aurimas drizius  21 balandžio, 2025  0

Pagautus teisėjus išteisina dar nepagauti teisėjai, užkietėję nusikaltėliai
Aurimas Drižius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (susidedanti iš užkietejusių aferistų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės (nuotr. viršuje), išteisino kyšininkavimu ir prekyba poveikiu įtariamą Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo G. Čekanauską.
Kaip žinia, teisėjai Cininas ir Dzedulionis yra užkietėję nusikaltėliai, mano nuomone, nes nuteisė mane už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla ir taip pritaikę cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia LR Konstitucija. Cininas nustatė, kad Garliavos pedofilijos byloje jokios pedofilijos nebuvo, tik nepaaiškino, kad išdraskė mažametei mergaitei užpakalį (tai yra storąją žarną veikė kietu buku daiktu). Na, o šios gaujos trečioji narė irgi ne ką mažiau garsi bylų klastotoja Kazlauskienė, nuteisusi visiškai nekaltą žmogų Raimondą Ivanauską pagal žinomai melagingus recidyvisto Mindaugo Žalimo parodymus.
Negana to, Kazlauskienė „nustatė”, kad aš niekada nebuvau teistas – tai yra nurodė, kad jos kolegos Cininas ir Dzedulionis, nuteisę mane už teisėtą veiklą, neva niekada to nepadarė, nes Kazlauskienė to ‘nenustatė”, nors ir turėdama nuosprendį. Visa ši gauja dabar laukia teisingumo, nes esu juos visus pridavęs prokuratūrai. O ši – taipogi sunkių nusikaltimų bendrininkė, todėl nežino, kaip išsisukti.
Žodžiu, visiškai man nekeista, kad ši trijulė – Cininas, Dzedulionis, Kazlauskienė, kurie, mano nuomone, yra užkietėję nusikaltėliai, ir buvo paskirti išsukti teisėją G.Čekanauską.
Ši byla yra atskirta iš didelės apimties bylos, susijusios su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Joje kitą savaitę Kauno apygardos teismas skelbs nuosprendį. Itin juokinga, kad Dzedulionis, nagrinėjęs Čekanausko bylą, buvo šioje byloje apklaustas kaip liudytojas.
Vienu metu būti ir liudininku, ir teisėju toje pačioje byloje – tokias aukštumas gali pasiekti tik toks Dzedulionis, kuris „už akių” nuteisė dešimčiai metų kalėjimo „Snoro” savininką Ramanauską po to, kai bankas buvo nacionalizuotas, ir visas jo turtas pavogtas.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, G. Čekanauskas buvo kaltinamas pažadėjęs paveikti tuometį Kauno apygardos teismo teisėją Rimą Šviriną, kad šis savo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimtų palankų sprendimą ir atidėtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. Valatkevičiui. Vyras buvo kaltinamas prekyba žmonėmis – 16 ir 18 metų vaikinų išnaudojimu, jam grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.
Pagal bylos duomenis, šioje byloje kaltinamas asmuo – G. Valatkevičius ne kartą tarėsi, planavo ir derino su savo advokatu D. Zagrecku, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau davė 17 tūkst. eurų kyšį, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveiktų Kauno apygardos teismo teisėją, nagrinėsiantį G. Valatkevičiaus baudžiamąją bylą.
kaip žinia, STT sekė advokatą Zagrecką, buvo prisiūvusi „blakių” net į jo kelnes ir švarką, todėl puikiai žinojo, kam ir kaip advokatas nešiojo kyšius.
G.Valatkevičius susitikimo, vykusio 2018 m. spalio 17 d., nuo 12.48 val. iki 13.06 val., advokato D. Zagrecko kontoros patalpose metu tiesiogiai pats pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti D. Zagreckui didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 000 eurų, siekdamas, kad D. Zagreckas, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui R. Švirinui, jį paveiktų, kad šis, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kaltinamajam G. Valatkevičiui paskirtų laisvės atėmimą jį atidedant.
2019 m. sausio 10 d. Valatlevičius perdavė advokatui 15 tūkst. eurų už minėtą neteisėtą poveikį teisėjui R. Švirinui.
Vėliau advokatas pareikalavo dar 2 tūkst eurų, kuriuos įtariamasis prekyba žmonėmis jam perdavė.
Minėta teisėjų troika išteisino savo kolegą G. Čekanauską, neva „byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. Čekanauskas būtų pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį iš D. Zagrecko.
Teismas nurodė, kad Zagreckas atleistas nuo atsakomybės šioje byloje neteisėtai pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes G. Čekanausko ir G. Valatkevičiaus inkriminuota nusikalstama veika padaryta ne organizuota grupe.
Teismas nusprendė, kad Zagrecko parodymai kaip nenuoseklius ir prieštaringus, todėl jais nesirėmė, vadovavosi G. Čekanausko parodymais, kad jis D. Zagrecko prašymus pakalbėti su teisėju R. Švirino vertino nerimtai, dėl kyšio paėmimo nesitarė, su R. Š. nekalbėjo, jo ir D. Z. tarpusavio pokalbio stenogramoje užfiksuotos frazės, reiškiančios dešimt tūkstančių eurų, kaip pasakytos D. Zagrecko, negirdėjo. Teismas taip pat vertino, kad pokalbio stenograma, kuria taip pat buvo grindžiamas kaltinimas, nėra informatyvi, neįmanoma suvokti užfiksuotų frazių tarpusavio loginio ryšio, todėl paneigti G. Č. teiginių nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo nustatytas realus ir tikras susitarimas bei ketinimas gauti kyšį, nenustatyta, kad G. Č. ketino daryti ar darė poveikį baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui.
Prokurorė Vilma Vidugirienė apeliaciniame skunde nurodė :
Prokurorė apeliaciniame skunde pirmiausia kelia klausimą dėl baudžiamąją bylą išnagrinėjusio apygardos teismo šališkumo. Anot apeliantės, paskyrus šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisėjams Audriui Cininui, Gintarui Dzedulioniui (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivai Kazlauskienei, ši teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino. Nutartyje buvo išdėstyti šie argumentai: teisėjas A. Cininas buvo priėmęs procesinius sprendimus ikiteisminio tyrimo metu pagrindinėje, taip vadinamoje „teisėjų korupcijos byloje“; tiek teisėjas G. Dzedulionis, tiek teisėjas A. Cininas buvo apklausti liudytojais minėtoje pagrindinėje byloje dėl aplinkybių, nesusijusių su šioje byloje nagrinėjamomis veikomis; teisėja D. Kazlauskienė ir D. Zagreckas kartu mokėsi viename kurse ir baigė teisės studijas (duomenys neskelbtini), be to, teisėja D. Kazlauskienė visuomeninių pareigų pagrindu asmeniškai pažįsta buvusį teisėją – kaltinamąjį G. Čekanauską.
2021 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys teisėjų A. Cinino, G. Dzedulionio ir D. Kazlauskienės nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nepatvirtino, nurodydamas, kad vien formalus procesinis liudytojo statusas pagrindinėje byloje nėra pakankamas pagrindas abejoti teisėjų nešališkumu.
Prokurorės teigimu, 2021 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad 2021 m. spalio 13 d. teisme buvo gautas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos pareiškimas dėl teisėjų G. Dzedulionio ir A. Cinino nušalinimo. Pareiškime nurodoma, kad teisėjai pagrindinėje korupcijos byloje dėl D. Zagrecko parodymų buvo apklausti liudytojais. Prokuroro įsitikinimu, šis faktas darys įtaką minėtų teisėjų pozicijai ir jie negalės būti objektyvūs priimant sprendimą ir teisingai vertinant D. Z. parodymus. Šį prašymą teisiamojo posėdžio metu palaikė procese dalyvaujanti prokurorė V. Vidugirienė. Tačiau šis prokuroro pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo nebuvo tenkintas, nurodant, kad prasidėjus įrodymų tyrimui antrą kartą vertinti tuos pačius nušalinimo argumentus nėra pagrindo.
Remdamasi tuo apeliantė nurodo, kad teisėjas G. Dzedulionis buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime Nr. 04‑7‑00007-18 dėl aplinkybių, susijusių su jo pokalbiu apie teisėjo nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtį su šioje baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustu D. Zagrecku, kurio parodymai yra vienas įrodymų šaltinių ir šioje byloje. Teisėjas G. Dzedulionis liudytojo apklausos metu parodė, kad D. Zagreckas kreipėsi į jį dėl vienos iš jo nagrinėjamų baudžiamųjų bylų, patvirtino, kad D. Z., be kita ko, kalbėjo apie galimybę paskirti kaltinamiesiems švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas, tačiau jis (teisėjas G. Dzedulionis) į kalbas nesileido. Taigi, anot prokurorės, akivaizdu, jog teisėjas G. Dzedulionis buvo apklaustas apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos liudytoją, apie susitikimą su juo bei paties teisėjo G. Dzedulionio nagrinėtą baudžiamąją bylą, kurios eigą D. Zagreckas planavo paveikti.
Prokurorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam D. Zagreckui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius 14 korupcinių nusikalstamų veikų veikiant organizuota grupe, 3 korupcines nusikalstamas veikas veikiant bendrininkų grupe, 12 korupcinių nusikalstamų veikų veikiant vienasmeniškai ir vieną nusikalstamą veiką finansų sistemai.
Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nors apygardos teismas pripažino, jog D. Z. parodymai nelaikytini teisėtu būdu gautais įrodymais, tačiau vis tiek skundžiamame nuosprendyje juos analizavo ir vertino. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas akcentavo, kad D. Zagrecko parodymai aiškinant aplinkybes, susijusias su G. Č. pagalba darant poveikį teisėjui R. Švirinui, nurodant pinigų sumą, kurią G. Č. turėjo perduoti teisėjui R. Š. nuolat keitėsi ir buvo nevienareikšmiški.
Anot prokurorės, visos D. Zagrecko nurodytos pinigų sumos atitiko kitus bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis – D. Zagreckas viso proceso metu nuosekliai teigė, jog iš G. V. teisėjo papirkimui (ką patvirtina ir procesinėmis prievartos priemonėmis užfiksuoti duomenys) iš pradžių gavo 15 000 eurų, G. Čekanauskas žinojo, kad iš G. Valatkevičiaus paimta suma yra 15 000 eurų, bet 2019 m. sausio 23 d. susitikimo metu jis (D. Z.) pastarajam pasakęs, kad perdavimui R. Švirinui turi su savimi 10 000 eurų (šias aplinkybes taip pat patvirtina procesinėmis prievartos priemonėmis užfiksuoti duomenys), taip pat D. Z. visą laiką teigė, kad 2000 eurų sumos, papildomai perduotos G. V., G. Čekanauskui nespėjo pasiūlyti ar perduoti. Taigi, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apie 20 000 eurų sumą, nurodytą skundžiamame nuosprendyje, nė karto nebuvo kalbėta, o 15 000 eurų ar 17 000 eurų sumos yra būtent tos, kuriomis disponavo D. Zagreckas.
Prokurorė nurodė, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 225, 226 ar 227 straipsniuose, specifika lemia, kad labai retais atvejais būna nustatomi tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu galima asmenį pripažinti kaltu, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę, nes tokie įrodymai iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes.
Apeliantės teigimu, baudžiamojoje byloje surinktų procesinės prievartos priemonėmis užfiksuotų įvykių ir duomenų analizė sujungia visus įvykius į nuoseklią ir logišką grandinę, visiškai patvirtinančią D. Zagrecko nurodytas aplinkybes apie kyšio sumos G. Čekanauskui pasiūlymą bei pastarojo sutikimą už kyšį atlikti prašomus veiksmus.
Esminis aspektas prekybos poveikiu kvalifikacijai yra tai, kaip asmuo, suinteresuotas tarpininko veiksmais, suvokė susitarimą ir pažadą veikti jo naudai.
Prokurorės teigimu, iš D. Zagrecko parodymų matyti, kad jis prašė G. Čekanausko padaryti poveikį R. Švirinui, jog būtų priimtas jo pageidaujamas sprendimas, nurodė, kad už tai bus atsilyginta ir buvo įvardinta bendra suma – 15 000 eurų, kelių pokalbių metu siūlė perduoti R. Švirinui skirtus pinigus – 10 000 eurų, G. Čekanauskas sutiko, tačiau D. Z. nurodė pinigus dar pasilaikyti, kol bus aiškus R. Švirino atsakymas, taip pat G. Čekanauskas jam kelis kartus nurodęs, kad dėl sprendimo kalbėjosi su R. Švirinu.
Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pokalbių su G. Čekanausku turinį D. Zagreckas išsamiai aptardavo su G. V., visi D. Z. susitikimai ir pokalbiai su G. Č., kuriuos D. Z. nurodė G. V., iš tiesų vyko.
Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys siejasi į nuoseklią ir logišką grandinę: iš 2019 m. kovo 8 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuoto 2018 m. rugsėjo 10 d. vykusio D. Zagrecko ir L. V. pokalbio matyti, kad dar iki šio pokalbio buvo kalbama apie galimą „priėjimą“ prie G. Valatkevičiaus bylą nagrinėjusio teisėjo R. Švirino, su šioje byloje kaltinamo kito asmens gynėju V. P. buvo aptarta, jog ryšių su šiuo teisėju per „Administracinio buvusį pirmininką“ ieškos D. Zagreckas
G. Čekanausko teiginius apie atsitiktinį jo ir D. Zagrecko susitikimą visiškai paneigia ne tik šio pokalbio turinys, bet ir tai, kad būtent po šio 2018 m. rugsėjo 10 d. vykusio pokalbio D. Zagreckas 2018 m. rugsėjo 14 d. skambino G. Čekanauskui dėl susitikimo ir susitarė susitikti kitą savaitę.
2018 m. spalio 4 d. D. Z. atvykęs prie teismo pakvietė G. Čekanauską susitikti ir pastarasis sutiko. Po šio susitikimo, D. Zagreckas bei nuteistasis G. V. aptarė G. V. bylos eigą, D. Zagreckas pokalbio metu nurodė ir pokalbio su G. Čekanausku turinį.
Anot prokurorės, iš šio pokalbio stenogramos matyti, kad D. Zagreckas nuo G. Valatkevičiaus neslėpė, jog atsakymo iš G. Č. dar neturi, bet iš tolesnio pokalbio aiškėja, kad D. Z. yra įsitikinęs, jog G. Č. sutartus veiksmus atliks.
Be to, tiksliai taip, kaip nurodė pokalbio su G. V. ir L. V. metu, penktadienį, t. y. 2018 m. spalio 19 d., D. Z. iš tikrųjų suderino susitikimą su G. Č..
Anot prokurorės, šio susitikimo svarba matyti ir iš to, kad D. Z., G. Č. nesant (duomenys neskelbtini), nuvyko su juo susitikti. Iš 2019 m. balandžio 25 d. protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad kitą susitikimą (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 29 d. vėlgi organizavo D. Z.. Šio susitikimo metu G. Čekanauskas nurodė D. Zagreckui kalbėjęs su R. Švirinu, bet situacija, anot G. Č., nėra aiški.
Be to, šiame susitikime jie aptarė, kad esant reikalui D. Z. atvažiuos kitą kartą, o G. Č. nurodžius, kad: „Nereikia,… jeigu man kažkas..“, D. Z. pažadėjo: „.. Aš viską rasiu“ (t. 2, b. l. 68–71).
Taigi matyti, kad apie pinigų perdavimą, kaip ir nurodo liudytojas D. Z., iš tiesų buvo kalbama du kartus – 2018 m. lapkričio 29 d., kai D. Z. iš G. V. pinigų dar nebuvo gavęs, ir vėliau, kai pinigai liudytojui jau buvo perduoti. Iš 2019 m. vasario 15 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. sausio 10 d. D. Z. su G. V. aptarė bylos eigą, po ko G. V. perdavė D. Zagreckui kyšiui skirtas lėšas – 15 000 eurų, pasakydamas, kad jam „kito varianto nėra“, į ką D. Z. pabrėžė, kad „mano nuomone, reikia čia, čia yra rimtas dalykas. Aišku, ten kažką <…> jums, bet kad nesėst“ .
Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 14 d. prieš 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdį, D. Z., jau turėdamas papirkimui skirtas lėšas, bandė suderinti susitikimą su G. Č., tačiau pastarasis buvo išvykęs. D. Z. apie tai informavo G. V. išsiųsdamas informaciją į programėlę bei SMS trumpąja žinute informuodamas, kad paskaitytų.
Kaip matyti iš 2019 m. kovo 4 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo, 2019 m. sausio 15 d. vykusio pokalbio metu D. Z. informavo V. P., kad „rado priėjimą“, kad kaina „proto ribose, penkiolika“, nes: „Nu… Taigi tą teisėją turiu“ (t. 2, b. 1. 94–96). Šis pokalbis, anot prokurorės, taip pat patvirtina ir D. Z. teiginius, kad iš bendravimo su G. Č. suprato, jog pastarasis sutinka pakalbėti su bylą nagrinėjančiu teisėju R. Š. ir pasiūlyti jam kyšį. G. Č. grįžus iš atostogų, 2019 m. sausio 19–22 d. D. Z. vėl organizavo susitikimą su G. Č. ir susitarė su juo susitikti 2019 m. sausio 23 d. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 25 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo, D. Z. išvykdamas į (duomenys neskelbtini) susitikti su G. Č. automobilyje turėjo pasiruošęs visą G. V. perduotą 15 000 eurų sumą (t. 2, b. l. 106–112), kurią kartu pasiėmė ir 15.45 val. eidamas susitikti su G. Č..
Prokurorė nurodo ir tai, kad šio D. Z. ir G. Č. susitikimo metu D. Z. pasidomėjus G. Č., ar jam „neteko dar su savo chebra?“, pastarasis nurodė, kad dar nekalbėjęs. Būtent šio pokalbio metu D. Zagreckas aiškiai nurodė, kokią sumą G. Čekanauskas turi pasiūlyti R. Švirinui („dešimt štukų“), ir kad šią pinigų sumą jis turi su savimi. Anot prokurorės, iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad G. Č., priešingai nei teigia duodamas parodymus, aiškiai suprato, jog buvo kalbama ne apie kažkokius dokumentus, o apie 10 000 eurų, suprato, kam šie pinigai skirti, ir sutarė su D. Z., kad kol kas pinigus pasilaikys D. Zagreckas, o G. Č. pakalbės su R. Švirinu, be to, G. Č. nurodymu, R. Š. neturi žinoti, kiek D. Z. yra paėmęs pinigų.
Prokurorės teigimu, šis tarp G. Č. ir D. Z. vykęs pokalbis patvirtina, kad G. Č. gerai suprato, apie ką kalbėjosi su D. Z., sutiko su pastarojo pasiūlymu už kyšį „pasikalbėti“ su R. Š. dėl pageidaujamo sprendimo, sutiko priimti kyšį, taip pat sutarė ir tai, kad kol kas pinigais disponuos D. Z., o kyšį D. Č. priims, kai bus galutinai aptaręs klausimą su R. Š. (t. 2, b. 1. 117–127). Prokurorės įsitikinimu, šis pokalbis paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. Z. ir G. Č. pokalbių metu nebuvo kalbama apie piniginį atlygį, nebuvo išsakytas ir aptartas D. Z. pageidaujamas sprendimas, nebuvo G. Č. pažado pakalbėti su R. Š.. Tolesnė įvykių eiga patvirtina, kad 2019 m. sausio 30 d. D. Z. vėl paskambino G. Č. ir pastarasis nurodė, kad „po truputį juda“, tačiau į (duomenys neskelbtini) dar atvykti nereikia ir sutarė susiskambinti vėliau. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad dar 2019 m. sausio 23 d. susitikimo metu D. Z. ir G. Č. buvo sutarę, kad R. Š. davus teigiamą atsakymą D. Z. iškart atvažiuos į (duomenys neskelbtini) su pinigais. 2019 m. vasario 1 d. vėl sutaria susitikti (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. kovo 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad po šio susitikimo D. Z. 2019 m. vasario 6 d. vėl susitiko su G. V. ir jį informavo apie sausio–vasario mėnesio susitikimus su G. Č.. D. Z. ir G. V. aptarė, jog tarpininkas kalbėjosi su bylą nagrinėjančiu teisėju, bet pastarasis atsakymo dar nedavė, ir kad reikėtų nuvykti pas R. Š. į namus.

5.13. Prokurorės teigimu, liudytojo V. P. parodymai taip pat patvirtina, kad 2019 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo patalpose vykusio pokalbio metu D. Z. jam minėjo apie galimą 15 000 eurų kyšį už lygtinių bausmių paskyrimą kaltinamiesiems T. D. ir G. V.. Liudytojo teigimu, D. Z. pokalbyje nei vardo, nei pavardės neminėjo, bet jis (liudytojas) suprato, kad buvo kalbama apie teisėją R. Š.. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nors liudytojas V. P. teigė, jog tokio turinio pokalbis buvo tik vienas, tačiau bylos duomenys tai paneigia. Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. D. Z. pokalbio su L. V. matyti, kad tuo metu D. Z. su V. P. dėl poveikio teisėjui jau buvo kalbėjęs, be to, ir iš paties 2019 m. sausio 15 d. tarp D. Z. ir V. P. pokalbio turinio galima suprasti, kad apie poveikį teisėjui buvo kalbama nebe pirmą kartą, jame buvo minima ir D. Z. parodymus atitinkanti kyšio suma – 15 000 eurų. Visi šie byloje esantys duomenys rodo, kad aptarti susitikimai, D. Z. ir G. Č. pokalbiai vyko iki 2019 m. vasario 11 d. G. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vykusių baigiamųjų kalbų, t. y. tuo metu, kai šioje baudžiamojoje byloje dar buvo galima daryti įtaką teismo sprendimui.

5.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog G. Č. į R. Š. dėl pageidaujamo sprendimo nesikreipė, remiasi ir liudytojo R. Š. parodymais. Tačiau prokurorės teigimu, apygardos teismas šio liudytojo teisme duotų parodymų neanalizavo. Prokurorė atkreipė dėmesį, kad duodamas parodymus teisme liudytojas buvo atsargus ir kategoriškai paneigti, jog pokalbių su G. Č. apie bylą ir pinigų sumas nebuvo, negalėjo. Tai, anot prokurorės, leidžia abejoti liudytojo R. Š. parodymų patikimumu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 2019 m. balandžio 11 d., lapkričio 28 d. apklaustas įtariamuoju, o 2020 m. balandžio 17 d., 2023 m. liepos 31 d. ir liudytoju D. Z., be kita ko, davė parodymus ir apie tai, kad 2018 m. susitarė su V. V. už 50 000 eurų kyšį papirkti Vilniaus apygardos teismo teisėją G. Dzedulionį, kad jis savo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje I. B. ir M. T. buvo kaltinami narkotinių medžiagų disponavimu, priimtų išteisinamąjį nuosprendį. Iš šių apklausų turinio matyti, kad D. Z. patvirtino, jog vykdydamas tokį susitarimą jis Vilniaus apygardos teisme buvo susitikęs teisėją G. Dzedulionį, kurio paklausė, ar jis gali padėti šiems asmenims, tačiau kyšio teisėjui nežadėjo. Anot D. Z., G. Dzedulionis jam iš karto pasakė, kad su šiais asmenimis geriau neprasidėti, tuo jų pokalbis ir baigėsi (t. 12, b. l. 14–18, 63–65, 66–70, 71–74).

16. 2020 m. sausio 9 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 04‑7‑00007-18 liudytoju buvo apklaustas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas G. Dzedulionis. Šios apklausos metu jam buvo užduodami klausimai, susiję su Vilniaus apygardos teisme jo nagrinėta baudžiamąja byla, kurioje jis priėmė nuosprendį ir I. B. pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, o M. T. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apklaustas G. Dzedulionis patvirtino, kad 2018 m., tačiau dar iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo, Vilniaus apygardos teismo koridoriuje jis buvo susitikęs su D. Z. ir pastarasis jo klausė apie šią bylą. Anot G. Dzedulionio, kiek pamena, D. Z. jo klausė apie kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamiesiems pakeitimą į švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau jis D. Z. nurodė, jog galimybės kaltinamuosius paleisti iš suėmimo nemato. G. Dzedulionis šios apklausos metu taip pat parodė, kad nors D. Z. jo dar kažko teiravosi apie šią bylą, tačiau jis (teisėjas) su juo nebesileido į kalbas. Be to, apklausos metu teisėjas G. Dzedulionis apie savo santykius su D. Z. parodė, kad jie yra pažįstami, kadangi kurį laiką abu dirbo teisėjais Vilniaus miesto apylinkės teisme, o būdamas advokatu D. Z. dalyvaudavo kaip gynėjas ar atstovas jo nagrinėjamose bylose. Tačiau teisėjo G. Dzedulionio teigimu, jie asmeniškai nėra pažįstami ir nebendrauja (t. 12, b. l. 75–76). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas G. Dzedulionis 2018 m. vasario 26 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 12 metų bausme, o M. T. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų.

17. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2020 m. kovo 13 d. nutarimu D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsnio 1 dalimi ir ikiteisminis tyrimas dėl šiame nutarime nurodytų veikų jam buvo nutrauktas. Kaip matyti iš nutarimo turinio, tarp kitų D. Z. inkriminuotų veikų buvo ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje inkriminuotas nusikaltimas, t. y. kad D. Z. vykdydamas susitarimą su V. V. pasiūlė 50 000 Eur kyšį teisėjui G. Dzedulioniui už tai, kad jis priimtų I. B. ir M. T. išteisinamąjį nuosprendį (t. 12, b. l. 51). Byloje duomenų, ar V. V. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šios nusikalstamos veikos padarymą, nėra pateikta.

18. Kaip jau minėta, ne visos ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18 tirtos nusikalstamos veikos buvo susijusios tarpusavyje, o juos padarę asmenys – tie patys, todėl atlikus visus reikalingus procesinius veiksmus dėl kai kurių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas dėl jų buvo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, o byla netrukus perduota ir teisminiam bylos nagrinėjimui. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2021 m. vasario 26 d. nutarimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas G. V. ir G. Č. atžvilgiu buvo baigtas, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00006-21, kuriame G. V. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, o G. Č. – pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (t. 1, b. l. 1–2, 3). Netrukus po to atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00006-21 buvo baigtas 2021 m. kovo 25 d. surašius kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą 2021 m. balandžio 8 d. perdavus Vilniaus apygardos teismui (t. 9, b. l. 88–89, 95–138).

19. Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamąją bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui joje buvo sprendžiamas teisėjų šališkumo klausimas. Baudžiamąją bylą paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. Cinino, D. Kazlauskienės ir G. Dzedulionio, 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino, be kita ko, motyvuodama ir tuo, kad teisėjas G. Dzedulionis bei A. Cininas buvo apklausti liudytojais pagrindinėje byloje. Anot teisėjų kolegijos, nors G. Dzedulionis ir A. Cininas buvo apklausti dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamomis veikomis, tačiau ši aplinkybė proceso dalyviams gali kelti abejonių dėl teisėjo šališkumo (t. 9, b. l. 141–144). Tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Budrys 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi minėtos teisėjų kolegijos nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nepatvirtino, argumentuodamas, be kita ko, tuo, kad ir patys teisėjai G. Dzedulionis ir A. Cininas nurodė, jog buvo apklausti dėl aplinkybių, kurios nebuvo susijusios su jiems skirta nagrinėti baudžiamąja byla, todėl formalus procesinis liudytojo statusas pagrindinėje byloje nėra pakankamas pagrindas laikyti protinga abejone teisėjo nešališkumu (t. 9, b. l. 145–147).

Apeliacinis teismas šią apygardos teismo nutartį panaikino ir gražino bylą nagrinėti iš naujo

Edit