Po vakcinacijos atsirado “turbo vėžio” formos susirgimų
Po vakcinacijos susirgimų vėžiu skaičius tarp jaunų žmonių išaugo 80 proc.
Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys, tačiau priežastys nėra visiškai aiškios, teigiama trečiadienį paskelbtame tyrime.
Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vėžio atvejų tarp 14-49 m. amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.
Nors ekspertai perspėjo, kad iš dalies šį padidėjimą galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat rodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Tarptautinė mokslininkų komanda, atlikusi šį tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra prasta mityba, rūkymas ir alkoholis. Tačiau, pasak jų, „vis dar neaišku, kodėl daugėja vėžio atvejų ankstyvame amžiuje“.
Vėžiu vis dažniau suserga jaunesni nei 50-ties metų asmenys. Škotijos ir Kinijos mokslininkų tyrimas parodė, kad per tris dešimtmečius onkologinių susirgimų skaičius šioje amžiaus grupėje išaugo beveik 80 procentų.
Tai – naujausias ir didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kuriame analizuoti daugiau nei dviejų šimtų šalių duomenys. Duomenys rodo, kad trečdaliu išaugo ir jaunesnių nei 40-ties metų žmonių mirštamumas nuo vėžio. Kasmet ši liga pasiglemžia daugiau nei milijoną 50 m. nesulaukusių pasaulio gyventojų. Tyrimo autoriai teigia, kad ligą neretai lemia genetika, tačiau įtakos turi rūkymas, alkoholio vartojimas ir netinkama mityba.
Tyrime Lietuva neanalizuota, taigi galima pažvelgti į mūsų šalies statistiką. Per 10-metį didelių svyravimų susirgimų statistikoje nėra. 2019 metais nauji vėžiniai susirgimai diagnozuoti daugiau kaip 17-ai tūkstančių žmonių. Šiek tiek dažniau vėžys diagnozuotas vyrams. Iki 50 metų amžiaus grupėje vėžiniai susirgimai sudaro tik 6 procentus.
Taip pačiais metais nuo vėžio mirė per 8000 žmonių. Vyrų mirė 800-ais daugiau nei moterų.
Tarp vyrų dažniausiai diagnozuojamas prostatos vėžys, antroje vietoje – plaučių trachėjos, bronchų, o trečioje – piktybiniai odos navikai.
Tarp moterų daugiausia vyrauja krūties vėžys, taip pat odos ir gimdos.
Vėžio instituto mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt „Svarbiai valandai“ pabrėžia – Lietuvoje susirgimų piktybiniais navikais tarp jaunų suaugusiųjų iki 50 m. daugėja, ypač krūties vėžio, virškinamojo trakto vėžio, kvėpavimo takų vėžio.
Tuo metu tarp vyrų vyrauja prostatos vėžys, plaučių vėžys, skrandžio vėžys – tokių susirgimų mūsų šalyje daugėja. Specialistė atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje mirtingumo nuo plaučių vėžio rodikliai, deja, pamažu didėja.
Kalbėdama apie prevenciją ir rizikos veiksnius, R. Petrauskaitė-Everatt akcentuoja, kad krūties vėžio ir kitų piktybinių navikų atveju nemažai lemia nesveika mityba, ypač tarp jaunų žmonių.
Po COVID vakcinacijos atsiradę vėžiniai susirgimai, kurių anksčiau nebuvo pastebėta: Dr. Harvey Risch
Dr. Harvey Rischas pasakoja apie naujus “turbo vėžio” atvejus, skiepus ir kaip reikėtų elgtis su COVID virusu.
Po COVID skiepų atsiranda dar niekada anksčiau nematytų vėžinių susirgimų: Dr. Harvey Risch
Dr. Harvey Rischas, Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos profesorius emeritas, Niujorke 2022 m. liepos 7 d. (Bao Qiu/The Epoch Times)
Dr. Harvey Risch teigimu, yra įrodymų, kad žmonėms pasiskiepijus COVID-19 vakcina, atsiranda daugiau vėžinių susirgimų.
Dr. H. Rischas yra Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos ir Jeilio medicinos mokyklos Epidemiologijos ir visuomenės sveikatos katedros profesorius emeritas. Jo moksliniai tyrimai daug dėmesio skyrė vėžio priežastims, taip pat prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai.
Duodamas interviu EpochTV laidai “American Thought Leaders”, daktaras Rišas sakė, kad dabar pacientai turi laukti ne savaites, o mėnesius, kad gautų paskyrimą į onkologijos kliniką Niujorke.
Mokslininkas teigia, kad kai kuriose gripo vakcinose vis dar naudojamas “stiprus neurotoksinas” tiomersalis.
Dr. Rischas teigė, kad sunku nustatyti, ar vakcina gali sukelti vėžį, nes vėžiui išsivystyti paprastai reikia laiko. Tai gali užtrukti nuo dvejų iki 30 metų, priklausomai nuo skirtingų vėžio rūšių – nuo leukemijos iki storosios žarnos vėžio.
“Tai, ką gydytojai pastebi, – sakė daktaras Rišas, – yra labai keista: Tai iš esmės neįmanoma pagal žinomą storosios žarnos vėžio veikimo paradigmą, ir kitų ilgai trunkančių vėžinių susirgimų, kuriuos jie mato labai jauniems žmonėms.”
Jis teigė, kad taip vėžys paprastai nesivysto.
“Turi būti kažkoks inicijuojantis stimulas, kodėl taip atsitinka, – sakė jis.
Kova su vėžiu
Daktaras Rišas sakė, kad, jo nuomone, su vėžiu sveikas žmogaus organizmas gali kovoti ir jį nugalėti, nes nenormalios vėžinės ląstelės, aptiktos organizme su veikiančia imunine sistema, yra suvalgomos. Tačiau jei imuninė sistema pažeista, ji negali susidoroti su užduotimi neutralizuoti vėžines ląsteles, ir vėžinės ląstelės lieka daugintis ir augti, o tai sukelia vėžio simptomus.
“Tai yra mechanizmas, kuris, mano manymu, čia labiausiai tikėtinas”, – sakė daktaras Rišas. “Mes žinome, kad COVID vakcinos padarė įvairaus laipsnio žalą imuninei sistemai daliai jas vartojusių žmonių.”
Ši žala gali pasireikšti dažnesniu sirgimu COVID, kitomis infekcinėmis ligomis arba vėžiu.
Kitas daktaro Rišo pateiktas pavyzdys – krūties vėžys, kuris paprastai, jei po chirurginio pašalinimo pasireiškia pakartotinai, pakartotinai pasireiškia po dviejų dešimtmečių. Tačiau dabar pastebėta, kad paskiepytoms moterims krūties vėžys atsinaujina per daug trumpesnį laiką.
“Tai yra pirminiai signalai, kuriuos pastebėjome, ir kadangi šie vėžiai pasireiškė žmonėms, kurie buvo per jauni jais sirgti, iš esmės, palyginti su įprastu veikimo būdu, jie buvo įvardyti kaip turbo vėžiai”, – sakė daktaras Rišas.
“Kai kurie iš šių vėžių yra tokie agresyvūs, kad nuo to laiko, kai jie pirmą kartą pastebėti, iki to laiko, kai po kelių savaičių grįžta gydytis, jie smarkiai išaugo, palyginti su tuo, ko onkologai būtų tikėjęsi pagal įprastą vėžio eigą”, – pridūrė jis.
“Būkite prisitaikę prie savo kūno, – rekomendavo daktaras Rišas, kad pastebėtumėte bet kokius naujus signalus, kuriuos gali duoti kūnas.
Nepageidaujami reiškiniai po skiepijimo
Dr. Rischas taip pat kalbėjo apie tai, kad oficialios medicinos agentūros per pirmąsias dvi savaites po skiepijimo nepripažįsta, kad žmogus yra paskiepytas. Jis sakė, kad taip atsitinka, nes medicinos agentūros teigia, kad vakcinos poveikiui pasireikšti reikia dviejų savaičių. Jis sakė, kad nepageidaujamas poveikis, pasireiškiantis praėjus kelioms dienoms po skiepų, oficialiai laikomas neskiepytų žmonių sveikatos sutrikimais.
Tačiau rimti nepageidaujami reiškiniai po vakcinos priėmimo pasireiškė per pirmąsias keturias dienas, sakė daktaras Rišas. Jis sakė, kad trys ketvirtadaliai nepageidaujamų poveikių užregistruojami kaip pasireiškę neskiepytiems žmonėms.
Sprendimus priimantys asmenys, kurie buvo atsakingi pandemijos metu, “išmetė visuomenės sveikatos principus praėjus šešioms dienoms po pandemijos ir pasielgė priešingai viskam, ką žinojome, kad reikėtų daryti kvėpavimo takų virusų atveju”, – sakė jis.
Vienas iš pavyzdžių – atsisakymas taikyti veiksmingą ankstyvą gydymą ir nereikalingas skiepijimas, o tai rodo “milžinišką visuomenės sveikatos nesėkmę šiuo laikotarpiu”, – sakė jis.
Daktaras Rišas sakė, kad dabar daugelis žmonių mažiau linkę “propagandai” dėl COVID, o naujienų pranešimai apie naują variantą, kuris per artimiausią mėnesį užvaldys pasaulį, yra “propaganda, kuria siekiama parduoti kitą po kelių savaičių pasirodysiančią vakcinų partiją”.
“Žmonėms tai jau atsibodo, ir bus daug daugiau pasipriešinimo”, – sakė jis.
Rizika visuomenei
Dr. Rischas sakė, kad nors individuali nepageidaujamos reakcijos į vakciną rizika yra palyginti nedidelė, kai ši rizika pasireiškia didesniu mastu, kai vakcina paskiepyti milijonai žmonių, dėl to šimtai tūkstančių žmonių patiria sužalojimų ir rimtų nepageidaujamų reiškinių, kurie dažnai būna blogesni už patį virusą.
Dr. Risch nuomone, niekas neturėtų skiepytis mRNA vakcina, nes naujieji variantai yra lengvi ir nekelia pavojaus gyvybei. Jis yra girdėjęs apie keletą hospitalizacijų, kurios truko kelias dienas, tačiau kadangi dauguma žmonių anksčiau sirgo COVID, jie turi tam tikrą imunitetą ir šiems naujiems variantams.
“Nėra jokios priežasties, kad žmonės dabar skiepytųsi bet kokiu laipsniu”, – sakė jis.
Jis teigė, kad COVID savo sunkumo laipsniu tapo liga, panašia į gripą, o propagandą, kuria siekiama įbauginti žmones, farmacijos kompanijų vardu stumia vyriausybė, siekdama parduoti daugiau vakcinų.
“Mes gyvename socialiniame kontakte vieni su kitais, todėl plinta žemo lygio infekcijos. Tai žmogaus gyvenimo dalis, kurią laikome savaime suprantamu dalyku, ir stengiamės ją gydyti kaip įmanoma geriau”, – sakė jis. “Būtent taip turėtume tai valdyti”.
