Petras Navikas : Prokuratūros skirtingi požiūriai

0

Prabėgo aštuoniolika metų nuo įvykio, kurį prieš tris metus paviešinau Feicbuke. Šiandiena šį faktą FB priminė ir pasiūlė ką nors pasakyti. Taigi atsirado proga palyginti du Prokuratūros veiksmus. Anuo metu generaliniu prokuroru dirbo Kazys Pėdnyčia, o dabar Neda Grunskienė.

Buvęs premjeras Adolfas Šleževičius “Respublikos” laikraštyje 2000 m. paskelbė atvirą laišką Kazimierui Pėdnyčiai, kuriame rašė, kad sukako ketveri metai, kai prokuratūra jam iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba gaunant nepagrįstai padidintas ir neteisėtai priskaičiuotas palūkanas už terminuotus indėlius komerciniuose bankuose. Tuomet kilo mintis, jog reikia pateikti K. Pednyčiai informaciją apie kito buvusio premjero – Bronislovo Lubio 23,5 mln. litų valstybės turto vagystę.

2000 m. vasario 5 dieną įteikiau Generalinei prokuratūrai raštą, nurodydamas, kad, būdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku, suorganizavau mokesčių sumokėjimo teisingumo patikrinimus stambiausiose valstybinėse įmonėse. VMI centrinio aparato darbuotojai, tikrindami mokesčių sumokėjimo teisingumą uždarosiose akcinėse bendrovėse “Pramonės biznio centras”(Vilnius) ir “Viachema” (Jonava), nustatė, kad valstybinė akcinė bendrovė “Achema” už “marketingo paslaugas”, kurias atliko jos darbuotojai pervedė 23,5 mln. litų į šių darbuotojų įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės “Viachema” sąskaitą. Tai buvo aiškus valstybės turto neteisėtas pasisavinimas. Apie tai buvo informuoti aukščiausieji valstybės pareigūnai, tačiau nė vienas iš jų nepavedė prokuratūrai ištirti šio fakto.

K. Pėdnyčiai priminiau, jog informacija apie tai yra sukaupta Vilniaus m. pirmajame apylinkės teisme, kuris 1995 metais nagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos ir nurodytų UABų mokestinius ginčus. Be to, nusiunčiau savo supratimą, kaip buvo pagrobti valstybės pinigai. Tačiau jokios informacijos nesulaukiau iš Prokuratūros ir neteko girdėti, jog jį būtų ginusi valstybės interesus.

Pareiškime Generalinei prokuratūrai konstatavau šiuos faktus. 1994 metais pradėta privatizuoti stambios gamyklos ir kiti objektai. Pirmenybė buvo suteikta fizinių asmenų grupėms, kurios buvo patikimiausios jas valdyti. Tokia grupė susidarė Jonavos „Achemos” gamyklai privatizuoti. Ją sudarė šios gamyklos generalinis direktorius B. Lubys, viceprezidentas J. Sirvydas, ekonomikos direktorius R. Pikštys, tiekimo direktorius G. Svetulevičius, vyr. buhalterė V. Kuklienė ir kiti. Į grupę pateko P. Kravtas, tuo metu buvęs “Vakarų banko” prezidentas.

Nupirkti daugiau, kaip 33 mln. litų kainuojančią gamyklą ir ne mažas algas gaunantiems jos darbuotojams, vargu ar buvo įmanoma. Tačiau įsigijimo strategija buvo gerai apgalvota. Grupė įgaliojo Liudą Mediekšą paimti iš “Vakarų banko” paskolą. Ir šis asmuo gauna vieniems metams 5,5 mln. litų paskolą, įkeisdamas 33 proc. (11 mln. Lt) įsigyjamų valstybinės bendrovės “Achema” akcijų. Užstatomas ne turtas, ne akcijos, o fizinių asmenų grupės (dar tik konkurso dalyvės) vieno asmens pažadas. Štai dėl ko P. Kravtas buvo reikalingas. Vadinasi, jau iš anksto buvo žinoma, kad ši grupė laimės konkursą. Kelias buvo nuvalytas.

Nors tuo metu vieno lito investicinį čekį buvo galima įsigyti už 10-15 centų, tačiau paskolos nepakako įsigyti didžiulį, nors ir menkai įvertintą, gamyklos turtą. Todėl reikėjo skubiai prasimanyti lėšų paskolai padengti ir kitoms reikmėms. Ir tuo iš anksto buvo pasirūpinta.

