Nutekinti dokumentai atskleidžia karo Ukrainoje propagandos realybę – ir ji niūri
Korporacinė žiniasklaida mus patikino, kad karas vyksta gerai ir Ukraina laimės. Dabar tai atrodo kaip dezinformacija
Autorius: MEDEA BENJAMIN – NICOLAS J.S. DAVIES
PASKELBTA 2023 M. BALANDŽIO 24 D. 5:30 VAL.
Vaizdas į karių kapines Rusijos ir Ukrainos karo įkarštyje Dniepro mieste, Ukrainoje, 2023 m. vasario 25 d. (Adri Salido/Anadolu Agency via Getty Images)
Pirmoji korporacinės žiniasklaidos reakcija į didžiulį slaptų dokumentų apie karą Ukrainoje nutekėjimą buvo įpilti šiek tiek purvo į vandenį, paskelbti, kad čia nėra nieko nuostabaus, ir aprašyti tai kaip depolitizuotą kriminalinę istoriją apie 21-erių metų Nacionalinės gvardijos narį, kuris paviešino slaptus dokumentus, kad padarytų įspūdį savo draugams. Prezidentas J. Bidenas atmetė informacijos nutekinimą kaip neatskleidžiantį nieko „labai svarbaus”.
Tačiau šie dokumentai atskleidžia, kad karas Ukrainai klostosi blogiau, nei mums pripažino mūsų politiniai lyderiai, o Rusijai – taip pat blogiau, todėl nė vienai pusei šiais metais nepavyks išeiti iš aklavietės ir tai greičiausiai prives prie „užsitęsusio karo po 2023 m.”, kaip teigiama viename iš dokumentų.
Paskelbus šiuos vertinimus turėtų vėl pasigirsti raginimai mūsų vyriausybei vienodai kalbėti su visuomene apie tai, ko ji realiai tikisi pasiekti pratęsdama kraujo liejimą ir kodėl ji ir toliau atsisako atnaujinti daug žadančias taikos derybas, kurias blokavo 2022 m. balandį.
Manome, kad šių derybų blokavimas buvo baisi klaida, dėl kurios J. Bideno administracija kapituliavo prieš karą kurstantį, nuo to laiko sugėdintą buvusį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, o dabartinė JAV politika šią klaidą dar labiau sustiprina, o tai kainuoja dar dešimtis tūkstančių ukrainiečių gyvybių ir dar daugiau jų šalies sunaikinimo.
Daugumoje karų, nors kariaujančios pusės atkakliai slopina pranešimus apie civilių aukas, už kurias jos yra atsakingos, profesionalūs kariškiai paprastai laiko pagrindine pareiga tiksliai pranešti apie savo karių aukas. Tačiau karą Ukrainoje lydinčioje aršioje propagandoje visos pusės karinių aukų skaičių laikė sąžiningu žaidimu, sistemingai sureikšmindamos priešo aukas ir sumenkindamos savo.
Viešai skelbiami JAV skaičiavimai patvirtina idėją, kad rusų žūsta daug daugiau nei ukrainiečių, sąmoningai iškreipiant visuomenės suvokimą, kad būtų palaikoma nuomonė, jog Ukraina kažkaip gali laimėti karą, jei tik mes ir toliau siųsime daugiau ginklų.
Nutekintuose dokumentuose pateikiami vidiniai JAV karinės žvalgybos vertinimai apie abiejų pusių aukas. Tačiau skirtinguose dokumentuose ir skirtingose internete platinamose dokumentų kopijose pateikiami prieštaringi skaičiai, todėl propagandinis karas tęsiasi nepaisant nutekinimo.
Išsamiausiame karių išsekimo rodiklių vertinime aiškiai sakoma, kad JAV karinė žvalgyba „mažai pasitiki” savo nurodytais išsekimo rodikliais. Iš dalies tai aiškinama „galimu šališkumu” Ukrainoje dalijantis informacija ir pažymima, kad nuostolių vertinimai „svyruoja priklausomai nuo šaltinio”.
Vieši JAV vertinimai palaikė idėją, kad rusų žūsta daug daugiau nei ukrainiečių, taip iškreipiant visuomenės požiūrį ir palaikant nuostatą, kad Ukraina gali kaip nors laimėti karą.
Taigi, nepaisant Pentagono neigimų, dokumentas, kuriame nurodomas didesnis žuvusiųjų skaičius Ukrainos pusėje, gali būti teisingas, nes plačiai skelbiama, kad Rusija paleido kelis kartus daugiau artilerijos sviedinių nei Ukraina kruviname išsekimo kare, kuriame artilerija, atrodo, yra pagrindinė mirties priemonė. Kai kuriuose dokumentuose teigiama, kad iš viso abiejose pusėse žuvo apie 100 000 žmonių, o bendras žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius siekia 350 000.
Kituose dokumentuose atskleidžiama, kad, išnaudojusi NATO šalių atsiųstas atsargas, Ukraina nebeturi raketų S-300 ir BUK sistemoms, kurios sudaro 89 % jos oro gynybos sistemos. Todėl gegužės arba birželio mėn. Ukraina pirmą kartą bus pažeidžiama visomis Rusijos oro pajėgų pajėgomis, kurios iki šiol apsiribojo daugiausia tolimojo nuotolio raketų smūgiais ir dronų atakomis.
Naujausios Vakarų ginklų siuntos visuomenei buvo pateisinamos prognozėmis, kad Ukraina netrukus galės pradėti naujas kontrpuolimo operacijas ir atsiimti iš Rusijos teritoriją. Dvylika brigadų, arba iki 60 000 karių, buvo sutelktos treniruotis su naujai pristatytais vakarietiškais tankais šiam „pavasario puolimui”: trys brigados – Ukrainoje, o dar devynios – Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje.
Tačiau vasario pabaigoje nutekintas dokumentas atskleidžia, kad devynios užsienyje rengiamos ir treniruojamos brigados turėjo mažiau nei pusę įrangos ir vidutiniškai buvo apmokytos tik 15 proc. Tuo tarpu Ukraina susidūrė su sunkiu pasirinkimu: arba siųsti pastiprinimą į Bachmutą, arba visiškai pasitraukti iš miesto, ir nusprendė paaukoti dalį savo „pavasario puolimo” pajėgų, kad užkirstų kelią neišvengiamam Bachmuto žlugimui.
Nuo tada, kai 2015 m. JAV ir NATO pradėjo rengti Ukrainos pajėgas kovai Donbase, ir per tą laiką, kol po Rusijos invazijos jas rengė kitose šalyse, NATO rengė šešių mėnesių trukmės mokymo kursus, kad Ukrainos pajėgos atitiktų pagrindinius NATO standartus. Tuo remiantis atrodo, kad daugelis „pavasario puolimui” telkiamų pajėgų nebus visiškai apmokytos ir aprūpintos iki liepos ar rugpjūčio mėn.
Tačiau kitame dokumente teigiama, kad Ukrainos puolimas prasidės apie balandžio 30 d., o tai reiškia, kad daugelis karių gali būti mesti į mūšį ne visiškai apmokyti pagal NATO standartus, net jei jiems teks susidurti su dar didesniu amunicijos trūkumu ir visiškai naujo masto Rusijos oro antskrydžiais. Kruvinos kovos, kurios jau dabar nualino Ukrainos pajėgas, neabejotinai bus dar žiauresnės nei anksčiau.
Nutekintuose dokumentuose daroma išvada, kad „nuolatiniai ukrainiečių mokymo ir amunicijos tiekimo trūkumai tikriausiai apsunkins pažangą ir padidins aukų skaičių puolimo metu” ir kad labiausiai tikėtinas rezultatas išlieka tik kuklūs teritoriniai laimėjimai.
Dokumentuose taip pat atskleidžiami rimti trūkumai Rusijos pusėje – trūkumai, kuriuos atskleidė tai, kad per žiemos puolimą nepavyko užimti daug teritorijų. Mūšiai Bachmute tęsiasi jau kelis mėnesius, abiejose pusėse žuvo tūkstančiai karių, o sudegęs miestas vis dar nėra 100 proc. kontroliuojamas Rusijos.
Tai, kad nė viena pusė nesugeba ryžtingai nugalėti kitos pusės Bachmuto ir kitų Donbaso fronto miestų griuvėsiuose, yra priežastis, kodėl viename iš svarbiausių dokumentų buvo prognozuojama, kad karas įsivelia į „alinančią išsekimo kampaniją” ir „greičiausiai artėja prie aklavietės”.
Prie susirūpinimo dėl to, kur link krypsta šis konfliktas, prisideda ir nutekintuose dokumentuose atskleista informacija apie 97 specialiųjų pajėgų iš NATO šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV, buvimą. Tai papildė ankstesnius pranešimus apie CŽV darbuotojų, instruktorių ir Pentagono rangovų buvimą bei nepaaiškinamą 20 000 karių iš 82-osios ir 101-osios oro desanto brigadų dislokavimą prie Lenkijos ir Ukrainos sienos.
Mattas Gaetzas (Matt Gaetz, R-Fla.), susirūpinęs dėl vis didėjančio tiesioginio JAV karinio dalyvavimo, pateikė privilegijuotą tyrimo rezoliuciją, kuria siekiama priversti J. Bideną tiksliai pranešti Atstovų Rūmams, kiek JAV karinio personalo yra Ukrainoje ir kokie tikslūs JAV planai padėti Ukrainai kariniu būdu.
Mums įdomu, koks galėtų būti J. Bideno planas, jei jis apskritai tokį turi. Bet pasirodo, kad mes ne vieni. JAV žvalgybos šaltiniai veteranui žurnalistui Seymourui Hershui (Seimourui Heršui) sakė, kad jie užduoda tuos pačius klausimus, ir apibūdino „visišką Baltųjų rūmų ir JAV žvalgybos bendruomenės nesusikalbėjimą”.
Nė viena pusė nesugebėjo ryžtingai nugalėti kitos pusės Bachmuto griuvėsiuose ar kitur Donbase, todėl viename dokumente buvo prognozuojama, kad karas „greičiausiai eina į aklavietę”.
Hersh šaltiniai aprašo schemą, kuri atkartoja sufabrikuotos ir nepatikrintos žvalgybos naudojimą 2003 m. JAV agresijai prieš Iraką pateisinti: valstybės sekretorius Antony Blinken ir nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivan apeina įprastą žvalgybos analizę bei procedūras ir karą Ukrainoje valdo kaip savo asmeninę valdą. Jie, kaip pranešama, visą prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką šmeižia kaip „proputinišką”, o JAV žvalgybos agentūras palieka likimo valiai, bandydami suprasti politiką, kuri joms neturi jokios prasmės.
JAV žvalgybos pareigūnai žino, bet Baltieji rūmai atkakliai ignoruoja, kad, kaip ir Afganistane bei Irake, aukščiausi Ukrainos pareigūnai, vadovaujantys šiai itin korumpuotai šaliai, susikrovė turtus iš daugiau kaip 100 mlrd. dolerių pagalbos ir ginklų, kuriuos Amerika jiems atsiuntė.
Hersho ataskaitoje teigiama, kad CŽV vertinimu, Ukrainos pareigūnai, įskaitant Zelenskį, pasisavino 400 mln. JAV dolerių iš pinigų, kuriuos JAV siuntė Ukrainai dyzeliniam kurui karo reikmėms pirkti pagal schemą, pagal kurią pigūs degalai su nuolaida buvo perkami iš Rusijos. Tuo tarpu, pasak Hersho, Ukrainos vyriausybės ministerijos tiesiog konkuruoja tarpusavyje parduodamos JAV mokesčių mokėtojų sumokėtus ginklus privatiems ginklų prekeiviams Lenkijoje, Čekijoje ir visame pasaulyje.
Hershas rašo, kad 2023 m. sausį, kai CŽV iš Ukrainos generolų išgirdo, kad jie pyksta ant Zelenskio už tai, kad šis iš šių schemų pasiima didesnę dalį pelno nei jo generolai, CŽV direktorius Viljamas Bernsas (William Burns) nuvyko į Kijevą susitikti su juo. Burnsas tariamai pasakė Zelenskiui, kad jis pasiima per didelę dalį „pinigų”, ir įteikė jam 35 generolų ir aukštų pareigūnų, kurie, CŽV žiniomis, dalyvavo šioje korupcinėje schemoje, sąrašą.
Zelenskis atleido apie 10 iš šių pareigūnų, tačiau savo elgesio nepakeitė. Hersho šaltiniai jam teigia, kad Baltųjų rūmų nesuinteresuotumas ką nors daryti dėl šių įvykių yra pagrindinis veiksnys, lėmęs Baltųjų rūmų ir žvalgybos bendruomenės pasitikėjimo žlugimą.
Žurnalas „New Cold War” iš pirmų lūpų, rengdamas reportažus iš Ukrainos vidaus, aprašė tą pačią sistemingą korupcijos piramidę kaip ir Hershas. Vienas parlamento narys, anksčiau priklausęs Zelenskio partijai, „New Cold War” pasakojo, kad Zelenskis ir kiti pareigūnai pasisavino 170 mln. eurų iš pinigų, kuriais turėjo būti apmokėti Bulgarijos artilerijos sviediniai.
Pranešama, kad korupcija apima ir kyšius, kad būtų išvengta šaukimo į kariuomenę. Telegramo kanalui „Atvira Ukraina” karinės verbavimo tarnybos atstovai pranešė, kad už 32 000 JAV dolerių gali pasiekti, jog vieno iš jo autorių sūnus būtų paleistas iš fronto linijos Bachmute ir išsiųstas iš šalies.
Kaip nutiko Vietname, Irake, Afganistane ir visuose kituose karuose, kuriuose JAV dalyvavo daugelį dešimtmečių, kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo labiau išsipina korupcijos, melo ir iškraipymų tinklas.
Taikos derybų torpedavimas, „Nord Stream” sabotažas, korupcijos slėpimas, aukų skaičiaus politizavimas, nutylėta sulaužytų pažadų istorija ir įžvalgūs perspėjimai apie NATO plėtros pavojų – visa tai rodo, kaip mūsų lyderiai iškraipo tiesą, kad sustiprintų JAV visuomenės paramą tęsti karą, kuriame neįmanoma laimėti ir kuris žudo jaunų ukrainiečių kartą.
Šie nutekinti ir tiriamieji pranešimai – ne pirmieji ir ne paskutiniai, kurie išryškina propagandos šydą, leidžiantį šiems karams griauti jaunų žmonių gyvenimus tolimuose kraštuose, kad oligarchai Rusijoje, Ukrainoje ir JAV galėtų kaupti turtus ir valdžią.
Vienintelis būdas tai sustabdyti yra tas, kad vis daugiau ir daugiau žmonių aktyviai pasipriešins iš karo besipelnančioms bendrovėms ir asmenims, kuriuos popiežius Pranciškus pavadino „mirties prekeiviais”, ir išstums jų valią vykdančius politikus, kol jie nepadarė dar mirtinesnės klaidos ir nepradėjo branduolinio karo.
Kiek JAV karių ir šnipų turime Ukrainoje?
Po pastarųjų metų informacijos nutekėjimo ir lašelinės, vienas įstatymų leidėjas reikalauja, kad Baltieji rūmai pateiktų aiškumo.
2023 M. BALANDŽIO 18 D.
Parašė
Kelley Beaucar Vlahos
Kongresmenas Mattas Gaetzas (Matt Gaetz, R-Fla.), pastaraisiais mėnesiais užtvindęs darbotvarkę rezoliucijomis, skirtomis išvesti JAV karius iš užsienio misijų, kurioms, jo manymu, Kongresas nepritarė, dabar reikalauja, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pasakytų amerikiečiams, kiek JAV karių šiandien veikia Ukrainoje.
Naujoji privilegijuota tyrimo rezoliucija, kuria Bidenas verčiamas pranešti Atstovų Rūmams tikslų Ukrainoje esančių JAV karių skaičių ir perduoti „visų dokumentų, kuriuose išdėstyti karinės pagalbos Ukrainai planai, kopijas”, priimta praėjus savaitei po to, kai buvo nutekinti Pentagono dokumentai, rodantys anksčiau nepraneštus JAV specialiųjų pajėgų veiksmus karo zonoje.
Dokumente teigiama, kad kovo mėn. duomenimis, Ukrainoje veikė 97 NATO šalių specialiosios pajėgos, įskaitant 14 JAV specialiųjų pajėgų. Laikraščiui „The Guardian” paprašius patvirtinimo / paaiškinimo, Gynybos departamentas atsakė: „Neketiname aptarinėti ar patvirtinti įslaptintos informacijos dėl galimo poveikio nacionaliniam saugumui, taip pat mūsų ir mūsų sąjungininkų bei partnerių personalo saugumui ir apsaugai.” Tačiau Pentagonas nepaneigė dokumentų autentiškumo.
Nors „14 specialiųjų pajėgų” skamba kaip lašas jūroje, šie atskleidimai – tai lašas po lašo kitos per pastaruosius metus gautos informacijos, kurią susumavus lieka daugiau klausimų nei atsakymų, o esmė ta, kad Amerikos žmonės turi teisę žinoti, sako (atsistatydinęs) pulkininkas leitenantas Danielis Deivisas (Daniel Davis).
„Visiškai tikslinga, kad Amerikos žmonės autoritetingai žinotų, ar kokie nors JAV kariai dalyvauja karinėse operacijose Ukrainoje, ir reikalauti, kad atsakymas būtų pakeistas, jei mums nepatinka”, – vakar sakė D. Davisas, kai jo paklausiau apie Gaetzo rezoliuciją.
„Amerikos istorijoje yra pernelyg daug pavyzdžių, kai prezidentai slapta įdarbindavo JAV karius be mūsų žmonių sutikimo ar žinios. Kai prezidentai slapta dirba su mūsų kariais, beveik visada viskas baigiasi blogai.”
Iš praėjusių metų ataskaitų žinome, kad nuo 2022 m. birželio CŽV aktyviai veikė Ukrainoje, įtraukdama Europos partnerių komandų ir šnipų tinklą, sukurtą siekiant aprūpinti Ukrainą svarbiais ginklais ir karine žvalgyba. Pasak laikraščio „New York Times”, „net ir Bideno administracijai pareiškus, kad ji nesiųs amerikiečių karių į Ukrainą, kai kurie CŽV darbuotojai ir toliau slapta veikė šalyje, daugiausia sostinėje Kijeve, vadovaudami didžiajai daliai didžiulės apimties žvalgybos duomenų, kuriais Jungtinės Valstijos dalijasi su Ukrainos pajėgomis”.
2022 m. spalio mėn. Kenas Klippensteinas ir Džimas Risenas (Ken Klippenstein and Jim Risen) pranešė, kad „Ukrainoje dirba daug daugiau CŽV ir JAV specialiųjų operacijų personalo ir išteklių”, nei viešai žinoma. Jie „Intercept” pranešė, kad keli buvę ir esami žvalgybos pareigūnai jiems pasakojo, jog slaptos operacijos vykdomos „pagal prezidento slaptų veiksmų išvadą”, apie kurią buvo pranešta tik saujelei Kongreso įstatymų leidėjų.
Lapkritį administracija paskelbė, kad siunčia į Ukrainą karinių „ginklų inspektorių” komandą, kuri stebės ginklų siuntas, tačiau jie bus atokiau nuo kovos veiksmų. Tą patį mėnesį Gynybos departamentas patvirtino, kad įsteigs naują jungtinių pajėgų vadavietę, pavadintą Saugumo paramos Ukrainai grupe (angl. Security Assistance Group Ukraine, SAGU), kuri bus įsikūrusi JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadavietėje Vysbadene, Vokietijoje, ir kuriai vadovaus trijų žvaigždučių generolas, kad „rūpintųsi ginklų siuntų gabenimu ir personalo mokymu”.
Šių metų vasario mėn. laikraštis „Washington Post” pranešė, kad Pentagonas norėjo atgaivinti prieš karą Ukrainoje priimtus įsakymus, kurie leistų įterpti vadus „kontrolės grupių” pavidalu, kad šie vadovautų Ukrainos operatyvininkams, kovojantiems su Rusijos dezinformacija ir stebintiems karių judėjimą vietoje. Tam reikėtų, kad JAV personalas būtų Ukrainoje arba kaimyninėje šalyje. Vašingtonas iki praėjusių metų invazijos Ukrainoje veikė tokias komandas pagal 2019 m. Nacionalinės gynybos įgaliojimų akto 1202 straipsnį.
Nickas Turse’as, daug rašęs apie JAV slaptas operacijas kitose pasaulio dalyse, sakė, kad naujausias informacijos nutekėjimas, rodantis specialiųjų pajėgų operacijas Ukrainoje, „vargu ar yra staigmena. „
„JAV specialiųjų operacijų pajėgos dislokuojamos visame pasaulyje, dažnai beveik be jokio skaidrumo ar realios priežiūros”, – sakė jis, paklaustas apie Gaetzo rezoliuciją. „Vadovaudamiesi mažai žinomais įgaliojimais, specialieji operatoriai vykdo šešėlines misijas, kartais neatskiriamas nuo kovos, apie kurias nežino nei Amerikos žmonės, nei dauguma Kongreso narių.”
Mes mažai žinome, kiek instruktorių ir žvalgybos darbuotojų gali dirbti pagal sutartį su JAV vyriausybe vietoje Ukrainoje. Buvo užuominų, kad jų ten yra. Žinoma, kai kurie amerikiečių ekspertai, pavyzdžiui, Aleksandras Vindmanas (Alexander Vindman), nusivylę, kad JAV kariuomenė tiesiogiai nedalyvauja, nuo pat pradžių ragino J. Bideną siųsti į kovą rangovus.
Kiti teigė, kad į Ukrainą turėtų atvykti „operatyviniai rangovai”, kurie ne kovotų, bet padėtų ukrainiečiams treniruotis ir valdyti Vašingtono siunčiamą sudėtingą ginkluotę. Ar jie ten yra dabar? Sunku pasakyti. Žinome, kad šiandien Ukrainoje yra daug privačių karinių rangovų iš visų Vakarų šalių, dirbančių ištraukimo, mokymo ir humanitarinės pagalbos srityje, tačiau, kiek žinome, jie dirba laisvai samdomais darbuotojais, o ne už JAV pinigus.
Rangovų, nesvarbu, ar jie būtų amerikiečiai, ar trečiosios šalys, naudojimas yra plačiai paplitęs nuo tada, kai JAV po rugsėjo 11 d. pradėjo pasaulinį karą su terorizmu. Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, 2022 m. pabaigoje visoje JAV Centrinės vadovybės atsakomybės zonoje DoD dirbo maždaug 22 000 rangovų.
„Labai tikėtina, kad rangovai sudaro reikšmingą JAV personalo buvimo Ukrainoje dalį”, – spėliojo Tedas Carpenteris, neseniai šia tema rašęs RS.
„Tikiuosi, kad jie bus naudojami pažangesnių (ir trūkčiojančių?) ginklų sistemų, kurias NATO perdavė Kijevui, eksploatavimui ir priežiūrai”, – pirmadienį dalijosi jis. „Kitas įdomus klausimas – kiek DIA (Gynybos žvalgybos agentūros) ir Pentagono darbuotojų, taip pat rangovų galėtų padėti Ukrainai teikti informaciją apie taikinius, skirtus atakoms prieš Rusijos pajėgas. Kai kurios operacijos atrodė pernelyg sudėtingos žinomiems pajėgumams, kuriuos Ukraina turėjo invazijos pradžios metu.”
RS pateikė užklausą Gynybos departamento spaudos tarnybai, kad ši pasiteirautų, kiek rangovų šiandien gali būti Ukrainoje. Tuo tarpu Gaetzas pareiškime teigė, kad jis pats toliau sieks išsiaiškinti, kiek JAV karių ten yra. „Ši administracija turi užtikrinti visišką skaidrumą Amerikos žmonėms, kai ji žaidžia karą su branduoliniu priešininku, turėdama specialiąsias pajėgas, veikiančias Ukrainoje.”
