Prokuratūra suklastojo „skilusio” advokato Drąsučio Zagrecko parodymus, kad apkaltinti nekaltus žmones

0

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius nurodė, kad generalinė prokuratūra suklastojo bylos duomenis tam, kad apkaltinti nekaltus žmones. Kalba eina apie etatinį prokuratūros liudininką, advokatą Drąsutį Zagrecką, kuriam STT buvo prikaišiojusi „blakių” visur, net į jo kelnes. Galiausiai Zagreckas po trejų metų sekimo buvo sulaikytas ir apkaltintas taręsis dėl kyšių teisėjams daugiau nei 30 epizodų. Advokatas nevaidino didvyrio, viską pripažino, ir dabar yra „prisipažinęs liudininkas”, su kurio pagalba prokuratūra nuteisinėja D.Zagrecko kolegas advokatus ir teisėjus.

Tačiau dėl vieno advokato – Gintaro Rusecko bylos jau minėtas teisėjas iš Panevėžio nurodė, kad prokuratūra suklastojo D.Zagrecko parodymus tam, kad nuteisti nekaltus žmones.

Pasisakydamas dėl šio prekybos poveikiu epizodo teismas nurodė, jog, priešingai nei pirmu atveju, formuluodamas kaltinimą G. Ruseckui prokuroras rėmėsi atskiromis pokalbių įrašų frazėmis, jas paimdamas iš konteksto ir neįvertinęs pokalbio visumos.

Prokuratūra kaltino G.Rusecką tuo, kad jis su D.Zagrecku tarėsi dėl kyšių teisėjams : 2018-08-20 D. Zagrecko kontoros patalpose, G. Ruseckas, veikdamas V. R. interesais (nuteisto baudžiamojoje byloje BK 140 straipsnio 3 dalį 60 MGL, tai yra 2 259,60 eurų bauda) pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 1 000 eurų kyšį D. Zagreckui, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui – Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Z. P., paėmęs 1 000 eurų kyšį, paveiktų Z. P., kad šis V. R. apeliacinį skundą paskirtų nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui D. J..

Iš tikrųjų 2018-08-20 vykusio pokalbio metu G. Ruseckas ir D. Zagreckas kalbasi apie bylą Klaipėdoje…kaltinimas prekyba poveikiu šiame epizode pagrinde grindžiamas tuo, kad vienu metu D. Zagreckas pasako, jog galėtų pakalbėti su Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku dėl bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui, o kitoje vietoje D. Zagreckas ištaria frazę „duok štuką, atvažiuosiu…“.

„Tačiau akivaizdu, kad tokios išvados padarytos ištraukus atskiras frazes iš konteksto ir neįvertinus pokalbio visumos, – nutarė teisėjas S.Bagdonavičius, – įvertinus viso pokalbio turinį, matyti, kad pirmiausiai G. Ruseckas pasakoja apie susitikima ir bendravimą Klaipėdoje su ginamuoju V. R.. Iš šio pasakojimo pradžios galima suprasti, kad V. R. kažkas galimai buvo pažadėjęs, jog jo skundą nagrinės kažkoks konkretus teisėjas, o byla paskirta kitam.
G. Ruseckas pasakoja, kad užtikrino V. R., kad „jis (tas kuriam paskirta byla) irgi geras vyras“, tačiau V. R. dejuoja, jog su kitais „būtų susitaręs vos ne be nieko“.
Iš tolimesnio pasakojimo matyti, kad G. Ruseckas pasisiūlė sutvarkyti viską, tačiau perspėjo savo ginamąjį, kad tai bus brangiau. Tačiau V. R. nepritarė tokiam siūlymui. Būtent dėl to G. Ruseckas išvadina jį „žmotu“. Tolimesniame pokalbyje yra vartojami tokie žodžiai kaip „… pasakyk per puse…“, „… ką mes mokėsim?“, „…palik puse… „ir panašiai, tačiau iš šių žodžių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo pasiūlyta, susitarta, pažadėta duoti kyšį ar duotas toks kyšis.

Priešingai, iš viso konteksto akivaizdu, jog G. Ruseckas ir D. Zagreckas aptaria teorinę galimybę daryti vienokį ar kitokį poveikį V. R. skundą nagrinėsiantiems teisėjams, tačiau iš V. R. ne tik, kad negavo to klausimo sprendimui galimai reikalingų pinigų, bet negavo ir pažado tokius pinigus duoti ateityje.
Šiame kontekste D. Zagrecko frazė „ nu, ką mes mokėsim?“ skamba kaip pasipiktinimas nejaugi turi mokėti iš savų pinigų. Tolimesniame pokalbyje G. Ruseckas labai piktinasi tokiu savo ginamojo elgesiu ir neatmestina tikimybė, jog pokalbyje naudojamos frazės apie viso ar pusės atidavimą iš tikrųjų yra apie G. Rusecko gauto honoraro gražinimą V. R. ir nutraukimo su juo sutarties.

Įvertinus visą pokalbį, akivaizdu, kad D. Zagrecko frazė „duok štuką, atvažiuosiu“, kuria, kaltinimo vertinimu, aptarta kyšio suma, iš tikrųjų yra visai ne apie tai.
Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai G. Ruseckas pasakoja, jog V. R. pasakė; „kada būsi Klaipėdoj, čia aš norėčiau pasišnekėti…“. Akivaizdu, kad toks kliento pageidavimas papiktino G. R. nes atsakė „.. kai važiuosiu, tai ir atvažiuosiu“. Todėl po to pasakyta minėta D. Zagrecko frazė skamba kaip patarimas G. Ruseckui, ką pasakyti savo klientui. Apie tai, kad G. Ruseckas iš tikrųjų apsisprendė nutraukti sutartį su V. R., parodo pokalbio pabaiga. Iš G. R. pasakymo matyti, jog jis apsisprendė, kad net jei V. R. bus pakeitęs nuomonę ir sakys „… davai tvarkot toliau…“ , pasakys jam (V. R.), jog jis sukėlė abejones ir pasiūlys jam tvarkytis pačiam, o dėl „to“ (galimai gauto honoraro), paliks jo sąžinei, t. y. ar paliks jam (G. R.) visą, ar pareikalaus gražinti pusę ar net visą.
Kaip jau minėta, dėl specifinio D. Zagrecko statuso jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu vertinami labai atidžiai ir kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu D. Zagreckas apklausose yra parodęs, kad buvo pokalbis su G. Ruseckui apie tai, kad jo ginamasis Klaipėdoje prašė imtis veiksmų, kad byla būtų paskirta konkrečiam teisėjui ir buvo užsiminta, kad už bylos paskyrimą reikėtų 1 000 eurų. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu D. Zagreckas paaiškino, kad to įvykio nelabai prisimena. Pagarsinus tiek jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek pokalbio su G. R. tekstą, patikslino, kad kalba apie tai, jog gerai būtų, kad bylą nagrinėtų teisėjas D. J. iš tikrųjų buvo, tačiau tai tebuvo abstraktūs pasvarstymai kaip ir ką reikėtų daryti. Jokia konkreti pinigų suma nebuvo vardinama, kadangi G. R. to nebuvo aptaręs su savo ginamuoju ir juo labiau jokios sumos nebuvo gavęs. Pats jis (D. Z.) laikėsi tos nuomonės, jog reikia palaukti kol bus paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ir tik tuomet kažką spręsti. Galiausiai tas klausimas taip ir buvo paliktas.
Kaip matyti šių parodymų metu D. Zagreckas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie galimą kyšį ir jo sumą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl šio epizodo duoti parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, patvirtina ir byloje esantis D. Zagrecko ir G. Rusecko pokalbis. Kaip jau minėta, įvertinus to pokalbio visumą, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad buvo kalbama apie konkrečią kyšio sumą. Pokalbyje taip pat nėra įvardintas teisėjas D. J. ir nėra jokios kalbos, kad būtent jis turėtų nagrinėti V. R. apeliacinę bylą. Priešingai, iš pokalbio turinio matyti, kad V. R. galimai norėjo ar tikėjosi, kad bylą nagrinės kažkoks kitas teisėjas, tačiau G. R. laikėsi pozicijos, kad yra gerai ir ta kolegija, kuri paskirta. Iš pokalbio turinio akivaizdu, jog pašnekovams (G. R. ir D. Z.) jau yra žinoma kokia kolegija sudaryta tos bylos nagrinėjimui.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra nei objektyvių įrodymų, nei pakankamai netiesioginių įrodymų, jog G. Ruseckaspasiūlė, pažadėjo, susitarė ar davė kyšį D. Z. Todėl G. R. dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta ši nusikalstama veika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias