“Pabaiga artėja” – Seymouras Hershas kritikuoja Baltųjų rūmų “išmintigą” požiūrį į karą Ukrainoje
Autorius: Seymour Hersh
Praėjo kelios savaitės nuo tada, kai apžvelgėme Bideno administracijos užsienio politikos klasterio, kuriam vadovauja Tonis Blinkenas, Džeikas Sullivanas ir Viktorija Nuland, nuotykius. Kaip karo šalininkų trijulė praleido vasarą?
Sullivanas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, neseniai atvedė Amerikos delegaciją į antrąjį tarptautinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį šio mėnesio pradžioje Džidoje, Saudo Arabijoje. Aukščiausiojo lygio susitikimui vadovavo kronprincas Mohammedas bin Salmanas, žinomas kaip MBS, kuris birželio mėn. paskelbė apie savo valstybės remiamo golfo turo ir PGA susijungimą. Prieš ketverius metus MBS buvo apkaltintas įsakęs nužudyti ir sukapoti žurnalistą Jamalą Khashoggi Saudo Arabijos konsulate Stambule už tariamą nelojalumą valstybei.
Per Associated Press
Kad ir kaip neįtikėtinai skamba, toks taikos aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko, o jo žvaigždės buvo MBS, Sullivanas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Trūko tik Rusijos, kuri į aukščiausiojo lygio susitikimą nebuvo pakviesta, atstovo. Jame dalyvavo vos keli valstybių vadovai iš mažiau nei penkiasdešimties valstybių, kurios atsiuntė savo delegatus. Konferencija truko dvi dienas ir susilaukė, galima sakyti, nedidelio tarptautinio dėmesio.
Agentūra Reuters pranešė, kad V. Zelenskio tikslas buvo gauti tarptautinę paramą “principams”, kuriuos jis laikys karo sureguliavimo pagrindu, įskaitant “visų Rusijos karių išvedimą ir visos Ukrainos teritorijos grąžinimą”. Oficialų Rusijos atsaką į šį nelemtą įvykį pateikė ne prezidentas Vladimiras Putinas, o užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. Jis aukščiausiojo lygio susitikimą pavadino “Vakarų mėginimo tęsti bevaises, pasmerktas pastangas” mobilizuoti pasaulio Pietus už Zelenskį atspindžiu.
Indija ir Kinija atsiuntė delegacijas į sesiją, galbūt jas į Saudo Arabiją patraukė milžiniški naftos ištekliai. Vienas Indijos akademinis stebėtojas atmetė šį renginį kaip ne ką daugiau nei “gerą reklamą MBS sušaukimo galiai pasaulio pietuose, karalystės pozicionavimui pasaulio pietuose ir galbūt siauresne prasme – pagalbą Amerikos pastangoms pasiekti konsensusą, užtikrinant, kad Kinija dalyvautų posėdyje su …”. Jake’as Sullivanas tame pačiame kambaryje”.
Tuo tarpu toli mūšio lauke Ukrainoje Rusija ir toliau bandė sužlugdyti vykstantį Zelenskio kontrpuolimą. Paklausiau vieno Amerikos žvalgybos pareigūno, kodėl būtent Sullivanas atsirado iš Bideno administracijos užsienio politikos rato, kad pirmininkautų nereikšmingai konferencijai Saudo Arabijoje.
“Džida buvo Sullivano kūdikis”, – atsakė pareigūnas. “Jis planavo, kad tai bus Baideno (prezidento Vudro Vilsono) Versalio atitikmuo. Didžiojo laisvojo pasaulio aljanso susitikimas pergalės šventėje po žeminančio nekenčiamo priešo pralaimėjimo, kad nustatytų, kaip ateinančiai kartai atrodys tautos. Šlovė ir šlovė. Paaukštinimas ir perrinkimas. Perlu karūnoje turėjo tapti Zelenskio nuopelnas – Putino besąlygiška kapituliacija po žaibiško pavasario puolimo. Jie net planavo Niurnbergo tipo teismo procesą pasauliniame teisme, kuriame mūsų atstovu būtų buvęs Džeikas. Tik dar vienas šūdas, bet kas skaičiuoja? Pasirodė keturiasdešimt tautų, visos, išskyrus šešias, ieškančias nemokamo maisto po Odesos uždarymo” – nuoroda į Putino apribotą ukrainietiškų kviečių tiekimą, atsakant į Zelenskio atnaujintus išpuolius prieš tiltą, jungiantį Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Per AFP
Užteks apie Sullivaną. Dabar pereikime prie Viktorijos Nuland, 2014 m. prorusiškos vyriausybės Ukrainoje nuvertimo architektės, vieno iš Amerikos žingsnių, atvedusių mus ten, kur esame, nors būtent Putinas inicijavo siaubingą dabartinį karą. Šią vasarą Bidenas, nepaisydamas daugelio Valstybės departamento darbuotojų karštų prieštaravimų, paaukštino ultrakairės Nuland į laikinai einančias valstybės sekretoriaus pavaduotojos pareigas. Ji nebuvo oficialiai paskirta pavaduotoja, baiminantis, kad jos paskyrimas sukels pragarišką kovą Senate.
Būtent V. Nuland praėjusią savaitę buvo pasiųsta pažiūrėti, ką galima išgelbėti po to, kai perversmo metu buvo nuversta provakarietiška vyriausybė Nigeryje, vienoje iš grupės buvusių Prancūzijos kolonijų Vakarų Afrikoje, kurios liko Prancūzijos įtakos sferoje. Demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamed Bazoum) iš posto išvertė chunta, vadovaujama prezidento gvardijos vadovo generolo Abdourahmane’o Tchiani (Abdourahmane Tchiani). Generolas sustabdė konstitucijos galiojimą ir įkalino galimus politinius oponentus. Į jo kabinetą buvo paskirti dar penki kariškiai. Visa tai sukėlė didžiulę visuomenės paramą Nigerio sostinės Niamėjaus gatvėse – pakankamą, kad atgrasytų nuo išorinės Vakarų intervencijos.
Vakarų spaudoje pasirodė niūrių pranešimų, kuriuose iš pradžių perversmas buvo vertinamas Rytų ir Vakarų požiūriu: kai kurie perversmo šalininkai, žygiuodami gatvėmis, nešė Rusijos vėliavas. Laikraštis “The New York Times” perversmą vertino kaip smūgį pagrindiniam JAV sąjungininkui regione, Nigerijos prezidentui Bola Ahmed Tinubu, kuris kontroliuoja didžiulius naftos ir dujų išteklius. Tinubu pagrasino naujajai Nigerio vyriausybei kariniais veiksmais, jei ji negrąžins valdžios Bazumui. Jis nustatė galutinį terminą, kuris baigėsi be jokio išorinio įsikišimo. Revoliuciją Nigeryje regiono gyventojai vertino ne Rytų ir Vakarų požiūriu, bet kaip ilgai trukusį ilgalaikės Prancūzijos ekonominės ir politinės kontrolės atsisakymą. Tai scenarijus, kuris gali kartotis vis iš naujo visose Prancūzijos dominuojamose Sahelio šalyse Afrikoje į pietus nuo Sacharos.
…
Taigi Baltųjų rūmų pageidavimų kupinas požiūris į karą, kai reikia realiai kalbėti su Amerikos žmonėmis, tęsis ir toliau. Tačiau pabaiga artėja, net jei J. Bideno visuomenei pateikiami vertinimai yra kaip iš komikso.
https://www.zerohedge.com/political/seymour-hersh-summer-hawks
