Klastodamas nutartį, teisėjas Povilanskas vykdė savo pareigas, nurodė teisėja Beinoravičienė

Skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties palikti mano skundą nenagrinėtu (2023-10-17 Nr. IBPS-V-2831359-23)
2023-10-19

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Renata Beinoravičienė spalio 17 d. nutartimi paliko mano skundą nenagrinėtu.
Tokia nutartis yra neteisėta ir naikintina, nes prieštarauja esminėms BPK normoms, iš esmės yra tęstinė nusikalstama vadinamosios “teisėsaugos” veikla.

1. 2023-09-25 kreipiausi į generalinę prokuratūrą (GP) skundu apie sunkius nusikaltimus – teisėų piktnaudžiavimą tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimą, dokumento klastojimą. Visi šie nusikaltimai buvo smulkiai aprašyti mano skunde, todėl nesikartosiu.
2. Praėjus daugiau nei mėnesiui, vadinamoji prokuratūra raštu Nr. 17.2-2694 (2023-09-25) atsakė į mano skundą. Atkreipiamas dėmesys, kad GP raštą pasirašė ne prokuroras, o “generalinio prokuroro sekretoriato patarėja”.

1. Nurodžiau, kad BPK 168 straipsnis Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
4. Šiuo atveju prokuratūra ne tik kad nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja įstatymas, tačiau GP raštelį dėl sunkių nusikaltimų surašė “sekretoriato patarėja” Greta Bruzgienė.
   Nurodžiau, kad įstatymas nenumato teisės sekretorėms arba jų patarėjoms tirti nusikaltimų arba rašyti “raštelius” atsisakant juos tirti. BPK 168 str. aiškiai sako, kad nutarimą turi priimti prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne sekretorė.
   Todėl teismo prašiau priimti nutartį įpareigoti GP priimti nutarimą atsisakyti arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių nusikaltimų, kaip reikalauja įtatymas.
   Nurodžiau, kad sekretorės Gretos Bruzgienės raštelis, kuriuo atsisakoma tirti nusikaltimus remiantis “prokuratūros tvarkos aprašu” prieštarauja įstatymui – minėtam BPK 168 st.
   Todėl prašau teismo įpareigoti GP elgtis taip, kaip reikalauja įstatymas – minėtas BPK straipsnius, ir priimti nutarimą pradėti arba ne tyrimą.
5. Taip pat prašiau nušalinti ir visą taip vadinamą Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo mano skundų nagrinėjimo.
   Nušalinimo pagrindas – jau 12 kartą kreipiausi su prašymu į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas A. Sadecko prevencinis ieškinys ir atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu. Nors minėtoje byloje Aurimui Drižiui buvo įvesta cenzūra, kurią kategoriškai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas jau 12 kartų atsisakė panaikinti cenzūrą.
6. Visus kartus mane teisė už teisėtą veiklą ir ceznūrą legalizavo taip vadinamo Vilniaus miesto apylinkės teisėjai (kitaip sakant, sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu padarė bent 20 šio teismo teisėjų), kurie veikia kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas – klastoja dokumentus, nuteisia žmones už teisėtą veiklą.
   Todėl neturiu abejonių, kad šis minėtas teismas negali būti objektyvus, padaręs tiek daug nusikaltimų mano atžvilgiu. Priešingai, šio teismo teisėjai toliau daro nusikaltimus slėpdami savo kolegas, ir nurodo, kad pvz., Konstitucijai galioja penkerių metų senaties terminas.
   Remdamasis CPK normomis dėl teisėjų nušalinimo (jeigu yra pagrindas abejoti teisėjo ar teismo objektyvumu), prašiau nušalinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismą kaip neobjektyvų ir seniai nieko su teisingumu neturintį subjektą.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Mindaugo Ražansko 2023-10-13 nutartimi Aurimo Drižiaus prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo paliktas nenagrinėtu. Tačiau teismo pirmininkas nepaaiškino, kaip daugybę nusikaltimų mano atžvilgiu padarę teisėjai galės ir toliau likti objektyvūs nagrinėdami mano skundus dėl savo nusikaltimų.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beinoravičienė nutarė mano skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023-09-25 rašto Nr. 17.2-2694 palikti nenagrinėtu.
   Ponia Beinoravičienė man kažkodėl nurodė, kad nebegalioja BPK 168 str., kuris įpareigoja prokuratūrą, gavus pranešimą, priimti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą.
   Vieto to, kad laikytųsi įstatymo, ponia Beinoravičienė man išaiškino, kad prokuratūros metodas nevykdyti savo pareigų tirti sunkius nusikaltimus sekretorėms parašius “raštelius” yra visiškai legalus veiksmas.
12. 
    Žinoma, kad toks teisėjos Beinoravičienės veiksmas yra dar vienas nusikaltimas, kuris BK įvardijamas kaip tarnybos pareigų neatlikimas.
    Teisėja Beinoravičienė man nurodo, kad “ikiteisminio tyrimo teisėjui pagal įstatymus gali būti skundžiami tik prokuroro atliekami proceso veiksmai ir nutarimai, kuriuos prokuroras priima organizuodamas ir vadovaudamas atliekamam ikiteisminiam tyrimui, o galimybės paduoti skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro raštų, kuriais pareiškėjui atsakoma į jo pateiktą prašymą, baudžiamojo proceso įstatymai nenumato”.
13. Teisėja pamiršo savo pareigą – BPK 168 str. įpareigoja prokurorą priimti nutarimą, o ne raštelį, o BPK 173 str. ikiteisminio teisėjo įgaliojimai nurodo, kad teisėjas : 7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų; 8) atlieka kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.
14. Teismas turėjo pareigą įvertinti prokuroro praktiką sunkius nusikaltimus atsisakyti tirti sekretorės “rašteliais”. Prokuratūros darbo aprašas negali prieštarauti BPK normoms, ir prokuratūra juo naudojasi, kai nori nuslėpti sunkius nusikaltimus.
    Teisėja Beinoravičienė man nurodo, kad prokuratūros raštelis, sunkius nusikaltimus atsisakant tirti pagal “prokuratūros darbo aprašą”, yra teisėtas veiksmas.
    Kaip minėjau, tokia prokuratūros praktika tiesiogiai prieštarauja minėtam BPK 168 str., ir toks prokuratūros elgesys turėtų būti atskiro ikiteisminio tyrimo objektas.
    Teisėja legalizavo prokuratūros praktika sunkius nusikaltimus pridengti “sekretorės rašteliais”, ir tai prieštarauja pačiam esminiam BPK 2 straipsniui. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas :
    Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
    Šiuo gi atveju sunkūs nusikaltimai pridengiami sekretorės “rašteliais”, kurie pažeidžia esmines BPK normas, todėl tai turi būti vertinama kaip prokuroro piktnaudžiavimas.
15. Teisėja Beinoravičienė puikiai žino, kad BPK 168 str. reikalauja prokuratūrą priimti nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, tačiau nutarimo pabaigoje teisėja Beinoravičienė nurodo, kodėl ji legalizuoja šį prokuratūros nusikaltimą : “prokuratūros teiktuose atsakymuose pareiškėjas ne kartą buvo informuotas, kad vien tai, jog pareiškėjo netenkina teisėjų ar kitų pareigūnų priimti sprendimai ar pateikti atsakymai, taip pat juose nurodyti motyvai, tam tikrų aplinkybių konstatavimas, kurių pagrindu priimamas sprendimas, savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad teisėjai ar kiti pareigūnai neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigas bei kad reikia spręsti klausimą dėl tokius sprendimus priėmusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn”.

1. Tokiu būdu teisėja Beinoravičienė pripažįsta, kad ji dengia šios organizuotos nusikalstamos gaujos nusikaltimus. Kaip žinia, savo skunde GP aš prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo M.Povilansko (nuotr. viršuje) 2023-07-24 suklastotos nutarties. Į šią savo nutartį teisėjas Povilanskas įrašė savo išgalvotus ir žinomai melagingus duomenis, ir tokiu būdu savo nutartį suklastojo. Prokuratūra turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl teisėjas į nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis ir jais rėmėsi.
2. Priešingai nei nurodo teisėja Beinoravičienė, nutarčių klastojimas nėra teisėtas veiksmas ir dokumentų suklastojimas yra nusikaltimas, o ne “teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas ir skundžiamų įstatymų nustatyta tvarka, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, yra nenagrinėtini”.
   Teisėjai ar kiti pareigūnai atsako už padarytus nusikaltimus taip pat, kaip ir kiti piliečiai, nes LR Konstitucija aiškiai nurodo, kad “įstatymui visi piliečiai lygūs”.
   Remdamasis išdėstytu, BPK 2 str., BPK 168 ir 173 str., prašau panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Taip pat prašau nusišalinti ir visą Vilniaus apygardos teismą, nes teisėjas Povilanskas, kurio klastotes turi įvertinti prokuratūra, dirba šiame teisme.
   Aš tik vieno dalyko nesuprantu – nejaugi taip sunku ištirti bylas jų neklastojant?
   Aurimas Drižius