Pasidalinusiam info apie vaikus, patekusius į gėjų stovyklą, skirta 9000 eurų bauda
Tomas Baranauskas
BAUSMĖ UŽ DALINIMĄSI VIEŠA INFORMACIJA: PRAŠAU PAGALBOS, KAD GALĖČIAU TAM PASIPRIEŠINTI
Kaip jau rašiau, jau daugiau kaip metus man, šalia kitų darbų, tenka kovoti už Lietuvos Respublikos Konstitucijos kiekvienam piliečiui suteiktą teisę: „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.” Praeitą vasarą, kaip plačiai žinoma, VšĮ „Anglų kalbos studija“, vadovaujama Aurelijos Paunksnės Ignotės, organizavo anglų kalbos stovyklą vaikams Anykščių rajone, kurioje patirtus dukros nuotykius pagal jos pasakojimą aprašė Ligitas Kernagis. Apie tai nemažai rašė žiniasklaida, situaciją tyrė Generalinė prokuratūra. Sureagavau Feisbuke ir aš.
A. P. Ignotė, nenorėdama nieko aiškintis su pačiu L. Kernagiu ar galbūt ir kitais nusiskundimų turėjusiais savo buvusiais klientais, nusprendė, kad bylą dėl ją užgriuvusių reputacinių nelaimių reikia kelti man, kaip vienam iš eilinių rezonansinės situacijos komentuotojų, kuris, o ne betarpiški šios situacijos dalyviai ir liudininkai, ir turėtų aiškintis dėl to, kas jos organizuotoje stovykloje įvyko ar neįvyko. Patiems liudininkams – jokių pretenzijų, su jais susitikti teisme nepanoro. Vilniaus apylinkės teismas šias ieškovės pretenzijas atmetė, pripažindamas, kad jokių žinių aš nepaskleidžiau, nes jų šaltiniai yra kitų asmenų paskleista informacija. O juk Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 str. nurodoma: „Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo: (…) 3) anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse; (…) 7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas“. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad tokiais atvejais „už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją“.
Tačiau trys Vilniaus apygardos teismo teisėjos nusprendė kitaip, ir nusprendė bausti mane visu A. P. Ignotės advokato Vaido Rakausko rūstumu ir, be to, įpareigojo paskelbti šį jo sukurtą paneigimo tekstą (tą aš padariau). Tačiau be to man dar priteista sumokėti pačiai A.P. Ignotei ir jos įstaigai virš 3000 eur. už neva patirtą žalą ir virš 6000 eur., iš viso virš 9000 eur. vien už tai, kad jų organizuotą stovykloje vykusius įvykius pavadinau vaikų tvirkinimu, kas yra L. Kernagio papasakotos istorijos įvardijimas dviem žodžiais. Žodžiais, kuriuo, beje, šiuos veiksmus pagal tą patį pasakojimą įvardijo ir Generalinė prokuratūra, kuri buvo pradėjusi dėl to ikiteisminį tyrimą ir apie tai pranešusi visuomenei savo pranešime žiniasklaidai. Bet pastarasis įvertinimas kažkodėl nepadarė ieškovei nei 3000, nei 9000 eurų žalos, ir jokių pretenzijų nei Prokuratūrai, nei apie tai daug rašiusiai žiniasklaidai ieškovės neturėjo.
Akivaizdu, kad siekiama įbauginti būtent eilinius komentuotojus komentuoti tokias į viešumą iškilusias situacijas. Jei tam bus nusileidžiama, su tuo susitaikoma, tokie išpuoliai prieš žodžio laisvę dažnės ir taps nuolatiniai. Todėl aš ir iki šiol gyniau savo ir kiekvieno piliečio teisę komentuoti tokias situacijas bei dalintis vieša informacija. Dėl to patyriau ir dar patirsiu nemažų išlaidų, nes dar teiksiu ir kasacinį skundą Aukščiausiajam teismui, todėl prašau visų, kas gali ir kiek gali, paramos.
Gavėjas: TOMAS BARANAUSKAS
Banko sąskaita: LT037300010002026526 (Swedbank)
Ligitas Kernagis
Ilgai galvojau ar rašyti šią istoriją, bet daugeliui papasakojus, visi labai stipriai buvo šokiruoti ir pasipiktinę, todėl dalinuosi. Manau, kad labai greitai užblokuos, nes tema šiai dienai labai poliarizuota ir dažniausiai paranki tik vienai pusei.
Sugalvojome 13-metei dukrai išrinkti vasaros stovyklą. Kad būtų naudinga ir smagu, pasirinkome anglų kalbos stovyklą šalia Anykščių, prie Mūšėjaus ežero, kurią organizavo vilniečiai. Paskaičius atsiliepimus, pliusų pridėjo tas faktas, kad nemažai jaunimo važiavo jau ne pirmą kartą, vadovai užsieniečiai, vienu žodžiu, turėjo būti smagi ir naudinga anglų kalbos tobulinimo stovykla, į kurią dukra išvyko kartu su savo klasioke. Gyvenimas turėjo būti palapinėse, bet tai labai neišgąsdino, nes juk vasara. Atvažiavom, aplinka kaip ir nebloga, gamta, ežeras netoli, Pradėjom statyti palapinę, kurių jau buvo gal apie 20, dar turėjo prisijungti kitą rytą kažkiek. Oras tą dieną tikrai buvo prastas, artėjo juodi debesys, todėl namo važiavom, merginas palikę, pakankamai neramiai. Pradėjo dundėti, lyti, žaibuoti…Įsivaizdavom, kad palapinėje turėjo būti baugu. Telefonus iš vaikų surinko, kad nebūtų per daug kontaktų su tėvais. Natūralu, reikia pailsėti nuo technologijų. Kitą rytą susiskambinom, tai panelės jau prašėsi namo, nes šalta, drėgna ir tt. Pakalbėjus su vadove, ji nuramino, kad per audrą vaikus įleido į patalpas. Po kelių dienų orai pasitaisė, tai savaitė pralėkė jau lengviau. Pasiėmus mergaites, pradėjome klausinėti jų įspūdžius apie stovyklą. ” Į kokią čia homoseksualų kompaniją mus čia atvežėt?” drėbtelėjo dukters klasiokė. -Klausimas pribloškė, sakom- pasakokit. Pasirodo, kad iš 7 vadovų, 4 buvo homoseksualūs. Gėjai ar lesbietės. Paklausus mergaičių, iš kur jos tai žino, jos atsakė, jog visa stovykla tai žinojo. Vienas iš vadovų, 19-metis vaikinas vis atslinkdavo į mergaičių palapinę ir klausė, – jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku? Po šio s informacijos aš puoliau skambinti stovyklos vyriausiajai, kraujas virė gyslose iš pykčio. Atsiliepusi vadovė ( beje irgi homoseksuali) labai ramiu balsu išklausė mano griaustinį kreiptis į policiją ir sako: -Kreipkitės, jūs nieko neįrodysit. Jūsų mergaitės išsigalvoja.
Į mano klausimą iš kur mergaitės žino apie jų visų seksualinę orientaciją, ji atsakė, jog jie nieko nuo vaikų ir neslepia. Jei vaikai klausia, tai jie ir atsako. Visa stovykla žino. Pasirodo, kad kai kurie vaikai, ne pirmą kartą ten atvykę, jau yra ”susiporavę” .
Pasirodo, kad vadinamam ” Ryto rate”, vaikų buvo klausinėjama kuo jie save jaučia – ji, jis ar kažkas kito? Vadovė pripažino, kad vaikinas, kuris klausinėjo paauglių ar jos yra pora ir ragino pabandyti, viršijo įgaliojimus ir jie su juo pasikalbės.
Po šito pokalbio aš supratau, kad nieko nebesuprantu šiame lietuviškame pasaulyje, kas jame vyksta ir į kokį jį mes išleidžiame savo vaikus. Į policiją greičiausiai kreiptis nebeliko prasmės, bet bent jau informuoju tėvus, kad siųsdami vaikus į stovyklas, laaabai pasidomėkite, kur siunčiat vaikus. Juk paauglystė yra pats jautriausias jų metas, jie labai pažeidžiami ir juos lengva sumedžioti visokiems….Manau, kad šito posto labai greit neliks, todėl skubėkit dalintis su tėvais.
