrą vykdyti savo pareigas ir dėl mano 2024-05-28 skunde išdėstytų aplinkybių įpareigoti mano skundą perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
  20. Vilniaus apygardos teismo teisėja Lekarauskienė taip pat „įjungia durnių” ir nepasisakė nė dėl vienos mano skundo išdėstytos aplinkybės, tiesiog nurodo atmesti skundą be jokių motyvų.
    Tai teisėjos Lekarauskienės piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir klastojimas.
    BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo:
    Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
    168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo:
  21. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
    Tačiau šiuo atveju tiek prokuroras, tiek ir abiejų pakopų teismai pažeidinėja įstatymą ir BPK – prokuratūra atsisako vykdyti įstatymus ir tirti nusikaltimus, o teismas šį neveikimą legalizuoja ir įteisina.
    Tai išeina puiki mafijinė nusikalstama struktūra, kuria jau seniai yra virtusi Lietuvos teisinės sistema.
    BPK 305 straipsnis. Aprašomoji nuosprendžio dalis aiškiai nurodo:
  22. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:
    2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;
    3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;

Šiuo atveju teisėja Lekarauskienė, turėdama pareigą pareikti motyvus ir įrodymus, kodėl mano skunde išdėstyti faktai ir nusikaltimai yra nepagrįsti, tiesiog atsisakė tai padaryti ir nieko dėl to nepasisakė, nekreipdama jokio dėmesio į padarytus sunkius nusikaltimus.
Teisėja Lekarauskienė tik nurodė, kad ji pritaria teisėjos Šėlienės nutarčiai, kuria nurodyta, kad prokuratūta nebeturi pareigos tirti nusikaltimus.
Toks požiūris prieštarauja jau minėtiems įstatymo ir BPk normoms, iš esmės teisėjo Šėlienės ir Lekarauskienės požiūris iliustruoja tai, ką advokatai vadina „teisiniu banditizmu” – tai yra piktnaudžiavimu suteiktais įgaliojimais siekiant padėti nusikaltėliams išvengti atsakomybės.
Su tokiu požiūriu Lietuva virto ne teisine, tačiau mafijine valstybe, kurioje laisvai nardos visokios lekarauskienės ir šelienės, darančios sunkius nusikaltimus.
Atsisakymas vykdyti pareigas ir įstatymus yra aiškius piktnaudžiavimas tarnyba, tuo labiau, kad šioje veikloje yra ir dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių.
Remdamasis išdėstytu, prašau taip vadinamą prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė. M.Povilansko, Lino Pauliukėno atžvilgiu pagal požymius nusikaltimų 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas, 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas.
Patikėkite, man užteks kantrybės skųsti eilinį jūsų klastotę tol, kol imsitė vykdyti įstatymus

Aurimas Drižius

Priedas – suklastota teisėjo Lekarauskienės nutartis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias