Per NATO samitą Vilniuje pavogti milijonai eurų

Viešųjų pirkimų tarnyba paviešino ataskaitas dėl Litexpo viešųjų pirkimų per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje

Vagysčių mąstas – stulbinantis

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA
VERTINIMO IŠVADA

UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“
El. p.: info@litexpo.lt

Žiniai
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
El. p. kanc@eimin.lt
2023-10-16
Į 2023-07-27
2023-08-18
2023-09-07
2023-09-19
2023-09-25
Nr.
Nr.
Nr.
Nr.
Nr.
Nr.
4S-1129(7.4Mr)
7-65
7-71
7-75
El. laiškas
El. laiškas

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu VPT direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1S-44, savo iniciatyva atliko UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ (toliau – Perkančioji organizacija) vykdyto konstrukcijų nuomos renginiui viešojo pirkimo dalinį vertinimą.

I dalis. Bendra informacija

Pirkimo* pavadinimas, numeris (jeigu skelbtas), pirkimo paskelbimo (kvietimo pateikti paraišką/pasiūlymą) data/sutarties pavadinimas, data, numeris „Konstrukcijų nuoma renginiui“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) pirkimo Nr. 643673, kvietimai teikti pasiūlymus išsiųsti 2022 m. gruodžio 21 d.) (toliau – Pirkimas) / 2022 m. sausio 16 d. pirkimo sutartis Nr. 4.26-8-PR00902 (toliau – Sutartis)
Pirkimo vykdymo/sutarties sudarymo teisinis pagrindas Įstatymas (redakcija nuo 2022-07-12 iki 2022-12-29).
Pirkimo rūšis pagal vertės ribas ir pirkimo būdas Tarptautinės vertės pirkimas / neskelbiamos derybos
Planuota (nenurodoma, jeigu pirkimas vertinamas iki vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros) ir faktinė pirkimo/sutarties vertė Eur be PVM Planuota Pirkimo vertė – 424 506,61 Eur be PVM, faktinė Pirkimo vertė – 521 420,00 Eur be PVM.
Tiekėjo/koncesininko (su kuriuo sudaryta sutartis) pavadinimas, juridinio asmens kodas UAB „Topaz LT“, juridinio asmens kodas 302602300
Pirkimo/sutarties vertinimo apimtys/etapas
Dalinis dokumentų vertinimas dėl pirkimo būdo parinkimo / po pirkimo sutarties įvykdymo
Jei pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – projekto pavadinimas, projektą administruojanti institucija –

Jei dėl pirkimo/sutarties vyksta teismo procesas arba ginčas nagrinėjamas ikiteisminės institucijos, nurodyti ieškinio (skundo) dalyką, bylos šalių pavadinimus, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjimo stadiją: –

*viešasis pirkimas/pirkimas, atliekamas gynybos ir saugumo srityje/pirkimas, atliekamas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų/įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimas/koncesija.
II dalis. Vertinimo apimtyje nustatyti pažeidimai

⦁ Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Pirkimo komisija nusprendė Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, pakviesdama Pirkime dalyvauti 3 tiekėjus (UAB „TOPAZ LT“, UAB „Liramta“, UAB „NP grupė“) ir tokį sprendimą įformino 2022 m. gruodžio 21 d. protokolu Nr. 1, kur nurodyta: „<…> pirkimą reikia įsigyti ypatingai skubiai, pirkimą vykdant neskelbiamų derybų būdu. Komisija sprendžia, kad šiuo atveju ypatingos skubos aplinkybės nėra sąlygotos perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo, nes ypatinga skuba sąlygota Vyriausybės sprendimų; patvirtintame NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo pirkimų sąraše nustatytų terminų; URM veiksmų, pasirašant Sutartį, kurios sudedamoji dalis yra Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės patvirtinto NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraštis, kuriame po atlikto jo pakeitimo nurodyta, kad „Konstrukcijų reikalingų NATO renginiui įgyvendinti nuomos ir jų sumontavimo bei demontavimo paslaugos“ pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2022 m. lapkričio 3 d. bet ne vėliau nei iki 2023 m. vasario 1 d. Perkančiajai organizacijai tik 2022 m. birželio 15 d. Nutarimu tapo žinoma, kad ji turi (turės) imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų laiku užtikrintas LITEXPO patalpų ir išorės erdvių parengimas ir pritaikymas NATO šalių vadovų susitikimui pagal NATO ir visus kitus taikytinus reikalavimus, o tuo tikslu ji privalės sudaryti Sutartį su URM (Nutarimo 2.1. pp.). Sutartis su URM buvo sudaryta tik 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nors pats NATO šalių vadovų susitikimas vyks 2023 m. liepos 11-12 d., tačiau tiekėjas „Konstrukcijų reikalingų NATO renginiui įgyvendinti nuomos ir jų sumontavimo bei demontavimo paslaugas“ turi būti pasirengęs suteikti ne vėliau nei iki 2023 m. gegužės 31 d., nes iki renginio visos konstrukcijos ir teikiamas paslaugas privalės patikrinti ir patvirtinti atsakingų institucijų ir tarnybų atstovai, t. y. prekės ir pati paslauga turi būti suteikta labai glaustais terminais, kurie visiškai nepriklauso nuo Litexpo. Be to NATO šalių vadovų susitikimas Lietuvoje, atsižvelgiant į esančią geopolitinę situaciją dėl karo Ukrainoje Lietuvai yra ypatingos svarbos renginys ir siekiant tinkamai įgyvendinti Nutarimu Litexpo skirtus įpareigojimus per Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės nustatytus terminus (turint sutartinę pareigą „Konstrukcijų reikalingų NATO renginiui įgyvendinti nuomos ir jų sumontavimo bei demontavimo paslaugą“, kuri išplaukia ne tik iš Sutarties, bet ir iš Nutarimo įgyvendinimo) įsigyti ir sutartį su tiekėju sudaryti iki 2022 m. lapkričio 3 d., bet ne vėliau nei iki 2023 m. vasario 1 d. taip pat atsižvelgiant, kad URM 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (14.1.1E)3-4965 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo skubos“ Litexpo įpareigojo Sutartyje numatytus viešuosius pirkimus vykdyti, laikantis Sutartyje numatytų terminų, o viešuosius pirkimus, kuriems įvykdyti terminai, jau yra suėję, vykdyti ypatingai skubiai, komisija sprendžia, kad siekiant tinkamai įgyvendinti pareigą užtikrinti sklandų NATO šalių vadovų susitikimą, atsižvelgdama į renginio datą ir reikiamų atlikti pasiruošimo darbų/įsigyti paslaugų apimtis „Konstrukcijų reikalingų NATO renginiui įgyvendinti nuomos ir jų sumontavimo bei demontavimo paslaugos“ prekių ir teikiamų paslaugų pirkimą vykdyti esant ypatingos skubos aplinkybėms, kurios visiškai nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos. <…> Taigi apibendrinant visą aukščiau išdėstytą Komisija sprendžia, kad yra visi teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės pirkimą dėl „Konstrukcijų reikalingų NATO renginiui įgyvendinti nuomos ir jų sumontavimo bei demontavimo paslaugos“ prekių tiekimo ir paslaugų teikimo vykdyti neskelbiamų derybų būdu, esant ypatingos skubos aplinkybėms (VPĮ 71 str. 1 d. 3 p.)“.
Perkančioji organizacija 2023 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 7-71 Tarnybai nurodė, kad „<…> Lietuvos rinkoje apskritai nėra tiekėjų, kurie vieni patys savo pajėgumais būtų galėję įvykdyti tokio masto viešojo pirkimo sutartį. <…> tam, kad bet kuris tiekėjas galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, dalį pirkimo objekto tokiam tiekėjui būtų reikėję užsitikrinti iš kitų rinkos tiekėjų ar gamintojų <…>, dalį – užsakyti ir įsigyti. Tai tik dar kartą patvirtina poreikį viešojo pirkimo procedūras vykdyti ir viešojo pirkimo sutartį sudaryti ir pradėti vykdyti kuo greičiau, kad atitinkamas tiekėjas galėtų viską užsakyti bei gauti ne vėliau, kaip iki 2023 m. gegužės mėn.“.
Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 7-75 nurodė, kad „<…> dar anksčiau skelbti Pirkimo procedūrų, nebuvo objektyviai įmanoma. Tik sužinojus pirminius NATO tarptautinius sekretoriato reikalavimus, buvo pradėtos rengti Pirkimo sąlygos (kaip jau buvo nurodyta atsakant į 1.2 klausimą, Litexpo prieš pradedant rengti techninę specifikaciją turėjo visiškai minimaliai informacijos tam, kad galėtų parengti techninę specifikaciją; vis dėlto, įvertinus visą situaciją ir visas rizikas, Litexpo priėmė sprendimą rengti techninę specifikaciją ir vykdyti Pirkimo procedūras su turima informacija, kadangi kiekviena uždelsta diena reiškė, jog potencialus tiekėjas gali nespėti tinkamai ir laiku įvykdyti Pirkimo sutarties, o tai buvo rizika, kurios Litexpo negalėjo toleruoti).
Parengtos Pirkimo sąlygos (techninė specifikacija) iki pat 2022 m. gruodžio 16 d. buvo derinamos su URM (2022 m. gruodžio 16 d. Litexpo URM išsiuntė galutines techninės specifikacijos korekcijas bei komentarus, kurie URM buvo patvirtinti tam, kad galėtų būti vykdomos Pirkimo procedūros (kaip jau buvo detaliai nurodyta, Litexpo negalėjo vykdyti nei vieno viešojo pirkimo procedūros iki kol nebuvo gautas URM patvirtinimas dėl viešojo pirkimo (techninės specifikacijos sąlygų)) (priedas Nr. 4). Taigi, akivaizdu, kad Pirkimo procedūros buvo pradėtos vykdyti operatyviai, iškart tik gavus informaciją iš NATO tarptautinio sekretoriato ir URM patvirtinus Pirkimo sąlygas (techninę specifikaciją)“.
Vertinant Perkančiosios organizacijos pateiktus dokumentus ir informaciją, darytina išvada, kad Perkančiosios organizacijos galimybės kokybiškai atlikti Pirkimą priklausė ir nuo NATO sekretoriato bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) sprendimų.
Kaip matyti iš Perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir paaiškinimų, Perkančioji organizacija Pirkimą neskelbiamų derybų būdu vykdė, motyvuodama tuo, kad susiklostė Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta situacija. Minėta nuostata numato, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti tik tuo atveju, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
Nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija vykdė Pirkimą dėl įvykio, kuris nepriskirtinas nenumatyto įvykio kategorijai Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. NATO šalių vadovų susitikimas Lietuvoje 2023 metais (toliau – NATO renginys) buvo žinomas iš anksto ir planuotas. Tai patvirtina šie faktai: 2021 m. birželio 14 d. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) šalys NATO šalių vadovų susitikime Briuselyje patvirtino sutarimą, kad 2022 metais NATO vadovų susitikimas vyks Madride, Ispanijoje, o kitas – Vilniuje, Lietuvoje. Po pirminio NATO atstovų delegacijos vizito į Lietuvą 2021 m. birželio 28-30 d. buvo žinoma, kad „Litexpo“ patalpos ir išorės erdvės yra Vilniuje tinkamiausia vieta, kuri atitiktų NATO nustatytus reikalavimus ir talpintų per 3 000 užsienio valstybių ir žiniasklaidos atstovų. Toliau buvo imtasi šių oficialių veiksmų: Ministro Pirmininko 2021 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. 209 „Dėl darbo grupės NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje 2023 metais surengti sudarymo“ sudaryta Ministro Pirmininko darbo grupė, kuriai pavesta koordinuoti pasirengimo NATO šalių vadovų susitikimui Lietuvoje 2023 metais organizacinius, finansinius, teisinius ir kitus susijusius klausimus bei iki 2022 m. vasario 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei planuojamo NATO šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais programos ir sąmatos projektus; priimtas Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 632 „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimo Lietuvoje 2023 metais organizavimo“, kurio priėmimas grindžiamas būtent pirmiau minėtu NATO šalių sutarimu surengti NATO šalių vadovų susitikimą Lietuvoje. Po Madrido NATO viršūnių susitikimo 2022 m. birželio 29 d. buvo paskelbta, jog sekantis sutikimas vyks 2023 m. Vilniuje. 2022 m. lapkričio 9 d. buvo paskelbta NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tiksli data.
Taip pat pažymėtina, kad nenumatytais įvykiais nelaikytini ir Perkančiosios organizacijos bei URM su NATO renginiu susiję organizaciniai veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo sutarties sudarymas, URM raštai, kuriuose teikti nurodymai dėl pirkimų vykdymo skubiai, tarpusavio veiksmų ar pirkimo dokumentų derinimas ir pan., nes jie priklausė nuo minėtų šalių valios.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nurodo, kad neskelbiamų derybų procedūra pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.).
Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems objektams įsigyti, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.
LAT yra konstatavęs, kad Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Aplinkybė, kad valstybės narės institucija, kuri pagal nacionalinę teisę viešųjų darbų projektų aprobacijos procedūros metu privalo pateikti savo sutikimą konkrečiam projektui, prieš tam nustatytą terminą išreiškia savo nepritarimą dėl priežasčių, dėl kurių ji tam turi teisę, nelaikoma nenumatomu įvykiu (Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 28 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-318/94, Rink. 1996, p. I-1949; 2005 m. birželio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-394/02, Rink. 2005, p. I-4713). Taigi tam tikrų konkrečių terminų, skirtų apibrėžti perkančiosios organizacijos pareigą pradėti pirkimo procedūras ar jau turėti materializuotą pirkimo objektą, nustatymas nepateisina aptariamo pirkimo būdo naudojimo.
Taip pat pažymėtina, kad Perkančioji organizacija savo paaiškinimuose nurodė, jog Pirkimą nusprendė vykdyti turėdama minimalią informaciją dėl techninės specifikacijos parengimo. Kaip nurodo Perkančioji organizacija, Pirkimo procedūros buvo pradėtos vykdyti operatyviai, iškart tik gavus informaciją iš NATO tarptautinio sekretoriato ir URM patvirtinus Pirkimo sąlygas (techninę specifikaciją). Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 25 d. el. laiške nurodė, kad „<…> pirminiai tikslesni reikalavimai buvo sužinoti po 2022-09-26 NATO tarptautinio sekretoriato delegacijos vizito į Lietuvą, kurio metu buvo apžiūrėtos Litexpo patalpos, įvertinti pirminiai salių planai. Po nurodyto NATO tarptautinio sekretoriato vizito buvo tikslinamas techninis projektas (salių planai), kadangi be tikslaus techninio projekto rengti aptariamo viešojo pirkimo sąlygų nebuvo įmanoma (nėra įmanoma įsigyti konstrukcijų neturint techninio projekto (salių planų)). Taigi, spalio-lapkričio mėnesį buvo vykdomas techninių klausimų derinimas su techninio projekto rengėju (kaip ir minėjome, tikslinami salių planai) bei rengiamos aptariamo viešojo pirkimo sąlygos“.
Pažymėtina, kad nors Perkančioji organizacija teigia, jog spalį ir lapkritį buvo tikslinamas salių planas, 2022 m. gruodžio 27 d. kvietime teikti pasiūlymus tiekėjams kaip priedas buvo pateiktas 2022 m. spalio 3 d. patvirtintas salių išdėstymo planas. Tarnybai pasiteiravus Perkančiosios organizacijos, kodėl Pirkimas buvo pradėtas tik po 1,5 mėnesio nuo salių išdėstymo plano parengimo, Perkančioji organizacija nurodė: „Pirkimo procedūrų pradžioje turimuose salių planuose buvo pateikta tik preliminari informacija apie paviljonų ir kitų konstrukcijų statymo vietas, dydžius. Tam, kad Litexpo galėtų pradėti vykdyti Pirkimo procedūras, Litexpo, kaip perkančioji organizacija, turėjo aiškiai žinoti ką ir kiek perka (Litexpo turėjo aiškiai žinoti Pirkimo objektą, t. y. turėti aiškų erdvių išdėstymą, kad žinotų, kiek ir kokio dydžio reikia įsigyti lauko paviljonų ir kitų konstrukcijų, kiek scenos segmentų ir pakylų reikės ir kt.). Šią informaciją Litexpo turėjo pateikti NATO tarptautinis sekretoriatas, URM. Vis dėlto, faktiškai susiklostė tokia situacija, jog net ir praėjus 1,5 mėnesio nuo preliminarių salių planų patvirtinimo, Litexpo šios informacijos iki Pirkimo procedūrų pradžios vis dar neturėjo. Įvertinus situaciją ir pagrįstą riziką, jog dar ilgiau delsiant vykdyti Pirkimo procedūras, rinkoje galimai neatsiras nei vieno tiekėjo, kuris galėtų įvykdyti tokio masto ir specifiškumo Pirkimo sutartį vasaros sezono metu, Litexpo prisiėmė didžiulę riziką ir Pirkimo procedūras pradėjo vykdyti turėdama tik preliminarią informaciją apie Pirkimo objektą (Pirkimo procedūrų vykdymo metu turimuose salių planuose pateikta informacija leido tiekėjams susigaudyti apie renginio apimtis ir pobūdį)“.
Taigi, nors Perkančioji organizacija nurodo, kad nežinodama tikslaus pirkimo objekto, Pirkimo vykdyti negalėjo, vis dėlto Pirkimą atliko ir reikiamą pirkimo objektą įsigijo. Pasiūlymą Pirkimui pateikė vienintelis tiekėjas UAB „TOPAZ LT“.
Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Perkančioji organizacija Pirkimo pradžioje, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d. disponavo tokios pat apimties informacija, kurią turėjo jau 2022 m. spalio 3 d., ir ja pasidalino su prie Pirkimo prisijungusiais tiekėjais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Perkančioji organizacija galėjo viešąjį pirkimą atlikti anksčiau, naudojant didesnę tiekėjų konkurenciją užtikrinantį pirkimo būdą ir galimai sulaukti didesnio pasiūlymų skaičiaus nei Pirkime.
Analizuojant Pirkimo trukmę, matyti, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta po 20 dienų nuo tiekėjų kvietimo dalyvauti Pirkime. Tarnybos vertinimu, net ir nepradėjus viešojo pirkimo anksčiau, negu prasidėjo Pirkimas, Perkančioji organizacija būtų galėjusi iki jai nustatyto termino (NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraštyje nurodytas terminas – 2023 m. vasario 1 d.) sudaryti pirkimo sutartį, atlikdama viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu, kurio trukmė būtų buvusi panaši į Perkančiosios organizacijos vykdyto Pirkimo: Įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad pasiūlymų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų, Įstatymo 86 straipsnio 8 dalis numato, kad sutarties sudarymo atidėjimo terminas – ne trumpesnis kaip 10 dienų. Taigi, sudėjus šiuos terminus bei numatant keletą dienų pasiūlymų vertinimui, Perkančioji organizacija būtų turėjusi pakankamai laiko sudaryti pirkimo sutartį iki jai nustatyto termino.
Papildomai pažymėtina, kad tas faktas, jog Perkančioji organizacija nepradėjo vykdyti Pirkimo 1,5 mėnesio anksčiau, tikėdamasi sulaukti tikslesnės informacijos apie reikiamą įsigyti pirkimo objektą, reiškia, kad nebuvo susiklosčiusios ypatingos skubos aplinkybės. Pažymėtina, kad esant ypatingai skubai, perkančioji organizacija turi veikti nedelsiant.
Tarnyba nekvestionuoja to, kad Perkančioji organizacija, vykdydama NATO renginio organizavimui skirtus pirkimus, susidūrė su nekasdieniais iššūkiais, nes Lietuvos Respublikoje iki tol nėra vykę tokio masto renginių, kuriems, be kita ko, būtų buvę keliami tokie aukšti renginio dalyvių saugumo reikalavimai ir reikalingas glaudus trišalis bendradarbiavimas tarp Perkančiosios organizacijos, URM ir NATO sekretoriato, o taip pat to, kad Perkančioji organizacija buvo įpareigota vykdyti Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 632 nustatytas užduotis, laikydamasi Ministro Pirmininko darbo grupės nustatytų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo terminų, buvo neigiamai įtakota vėlyvo NATO delegacijos vizito į Lietuvą, tačiau tai nekeičia fakto, jog Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės neatitinka nenumatytų įvykių kategorijos ir to, kad Pirkimo techninės specifikacijos derinimo ir kvietimo tiekėjams teikti pasiūlymus išsiuntimo procese buvo nepagrįsto delsimo iš Perkančiosios organizacijos pusės. Todėl, dėl pirmiau šioje išvadoje nurodytų aplinkybių, vertintina, kad Perkančioji organizacija, Pirkimą vykdydama neskelbiamų derybų būdu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

III dalis. Kiti nustatyti pažeidimai

⦁ –

IV dalis. Sprendimas

Atsižvelgdama į tai, kad NATO valstybių narių vadovų susitikimo renginys jau įvyko ir Sutartis yra įvykdyta, Tarnyba neteikia rekomendacijų dėl Sutarties ir apsiriboja šios išvados II dalyje kvalifikuotų pažeidimų konstatavimu.

Pastabos

–

Direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė