Paaiškėjo, kad Izraelio oro pajėgos sunaikino bent 200 savų piliečių

Spalio 7 d. liudijimai atskleidžia, kad Izraelio kariuomenė “apšaudo” Izraelio piliečius tankais ir raketomis
MAX BLUMENTHAL – 2023 M. SPALIO 27 D.

Izraelio kariuomenė gavo įsakymą apšaudyti izraeliečių namus ir net savo bazes, kai spalio 7 d. jas užgriuvo “Hamas” kovotojai. Kiek Izraelio piliečių, kurie, kaip teigiama, “sudegė gyvi”, iš tikrųjų žuvo nuo draugiškos ugnies?
Keli nauji Izraelio liudininkų, mačiusių spalio 7 d. netikėtą “Hamas” išpuolį prieš pietų Izraelį, parodymai papildo vis daugiau įrodymų, kad Izraelio kariuomenė žudė savo piliečius, kai šie kovojo neutralizuodami palestiniečių ginkluotus kovotojus.

Tuvalas Eskapa, kibuco “Be’eri” saugumo grupės narys, įsteigė karštąją liniją kibuco gyventojų ir Izraelio kariuomenės veiksmų koordinavimui. Izraelio laikraščiui “Haaretz” jis pasakojo, kad, prasidėjus nevilčiai, “lauko vadai priėmė sunkius sprendimus – taip pat ir apšaudyti namus jų gyventojams, kad kartu su įkaitais likviduotų teroristus”.

Atskirame “Haaretz” paskelbtame pranešime pažymima, kad Izraelio kariuomenė buvo “priversta prašyti aviacijos smūgio” prieš savo objektą Erezo perėjoje į Gazos ruožą, “kad atremtų kontrolę užgrobusius teroristus”. Tuo metu toje bazėje buvo daug Izraelio civilinės administracijos pareigūnų ir kareivių.

Šie pranešimai rodo, kad iš kariuomenės vadovybės buvo gautas įsakymas pulti namus ir kitas teritorijas Izraelio viduje, net ir daugelio izraeliečių gyvybių kaina.

Izraelietė Yasmin Porat interviu Izraelio radijui patvirtino, kad spalio 7 d. per susišaudymus su “Hamas” kovotojais kariuomenė “neabejotinai” nužudė daug Izraelio ne kovotojų. “Jie likvidavo visus, įskaitant įkaitus”, – pareiškė ji, turėdama omenyje Izraelio specialiąsias pajėgas.

Kaip pranešė Davidas Sheenas ir Ali Abunimah “Electronic Intifada”, Porat apibūdino “labai, labai stiprų kryžminį apšaudymą” ir Izraelio tankų apšaudymą, dėl kurio nukentėjo daug izraeliečių.

Kol buvo laikomas “Hamas” ginkluotųjų pajėgų, Poratas prisiminė: “Jie mūsų neskriaudė. Su mumis elgėsi labai humaniškai… Niekas su mumis nesielgė žiauriai”.

Ji pridūrė: “Mūsų tikslas buvo pagrobti mus į Gazą, o ne nužudyti”.

Pasak “Haaretz”, kariuomenei pavyko atkurti Be’erio kontrolę tik po to, kai ji pripažino, kad “apšaudė” į nelaisvę paimtų izraeliečių namus. “Kaina buvo baisi: žuvo mažiausiai 112 Be’erio gyventojų”, – rašė laikraštis. “Kiti buvo pagrobti. Vakar, praėjus 11 dienų po žudynių, viename iš sugriautų namų buvo aptikti motinos ir jos sūnaus kūnai. Manoma, kad griuvėsiuose tebeguli ir daugiau kūnų”.

Didžiąją dalį apšaudymų Be’eri vietovėje vykdė Izraelio tankų įgulos. Kaip pastebėjo Izraelio užsienio reikalų ministerijos remiamos žiniasklaidos priemonės i24 reporteris, apsilankęs Beieryje, “maži ir jaukūs namai [buvo] apšaudyti arba sugriauti”, o “gerai prižiūrėta veja [buvo] išrauta šarvuotos transporto priemonės, galbūt tanko, vėžių”.

Spalio 7 d. Izraelio kariuomenės atsakas taip pat buvo susijęs su atakos sraigtasparniais “Apache”. Pilotai Izraelio žiniasklaidai pasakojo, kad į mūšio lauką jie atskrido neturėdami jokios žvalgybinės informacijos, nesugebėdami atskirti “Hamas” kovotojų nuo Izraelio nekovotojų, tačiau pasiryžę “ištuštinti savo karo mašinų pilvus”. “Man kyla dilema, į ką šaudyti, nes jų tiek daug”, – komentavo vienas “Apache” pilotas.

Iš vaizdo įrašo, kurį nufilmavo uniformuoti “Hamas” šauliai, aiškiai matyti, kad spalio 7 d. jie tyčia Kalašnikovo automatais nušovė daug izraeliečių. Tačiau Izraelio vyriausybė nesitenkina patikrintais vaizdo įrodymais. Vietoj to ji ir toliau stumia diskredituotus teiginius apie “nupjautas kūdikių galvas” ir platina “neatpažįstamai sudegintų kūnų” nuotraukas, siekdama įteigti, kad kovotojai sadistiškai degino savo belaisvius, o kai kuriuos net išprievartavo prieš sudegindami gyvus.

Tel Avivo žiaurumų parodos tikslas aiškus: parodyti “Hamas” kaip “blogesnę už ISIS” ir tuo pat metu skatinti paramą Izraelio kariuomenės vykdomam Gazos ruožo bombardavimui, per kurį žuvo daugiau kaip 7000 žmonių, įskaitant mažiausiai 2500 vaikų. Nors šimtai sužeistų vaikų Gazoje buvo gydomi dėl to, ką chirurgas apibūdino kaip “ketvirto laipsnio nudegimus”, kuriuos sukėlė nauji ginklai, Vakarų žiniasklaida ir toliau sutelkia dėmesį į Izraelio piliečius, tariamai “sudegintus gyvus” spalio 7 d.

Tačiau vis daugiau įrodymų apie Izraelio kariuomenės vadų įsakymus dėl draugiškos ugnies leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad bent jau kai kurie Vakarų žiniasklaidai pateikti labiausiai sukrečiantys apdegusių izraeliečių lavonų, griuvėsiais virtusių Izraelio namų ir sudegusių transporto priemonių vaizdai iš tikrųjų buvo tankų įgulų ir sraigtasparnių pilotų, apšaudžiusių Izraelio teritoriją sviediniais, patrankomis ir “Hellfire” raketomis, rankų darbas.

Iš tiesų atrodo, kad spalio 7 d. Izraelio kariuomenė griebėsi tos pačios taktikos, kurią taikė prieš civilius Gazos ruože, ir, beatodairiškai naudodama sunkiąją ginkluotę, padidino savo piliečių aukų skaičių.

Izraelis bombarduoja savo bazę, Gazos apsiausties nervų centrą
Spalio 7 d. 6 val. ryto “Hamas” ir Palestinos islamo džihadas (PIJ) pradėjo operaciją “Al-Aksos potvynis” ir greitai užėmė karines bazes, iš kurių Izraelis palaiko Gazos ruožo apgultį. Pagrindinis “Hamas” ir PIJ iškeltas tikslas – paleisti Izraelio įkalintus palestiniečius, tarp jų – 700 vaikų, kurie kasmet patenka į šią sistemą, ir 1264 palestiniečius, šiuo metu laikomus be kaltinimų.

2011 m. įvykęs Izraelio kareivio Gilado Shalito, prieš penkerius metus paimto į nelaisvę ir paleisto mainais į 1027 kalinius, iškeitimas į “Al-Aqsa Flood” tapo akivaizdžiu įkvėpimu. Šturmuodami karines bazes ir kibinus, palestiniečių kovotojai siekė paimti į nelaisvę kuo daugiau Izraelio kareivių ir civilių ir gyvus sugrąžinti į Gazą.

Šviečiantis puolimas iš karto pribloškė Izraelio Gazos ruožo dalinį. Vaizdo įrašuose, užfiksuotuose “GoPro” kameromis, pritvirtintomis prie palestiniečių kovotojų šalmų, matyti, kaip Izraelio kareiviai, daugelis jų vis dar apsirengę apatiniais drabužiais ir užklupti netikėtai, pjaunami vienas po kito. Spalio 7 d. žuvo mažiausiai 340 aktyvių karių ir žvalgybos pareigūnų, tai sudaro beveik 50 % visų patvirtintų Izraelio žūčių. Tarp žuvusiųjų buvo ir aukštų karininkų, tokių kaip pulkininkas Džonatanas Šteinbergas, Izraelio Nahal brigados vadas. (Taip pat žuvo daug pirmosios pagalbos karių ir ginkluotų Izraelio civilių).

Erezo perėjoje yra didžiulis karinis ir Vyriausybės veiklos [okupuotose] teritorijose koordinavimo (COGAT) objektas, kuris veikia kaip Izraelio Gazos ruožo apsiausties nervų centras. Kai spalio 7 d. jį užėmė palestiniečių kovotojai, o viduje buvo daugybė kariuomenės biurokratų, Izraelio kariuomenę apėmė panika.

Pasak “Haaretz”, Gazos divizijos vadas brigados generolas Avi Rosenfeldas “įsitvirtino požeminiame divizijos karo kambaryje kartu su saujele karių vyrų ir moterų, desperatiškai bandydamas išgelbėti ir organizuoti užpultą sektorių. Daugelis karių, kurių dauguma nebuvo kovotojai, žuvo arba buvo sužeisti lauke. Divizija buvo priversta prašyti aviacijos smūgio prieš pačią [Erezo perėjos] bazę, kad atremtų teroristus.”

Dešimt dienų po mūšio – ir Izraelio aviacijos smūgio – Izraelio COGAT paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad Erezo sienos perėjimo punkto objekto stogas smarkiai pažeistas.

Izraelio sraigtasparniai “Apache” atakuoja Izraelio teritorijoje: “Man kyla dilema, į ką šaudyti”
Iki 10.30 val. ryto, kaip teigiama Izraelio naujienų portalui “Mako” pateiktoje kariškių ataskaitoje, “didžioji dalis [palestiniečių] pajėgų iš pirminės invazijos bangos jau buvo palikusios teritoriją ir išvykusios į Gazą”. Tačiau sparčiai žlugus Izraelio kariuomenės Gazos daliniui, į Izraelį laisvai plūstelėjo plėšikai, paprasti žiūrovai ir žemo rango partizanai, nebūtinai pavaldūs “Hamas”.

Tuo metu dvi Izraelio sraigtasparnių “Apache” eskadrilės ore turėjo 8 sraigtasparnius, “o žvalgybinės informacijos, kuri padėtų priimti lemtingus sprendimus, beveik nebuvo”, – pranešė Mako. Eskadrilės visu pajėgumu pradėjo veikti tik vidurdienį.

Kai infiltracijos iš Gazos ruožo banga sukėlė chaosą žemėje, sutrikę Izraelio pilotai paleido beprotišką raketų ir kulkosvaidžių salvių virtinę: “Apache” pilotai liudija, kad iššaudavo didžiulį kiekį šaudmenų, per kelias minutes ištuštindavo sraigtasparnio “pilvą”, skrisdavo iš naujo apsiginkluoti ir vėl ir vėl grįždavo į orą. Bet tai nepadėjo, ir jie tai supranta”, – pranešė Mako.

Atrodo, kad “Apache” sraigtasparniai daugiausia dėmesio skyrė transporto priemonėms, grįžtančioms į Gazą iš elektroninės muzikos festivalio “Nova” ir netoliese esančių kibučių, atakavo automobilius akivaizdžiai žinodami, kad juose gali būti Izraelio belaisvių. Jie taip pat šaudė į neginkluotus žmones, išlipusius iš automobilių ar einančius pėsčiomis per laukus Gazos pakraštyje.

Interviu Izraelio naujienų portalui “Mako” vienas “Apache” pilotas svarstė apie kankinančią dilemą, ar šaudyti į žmones ir automobilius, grįžtančius į Gazą. Jis žinojo, kad daugelyje tų automobilių galėjo būti Izraelio belaisvių. Tačiau jis vis tiek nusprendė atidengti ugnį. “Aš renkuosi tokius taikinius, – svarstė pilotas, – kai sakau sau, kad tikimybė, jog čia pat šaudysiu į įkaitus, yra maža.” Tačiau jis pripažino, kad jo sprendimas “nebuvo šimtaprocentinis”.

“Suprantu, kad čia turime šaudyti ir greitai”, – atskirame pranešime “Mako” sakė “Apache” padalinio vadas pulkininkas leitenantas E. “Šaudyti į žmones mūsų teritorijoje – tai kažkas tokio, ko niekada nemaniau, kad darysiu”.

To paties padalinio atsargos pilotas pulkininkas leitenantas A. apibūdino sumaišties miglą: “Man kyla dilema, į ką šaudyti, nes jų tiek daug”.

Izraelio leidinio “Yedioth Aharanoth” pranešime apie “Apache” eskadrilę pažymima, kad “pilotai suprato, jog okupuotose užkardose ir gyvenvietėse yra nepaprastai sunku atskirti, kas yra teroristas, o kas – kareivis ar civilis… Iš pradžių ugnies greitis prieš tūkstančius teroristų buvo milžiniškas, ir tik tam tikru momentu pilotai pradėjo lėtinti atakas ir atidžiai rinktis taikinius”.

Eskadrilės vadas Mako papasakojo, kaip vos nepuolė Izraelio šeimos namų, kuriuos buvo užėmę “Hamas” kovotojai, ir baigė šaudyti šalia jų iš patrankos sviedinių. “Mūsų pajėgos dar nespėjo pasiekti šios gyvenvietės, – prisiminė pilotas, – o man jau baigėsi ten buvusios raketos, kurios yra tikslesnė ginkluotė.”

Šeimai esant įtvirtintoje bombų slėptuvėje, pilotas “nusprendė šaudyti iš patrankos už 30 metrų nuo šio namo – tai buvo labai sunkus sprendimas. Šaudžiau taip, kad jei jie šiuo metu ten yra, išgirstų bombas namo viduje, kad suprastų, jog žinoma, kad jie ten yra, ir su viltimi, kad jie paliks tą namą. Taip pat sakau jums tiesą, man šovė į galvą, kad šaudau į tą namą”.

Galiausiai Izraelio sraigtasparnių pilotai kaltino gudrią “Hamas” taktiką, kad nesugebėjo atskirti ginkluotų kovotojų nuo Izraelio nekovotojų. “Pasirodo, “Hamas” kariuomenė sąmoningai apsunkino sraigtasparnių pilotų ir bepiločių orlaivių operatorių darbą”, – teigė “Yedioth Aharanoth”.

Pasak Izraelio laikraščio, “paaiškėjo, kad per paskutinius instruktažus įsiveržusių pajėgų buvo prašoma lėtai eiti į gyvenvietes ir forpostus arba jų viduje ir jokiu būdu nebėgti, kad pilotai manytų, jog tai izraeliečiai. Ši apgaulė veikė gana ilgai , kol “Apache” pilotai suprato, kad jie turi praleisti visus apribojimus. Tik apie 9 val. ryto kai kurie iš jų pradėjo patys, be vadovybės leidimo, purkšti teroristus iš patrankų.”

Ir taip, neturėdami jokios žvalgybos ar gebėjimo atskirti palestiniečius nuo izraeliečių, pilotai paleido įnirtingą patrankų ir raketų ugnį į žemiau esančias Izraelio teritorijas.

Vienas iš daugelio namų kibuce Be’eri, kuris, atrodo, buvo apšaudytas iš sunkiųjų ginklų
Izraelio kariuomenė “likvidavo visus, įskaitant įkaitus”, šaudydama tankų sviediniais į kibuco namus
Nuotraukose, kuriose užfiksuoti mūšių kibucuose, tokiuose kaip Be’eri, ir Izraelio vykdomų šių bendruomenių bombardavimų padariniai, matyti griuvėsiai ir apanglėję namai, primenantys Izraelio tankų ir artilerijos atakų Gazos ruože padarinius. Kaip “Haaretz” sakė kibuco Be’eri saugumo koordinatorius Tuvalas Escapa, Izraelio kariuomenės vadai įsakė “apšaudyti namų gyventojus, kad kartu su įkaitais būtų pašalinti ir teroristai”.

Yasmin Porat, muzikos festivalio “Nova” dalyvė, pabėgusi į kibucą Be’eri, Izraelio radijui pasakojo, kad kai Izraelio specialiosios pajėgos atvyko per įkaitų susišaudymą, “jie sunaikino visus, įskaitant įkaitus, nes buvo labai, labai stipri kryžminė ugnis”.

“Po beprotiškos kryžminės ugnies, – tęsė Poratas, – į namą buvo paleisti du tankų sviediniai. Tai nedidelis kibuco namas, nieko didelio”.

Sugriauti namai kibuce Be’eri po spalio 7 d. vykusių mūšių, per kuriuos Izraelio tankai apšaudė gyvenamuosius namus
Vaizdo įraše, paskelbtame Izraelio pietų reagavimo tarnybos “Telegram” paskyroje, matyti izraeliečių kūnai, aptikti po namo, kurį sugriovė galingas sprogmuo – greičiausiai tanko sviedinys, griuvėsiais. Dešinysis laikraštis “New York Post” paskelbė reportažą apie panašų incidentą, kai po namo griuvėsiais Be’eri mieste buvo rastas apdegęs berniuko kūnas.

Apanglėjusių lavonų, kurių rankos ir kulkšnys buvo surištos ir kurie grupėmis buvo rasti po sugriautų namų griuvėsiais, fenomenas taip pat kelia klausimų dėl “draugiškos” tankų ugnies.

Įkaitė Yasmin Porat, išgyvenusi susišaudymą Be’eri, aprašė, kaip “Hamas” kovotojai surišo jos partneriui rankas už nugaros. Kai vienas kovotojų vadas pasidavė, pasinaudojęs ja kaip gyvuoju skydu, kad užtikrintų savo saugumą, ji pamatė savo partnerį gulintį ant žemės ir vis dar gyvą. Ji teigė, kad Izraelio saugumo pajėgos “neabejotinai” nužudė jį ir kitus įkaitus, kai apšaudė viduje likusius kovotojus, taip pat ir iš tankų sviedinių.

Izraelio saugumo pajėgos taip pat apšaudė bėgančius izraeliečius, kuriuos supainiojo su “Hamas” kovotojais. Aškelono gyventoja Danielle Rachiel aprašė, kad vos nežuvo pabėgusi iš “Nova” muzikos festivalio, kai jį užpuolė kovotojai iš Gazos. “Kai pasiekėme žiedinę sankryžą [prie kibuco], pamatėme Izraelio saugumo pajėgas!” Rachiel prisiminė. “Laikėme nuleidę galvas, [nes] automatiškai žinojome, kad jie mus įtartinai pamatys mažame aplamdytame automobilyje… iš tos pačios pusės, iš kurios atvažiavo teroristai. Pajėgos pradėjo į mus šaudyti!”

“Kai mūsų pajėgos į mus šaudė, mūsų langai sudužo, – tęsė ji. Tik tada, kai jie hebrajiškai sušuko: “Mes esame izraeliečiai!”, šaudymas nutrūko, ir jie buvo nuvesti į saugią vietą.

Iš Danielės Rachiel spalio 7 d. vaizdo liudijimo
Kai kuriems izraeliečiams nepasisekė taip, kaip Rachiel. Adi Ohana buvo nušautas Izraelio policijos netoli savo namų po to, kai buvo supainiotas su palestiniečių partizanu. “Nekaltas žmogus buvo nužudytas pačiu aplaidžiausiu būdu”, – skundėsi jo dukterėčia. Izraelio žiniasklaida dabar pilna pranešimų apie tai, kad kariškiai nušovė kitus izraeliečius, net kai šie gynė savo namus nuo palestiniečių ginkluotų užpuolikų.

Ar dabar dingusiose Izraelio “Hamas žiaurumo” nuotraukose užfiksuoti žuvę Hamas kovotojai?
Viename iš šiurpiausių spalio 7 d. įvykių padarinių vaizdo įrašų, taip pat paskelbtų “South Responders” “Telegram” paskyroje, matyti automobilis, pilnas apanglėjusių lavonų (žemiau), prie įvažiavimo į kibucą Be’eri. Izraelio vyriausybė šias aukas pavaizdavo kaip Izraelio aukas, tapusias sadistinio “Hamas” smurto aukomis. Tačiau išsilydęs plieninis kėbulas ir sugriuvęs automobilio stogas bei viduje esantys apdegę lavonai liudija apie tiesioginį “Hellfire” raketos pataikymą.

Taip pat gali būti, kad automobilyje buvę vyrai buvo “Hamas” aktyvistai, kurie plūstelėjo į vidų po to, kai buvo pralaužtos tvoros. Jie taip pat galėjo grįžti į Gazą su Izraelio belaisviais automobilyje.

Izraelio JT ambasadorius Giladas Erdanas per savo tiradą Jungtinėse Tautose spalio 26 d., atrodo, reklamavo nuotraukas, kuriose matyti žuvę “Hamas” kovotojai. G. Erdanas piktai gestikuliavo tribūnoje, rėkdamas, kad “mes kovojame su gyvuliais”, o paskui išsitraukė popierių, ant kurio buvo QR kodas su užrašu: “Nuskaitykite, kad pamatytumėte “Hamas” žiaurumus”.

Tą dieną vidurdienį nuskenavęs kodą, radau maždaug 8 šiurpius sudegintų kūnų ir juodų kūno dalių vaizdus. Viename iš jų buvo pavaizduota krūva visiškai apanglėjusių vyrų lavonų, sukrautų į šiukšlių konteinerį. Ar Izraelio gelbėtojai ir medikai būtų taip atsikratę žuvusių žydų izraeliečių?

Atrodo, kad visi spalio 7 d. žuvę izraeliečiai buvo surinkti į atskirus kūnų maišus ir nugabenti į morgus. Tuo tarpu daugybėje izraeliečių nufilmuotų vaizdo įrašų matyti, kaip jie išniekina saugumo pajėgų nužudytų “Hamas” ginkluotų kovotojų lavonus – išrengia juos nuogai, šlapinasi ant jų ir luošina jų kūnus. Atrodo, kad jų kūnų išmetimas į šiukšlių konteinerį yra de facto lavonų išnaudojimo politikos dalis.

Praėjus kiek daugiau nei dvylikai valandų po to, kai ambasadorius Erdanas Jungtinėse Tautose reklamavo tariamo “Hamas” žiaurumo nuotraukas, “Google” diske esančiame faile buvo tik vienas trumpas vaizdo įrašas. Tarp paslaptingai dingusių nuotraukų buvo ir sudegusių kūnų pripildyto sąvartyno vaizdas. Ar ji buvo ištrinta, nes joje buvo matyti “Hellfire” raketos sudeginti “Hamas” kovotojai, o ne “Hamas” “sudeginti” izraeliečiai?

Izraelio ambasadorius Giladas Erdanas JT, spalio 26 d. Šiuo metu jo rodomas QR kodas veda į 404 pranešimą.
Sunaikinimas primena Izraelio atakas Gazos ruože
Kai kurie gelbėtojai, po spalio 7 d. atvykę į skerdynių vietas pietų Izraelyje, teigė, kad tokių griuvėsių dar niekada nebuvo matę. Tačiau tiems, kurie matė Izraelio vykdytą Gazos ruožo bombardavimą, susprogdintų namų ir sudegintų automobilių vaizdai turėjo būti pažįstami.

2014 m. rengdamas reportažą apie 51 dieną trukusį Izraelio puolimą Gazos ruože, Gazos miesto centre radau sunaikintą automobilį, priklausantį jaunam taksi vairuotojui Fadeliui Alavanui, kuris buvo nužudytas Izraelio bepiločio lėktuvo po to, kai netyčia į netoliese esančią ligoninę nuvežė sužeistą “Hamas” kovotoją. Automobilio viduje vis dar buvo galima pamatyti Alawano sandalo liekanas, įlydytas į dujų pedalą.

Spalio 7 d. popietę ramios gyvenvietės ir dykumų keliai visame pietų Izraelyje buvo apanglėję, juose stovėjo susprogdinti automobiliai, panašūs į Alavano automobilį. Ar lengvai ginkluoti “Hamas” kovotojai iš tikrųjų galėjo taip smarkiai griauti?

Ar Izraelio vyriausybė platina draugiškos ugnies aukų nuotraukas?
Š. m. spalio 23 d. Izraelio vyriausybė surinko tarptautinės spaudos atstovus į neviešą propagandinį posėdį. Uždaroje karinėje bazėje pareigūnai spaudai pristatė filmus apie žudymą, kankinimus ir galvų nukirtimą per “Hamas” spalio 7 d. puolimą”, rašo “Times of Israel”.

Bene labiausiai nerimą keliančiame Izraelio vyriausybės pateiktame dokumente žurnalistams buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matyti “iš dalies sudegintas moters lavonas su išniekinta galva… Mirusios moters suknelė vilkima iki juosmens, o apatinės kelnaitės nuleistos”, rašo “Times of Israel”.

Danielis Amramas, populiariausias privačių naujienų tinklaraštininkas Izraelyje, tviteryje paskelbė apdegusio moters lavono vaizdo įrašą, teigdamas, kad “ji buvo išprievartauta ir sudeginta gyva”.

Iš tikrųjų atrodė, kad jauną moterį iš karto nužudė galingas sprogimas. Ir atrodė, kad ji buvo ištraukta iš automobilio, kuriame sėdėjo – ir kuris galėjo priklausyti pagrobėjui iš Gazos ruožo. Automobilis buvo visiškai sunaikintas ir stovėjo ant purvino lauko, kaip ir daugelis kitų, kuriuos atakavo “Apache” sraigtasparniai. Ji buvo menkai apsirengusi, išskėtusi kojas.

Nors ji dalyvavo elektroninės muzikos festivalyje “Nova”, kuriame daugelis dalyvių moterų vilkėjo siaurus drabužius, o jos sulenktos galūnės buvo būdingos kūnui, kuris buvo pasodintas automobilyje po mirties sustingimo, Izraelio žinovai ir pareigūnai pradėjo teigti, kad ji buvo išprievartauta.

Tačiau kaltinimai seksualine prievarta iki šiol pasirodė esantys nepagrįsti. Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Miki Edelšteinas (Mickey Edelstein) spalio 23 d. spaudos brifinge žurnalistams tvirtino, kad “turime įrodymų” apie išžaginimą, tačiau paprašytas pateikti įrodymus, laikraščiui “Times of Israel” sakė: “Negalime jais pasidalyti”.

Ar ši jauna moteris buvo dar viena Izraelio kariuomenės draugiškos ugnies įsakymų auka? Tik nepriklausomas tyrimas gali nustatyti tiesą.

Izraelio kariuomenė Gazos ruože nužudė Izraelio belaisvius, o dėl jų išlaisvinimo murmėjo
Gazos ruože, kur įkaitais laikomi apie 200 Izraelio piliečių, mažai kas abejoja, kas žudo belaisvius. Spalio 26 d. “Hamas” ginkluotasis sparnas, vadinamas “Al-Qassam” brigadomis, paskelbė, kad Izraelis per raketų smūgius nukovė “beveik 50 belaisvių”.

Jei Izraelio kariuomenė būtų sąmoningai nusitaikiusi į vietoves, kuriose žinojo, kad laikomi belaisviai, jos veiksmai būtų atitikę Izraelio Hanibalo direktyvą. Ši karinė procedūra buvo nustatyta 1986 m. po Džibrilio susitarimo, pagal kurį Izraelis iškeitė 1150 palestiniečių belaisvių į tris Izraelio karius. Kilus dideliam politiniam atgarsiui, Izraelio kariuomenė parengė slaptą lauko įsakymą, kad ateityje būtų užkirstas kelias pagrobimams. Siūlomos operacijos pavadinimas kilo iš Kartaginos generolo, kuris pasirinko nusinuodyti, užuot buvęs priešo nelaisvėje.

Paskutinis patvirtintas Hanibalo direktyvos taikymas įvyko 2014 m. rugpjūčio 1 d. Rafache, Gazos Ruože, kai “Hamas” kovotojai paėmė į nelaisvę Izraelio karininką, leitenantą Hadarą Goldiną, ir paskatino kariuomenę paleisti daugiau kaip 2 000 bombų, raketų ir sviedinių į tą teritoriją, žuvo karys ir daugiau kaip 100 civilių palestiniečių.

Nepriklausomai nuo to, ar Izraelis tyčia žudo savo nelaisvėje esančius piliečius Gazoje, jis pasirodė esąs keistai alergiškas jų neatidėliotinam paleidimui. Spalio 22 d. Izraelis, atsisakęs “Hamas” pasiūlymo paleisti 50 įkaitų mainais į degalus, atmetė “Hamas” pasiūlymą išlaisvinti 85 metų Izraelio taikos aktyvistę Yocheved Lifshitz ir jos 79 metų draugę Nurit Cooper.

Kai po dienos Izraelis sutiko jas paleisti, vaizdo įraše buvo matyti, kaip J. Lifšic susikibusi rankomis su “Hamas” kovotoju ir intonavusi jam “Šalom”, kai šis ją lydėjo iš Gazos ruožo. Tą dieną surengtoje spaudos konferencijoje ji papasakojo, kaip humaniškai su ja elgėsi pagrobėjai.

Izraelio valdžios atstovai Lifshitz išlaisvinimo spektaklį laikė propagandine katastrofa, o pareigūnai burbėjo, kad leisti jai viešai kalbėti buvo didelė “klaida”.

Izraelio kariuomenė buvo ne mažiau nepatenkinta jos staigia laisve. Kaip rašė “Times of Israel”, “armija susirūpinusi, kad tolesnis “Hamas” įkaitų paleidimas gali paskatinti politinę vadovybę atidėti antžeminį įsiveržimą ar net jį sustabdyti viduryje”.

GAZAGAZOS APGULTISEGAZA STRIPHAMASIDFIZRAELISRAELIS-PALESTINAIZRAELIO APARTHEIDASIZRAELIO KARIUOMENĖIZRAELIO KARIUOMENĖPALESTINA

MAX BLUMENTHAL
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
Leidinio “The Grayzone” vyriausiasis redaktorius Maxas Blumenthalis yra apdovanojimų pelnęs žurnalistas ir kelių knygų, tarp jų bestselerių “Respublikinė Gomora”, “Goliatas”, “Penkiasdešimt vienos dienos karas” ir “Žiaurumo valdymas”, autorius. Jis parengė spausdintinių straipsnių įvairiems leidiniams, daug vaizdo reportažų ir keletą dokumentinių filmų, tarp jų “Žudymas Gazoje”. 2015 m. Blumenthalis įkūrė leidinį The Grayzone, kad žurnalistiškai nušviestų Amerikos nuolatinio karo būseną ir pavojingus jo padarinius šalies viduje.

Praėjusį mėnesį sakiau, kad yra įrodymų, jog daugelis žiaurumų, kuriais “Hamas” kaltinama spalio 7 d., pavyzdžiui, gyvų žmonių deginimas, iš tikrųjų buvo beatodairiškos Izraelio ugnies atvejai, ir žmonės mane pavadino antisemitu, neigiančiu Holokaustą. Vakar Izraelio pareigūnas per televiziją prisipažino, kad Izraelis klaidingai identifikavo ŠIMTUS žuvusių “Hamas” kovotojų kaip izraeliečius, nes buvo labai daug lavonų, kurie buvo per daug stipriai apdegę, kad būtų galima juos identifikuoti. Jei netikite, kad “Hamas” taip pat degino šimtus savo kovotojų gyvų, galima daryti prielaidą, kad apdegę lavonai, matomi visose nuotraukose, kurias Izraelis platina nuo spalio 7 d., iš tikrųjų buvo IDF pajėgų paleistų “Hellfire” raketų aukos. Ne “Hamas”, o IDF degino gyvus žmones – tiek izraeliečius, tiek palestiniečius.