Po 15 ar mažiau metų žmonės gyvens „išmaniuosiuose miestuose”, kuriuose bus strategiškai išdėstyti kelio užtvarai, stabdantys eismą arba blokuojantys įvažiavimą
lamb sheep
Darbotvarkės nekaltumas
Todd Hayen
Akimirką pažvelkime į darbotvarkę meiliomis „avių tipo” akimis. Tiesą sakant, akimirkai atsisakykime avių sąvokos ir pažvelkime į tuos, kurie atrodo akli, kaip į bendrapiliečius, bendražygius ir bendrakeleivius šiame pavojingame gyvenimo kelyje.
Žiūrėkime į juos su meile, užuojauta ir empatija. Sakykime, kad mes visi esame avys – visi esame akli kai kuriems dalykams, bet nuoširdžiai norime pamatyti tai, ką turime pamatyti, kad galėtume sveikai keliauti šioje kelionėje, taip atsižvelgdami į save ir į savo brolius. Visi esame viena (tai sakau nuoširdžiai) – tie, kurie turi akis, mato, o tie, kurie turi ausis, girdi.
Akimirkai apsivilkite šilkinį, šiltą ir saugų avies kailį ir pažvelkite jos akimis. Ką jos mato?
Pirmiausia jie mato nekaltumą darbotvarkėje. Jie mato valdžios ir ne valdžios vadovus bei kitus autoritetingus asmenis, kurie daro viską, kad mūsų gyvenimas būtų saugus ir patogus. Ir kodėl gi ne? Mums visiems nuo mažens ne tik buvo plaunamos smegenys, kad vyriausybę, bent jau demokratinėje visuomenėje, laikytume geranoriška.
Juk jie dirba mums, ar ne? Be to, mūsų Šiaurės Amerikos kultūroje (taip mums sakoma) yra labai stipri geranoriškos valdžios istorija. Knygos, filmai, dainos, mitai, pasakos – visa tai mums įskiepijo didžiųjų Amerikos lyderių, tokių kaip Džordžas Vašingtonas, Tomas Džefersonas ir Benjaminas Franklinas, ir lygiaverčių Kanados šviesuolių dorybes.
Prieš mus buvo Didžioji britų imperija, kuri savo primityviu ir tinkamu imperializmo ir kolonizacijos stiliumi vadovavo Didžiajai baltųjų vyrų-krikščionių imperijai visame pasaulyje. Prakeikti tie vogsai, klingai ir pakistaniečiai, mes žinome geriau.
Aš visai neturiu nieko prieš „krikščioniškąjį kelią” ar net „baltųjų kelią” savaime. Suprantama, kad didžiąją pasaulio dalį, didžiąją jo „civilizuotos istorijos” dalį, dominavo šios dvi galingos jėgos – krikščionybė ir baltumas. Ne dėl kokių nors krikščioniškų ar baltųjų dorybių, o tiesiog dėl to, kad taip susiklostė, jog galingiausi žmonės, turintys daugiausiai pinigų, buvo ir krikščionys, ir baltieji, ir vyrai.
Aš pats esu baltasis krikščionis vyras, ir nors neturiu nieko prieš nė vieną iš šių trijų elementų, sudarančių mano fizinę ir dvasinę savastį, tikrai suprantu, kaip dauguma mūsų laisvajame pasaulyje suprato, kad šiuos kriterijus atitinkančios būtybės yra galingos, teisingos, dorybingos ir dažniausiai geranoriškos (bent jau iš panašių bruožų sudarytiems žmonėms). Bent jau taip mums buvo sakoma ir to buvome mokomi.
Žinoma, jei tik truputėlį panirsite po paviršiumi, pamatysite, kad ne tiek jau daug šių žmonių iš tikrųjų atitinka šį dorybės modelį. Tiesą sakant, tokio tipo žmonės dažniau būdavo godūs, šlykštūs, klastingi ir blogi. Kas žinojo? Akivaizdu, kad ne daugelis iš mūsų moka gerai skaityti kambarį. Ir dar kartą pakartosiu, kad ne visi godūs, šlykštūs, klastingi ir pikti žmonės yra baltaodžiai ir krikščionys (ar šiaip vyrai), toli gražu ne visi. Tačiau būtent prie tokių veislių mes Vakaruose esame dažniausiai pripratę ir aklimatizavęsi. Laikui bėgant visa tai gali pasikeisti. Laikui bėgant viskas keičiasi.
Taigi, ką noriu pasakyti? Na, noriu pasakyti, kad iš tiesų turime daugybę priežasčių (taip manome) pasitikėti vaikinais baltomis kepurėmis (taip pat ir baltais chalatais, bet tai šiek tiek kita istorija). Jau kurį laiką esame maitinami tokia linija ir profiliu. Tiesą sakant, nuo pat pirmos dienos. Taip pat atminkite, kad niekas nebalsuoja už negražius politikus. Negalima jais pasitikėti, jei jie nėra gražūs.
Mums sakoma, kad visi šie žmonės, kurie vadovauja šou, yra nekalti, ypač jei jie tvirtina, kad yra nekalti. Ir, žinoma, jie visada tvirtins, kad yra nekalti. Jie taip pat tvirtins, kad darė viską, ką galėjo, visuomenės labui. Jie taip pat tvirtins, kad tai, ką jie darė, buvo geriausia. „Tai buvo daroma siekiant užkirsti kelią klimato kaitai, sustabdyti mirtiną virusą, išsaugoti demokratiją, užtikrinti taiką Europoje, užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose.”
Ir kodėl gi ne?
Visi šie tikslai yra kilnūs. Tai priežastys, kurias galime palaikyti, net jei veiksmai, kuriuos įgyvendino „valdžia”, nepavyko pasiekti minėto tikslo, jie bent jau bandė. „Priežastis, kurią jums pasakėme, buvo gera priežastis, net jei tai nebuvo tikroji priežastis”.
Tikime, kad jie visi manė, jog tai buvo gera priežastis. Jie neabejotinai pasakys: „Mes nežinojome, kad klimatas iš tikrųjų nesikeičia, kai atėmėme iš jūsų automobilius, keliones, šilumą, oro kondicionierius, maistą, vandenį, laisves. Iš tikrųjų manėme, kad tai ką nors pakeis”.
Nekaltas. Cha, cha.
Ir žmonės su tuo sutinka. Jie jau sutiko, nes „valdžia” pradeda įgyvendinti savo planą, kaip kovoti su Motinos Gamtos siaubu (orai ir kitos stichinės nelaimės), kurią supykdė „per daug” planetą okupavusių žmonių – su jų plastikiniais šiaudeliais, lėkštėmis, šaukštais ir visomis kitomis buitinėmis šiukšlėmis, kurias jie tingiai meta į sąvartynus ir vandenyną.
Po 15 ar mažiau metų žmonės gyvens „išmaniuosiuose miestuose”, kuriuose bus strategiškai išdėstyti kelio užtvarai, stabdantys eismą arba blokuojantys įvažiavimą.
Tuomet žmonės tikriausiai net neturės automobilių. Jiems nereikės vykti toliau nei 10 minučių nuo namų. Jie valgys vabalus kaip pagrindinį maisto produktą, vasarą gyvens 100º C karštyje, o žiemą – 30º C šaltyje ar dar blogiau, nes degalai bus normuojami. Niekas niekur nebegalės keliauti, nes visos įprastos kelionės lėktuvu bus uždraustos.
Bet niekam tai nerūpės: „Tai kaina, kurią turime sumokėti už tai, kad tiek metų buvome tokie asilai aplinkosaugos atžvilgiu, mes to nusipelnėme”. O kai mums pasakys, kad visos šios sankcijos ir apribojimai nedavė jokios naudos kontroliuojant nepalankias oro sąlygas ar saugant planetos išteklius, žmonės sakys: „Na, vis tiek buvo gerai. Dievas žino, kur būtume, jei dabar tuo nesirūpintume”.
Tuo tarpu didžioji pramonė vis dar pumpuos milijonus metrinių tonų teršalų į orą, upes ir vandenynus. O elitas, geranoriškas, nekaltas, vis dar gyvens tokį pat prabangų gyvenimo būdą, kokį gyveno prieš 15 metų.
„Tai nebuvo jų kaltė, jie tik stengėsi, kad būtų gerai, stengėsi parodyti, kokie mes visi buvome blogi, jie tai darė dėl mūsų”. Tuo tarpu, kaip minėta anksčiau, „jie” visi skraido savo milijonus dolerių kainuojančiais privačiais lėktuvais ir mėgaujasi gyvenimu, kuriuo mes visi anksčiau mėgavomės, bet nebegalime. Dievai turėtų gyventi gerą gyvenimą, ar ne?
Žmonės visada taip galvojo ir leido, pažvelkite į ne taip seniai pasaulyje gyvavusį monarchijos fenomeną (ir vis dar tebevykstantį Jungtinėje Karalystėje). Turtingieji ir garsieji nusipelno savo įžymybių ir privilegijų, nepaisant to, ką tai atneša žemiau esantiems žemiems vergvaldžiams. Nereikalingi valgytojai. Taip, tai mes, žmonės.
Ei, aš nesu marksistas. Netikiu šūkiu „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius”. Nesiekiu vienodos turtinės ir gėrybių lygybės. Tačiau siekiu lygybės valdžioje, taip panaikindamas tironiją ir totalitarizmą, ir nemanau, kad galingiausiems turėtų būti leista valdyti mažiau galingus.
Nekaltas? Mano mieloji, jie nekalti. Bet jie tikrai apsimeta tokiais, o avys, taip, galime vėl pradėti jas vadinti avimis, jos tikrai tiki apgaule.
Toddas Hayenas yra registruotas psichoterapeutas, dirbantis Toronte, Ontarijuje, Kanadoje. Jis turi giluminės psichoterapijos daktaro laipsnį ir sąmonės studijų magistro laipsnį. Jis specializuojasi Jungo, archetipinėje, psichologijoje. Toddas taip pat rašo savo subatėjui, kurį galite skaityti čia.