1994 metų rugpjūčio 10 dieną susitiko trys pagrindiniai vykdytojai: B. Lubys, atstovaujantis valstybinę bendrovę “Achema”, J. Miltenis, uždarosios akcinės bendrovės “Pramonės biznio centras” generalinis direktorius ir dar neįsteigtos, bet jau oficialiai įvardijamos uždarosios akcinės bendrovės “Viachema” direktorius R. Reklaitis. Šie vyrai apsvarsto tariamai labai aktualų bendrovei “Achema” klausimą: kaip įsigyti dujų pigesnėmis negu siūlo valstybinė įmonė “Lietuvos dujos” kainomis. Ir susitaria, kad “Pramonės biznio centras” ieško pastovių dujų tiekėjų pačiomis mažiausiomis kainomis, “Viachema” – užtikrina visą su gamtinėmis dujomis susijusį marketingą, konsultuoja specialistus, sudaro galimybes AB “Achema” be tarpininkų pasirašyti palankiomis sąlygomis dujų tiekimo kontraktus.

Čia noriu paaiškinti. Bendrovė “Achema” nuo 1993 metų pradžios nebepirko dujų iš VĮ ”Lietuvos dujos”, o pirko iš SAF koncerno ir kitų tiekėjų. Tuo pasirūpino p. B. Lubys dar dirbdamas Premjeru. Apie tai plačiai buvo aprašyta “Kauno dienoje”. Taigi, jau seniai klausimas buvo išspręstas. Be to, B. Lubys buvo užmezgęs artimus ir senus ryšius su buvusiu Rusijos dujų vadovu V. Černomyrdinu ir kitais “Gazprom” įtakingais vadovais. Taigi, pagalbininkų ieškant pigesnių dujų B. Lubiui, kaip “Achemos” bendrovės generaliniam direktoriui, tikrai nereikėjo. Kita vertus, tai jo tiesioginė pareiga.

Be to, UAB “Pramonės biznio centras” steigėjais buvo B. Lubys, P. Kravtas, R. Ramoška, G. Verpetinskas, S. Godelis, G. Brazauskas, R. Jasinavičius, V. Trinkūnas ir dar 18 kitų mažiau žinomų veikėjų. UAB “Viachema” steigėjų branduolį sudarė jau minėti bendrovės “Achema” vadovaujantys darbuotojai, P. Kravtas ir kiti privatizuojančios “Achemą”, fizinių asmenų grupės nariai.

Po trijų dienų sudaryta tarp AB “Achema” ir UAB “Pramonės biznio centras” sutartis dėl dujų tiekimo marketingo. “Achema” įsipareigojo mokėti Pramonės biznio centrui 15 proc. nuo mokamos už perkamas dujas sumos, jeigu kaina 15 proc. mažesnė už VĮ “Lietuvos dujos” pardavimo kainą. O dar po dviejų dienų sudaryta antra sutartis tarp UAB “Pramonės biznio centras” ir UAB “Viachema” už tą pačią paslaugą – dėl dujų tiekimo marketingo. Pirmoje sutartyje “Pramonės biznio centras” teikia paslaugas “Achemai”, o antroje sutartyje – “Viachema” tas pačias paslaugas teikia “Pramonės biznio centrui”, o tiksliau pasakius, “Achemos” vadovaujantys darbuotojai teikia paslaugą “Achemai”, kurioje jie dirba. Taigi UAB “Pramonės biznio centras” buvo tik priedanga.

Remiantis šiomis sutartimis AB “Achema” 1994 metų IV ketvirtyje ir 1995 metų pirmame ketvirtyje šiems abiems UABams sumokėjo už tariamas marketingo paslaugas 23,5 mln. litų. “Pramonės biznio centrui” teko maža dalis, tik už tranzitą, tai yra už leidimą pasinaudoti sąskaita, per kurią buvo permesti “Achemos” pinigai į “Viachemos” sąskaitą.

Nesant šio tarpininko, būtų buvę nepatogu “Achemos” generaliniam direktoriui B. Lubiui pasirašyti, kaip marketingo darbų užsakovui ir priėmėjui bei, kaip UAB “Viachema” valdybos pirmininkui, kaip šių darbų atlikėjui. Be to, šių bendrovių ir adresas tas pats ir faksas tas pats ir telefonų numeriai tie patys, na ir darbuotojai tie patys.

Taigi šis sukurptas ir įgyvendintas spektaklis minėtai fizinių asmenų grupei leido apvogti valstybinę bendrovę “Achemą” ir jos lėšomis privatizuoti “Achemą”. Juk pigių dujų paieška, jeigu ir atliko bendrovės darbuotojai, tai buvo jų tiesioginis darbas už kurį jiems atlyginta.

O štai žiniasklaida paskelbė, kad Prokuratūra perdavė teismui 26 tomų bylą dėl žurnalistų Erikos Palšauskaitės – Švenčionienės ir Kazimiero Juraičio nusikalstamos veiklos prieš Lietuvą. Atseit, jie siekia atstatyti buvusius draugiškus santykius su Baltarusija ir Rusija.

2023 m, gruodžio 12 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias