Prokurorams teks tirti teisėjų A. Cinino, G. Dzedulionio, Pakalnytės – Tamošiūnaitės, M.Striauko, Vaidachavičienės nusikaltimus

0

Prokurorams teks tirti teisėjų A. Cinino, G. Dzedulionio, Pakalnytės – Tamošiūnaitės, M.Striauko, Vaidachavičienės (nuotr.) nusikaltimus

Aurimas Drižius
Lietuvos Apeliacinis teismas atmetė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės skundą, kuriuo ji prašė teismo leisti jai nevykdyti savo pareigų ir netirti sunkių teisėjų ir prokurorų nusikaltimų. Teismas nurodė, kad jis neprivalo pasisakyti dėl Grunskienės skundo, nes įstatymai aiškiai nurodo, kad neskundžiamos teismo nutartys negali būti skundžiamos, taigi, nėra „teisinio pagrindo” skundui nagrinėti:


Kaip žinia, balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo teisėjas Veršekys nurodė prokuratūrai „A.Drižiaus prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo perduoti nagrinėti prokuratūrai baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka”.
Savo skunde prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės (nuotr. ji su neslepiama ironija žvelgia į žmones) , Gintaro Dzedulionio ir Panevėžio apygardos teismo teisėjos Vaidachavičienės bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.Striauko nusikaltimų – piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo.
Minėta teisėjų „gvardija” yra itin išgarsėjusi – minėtos personos yra patikimi šios organizuotos mafijos atstovai, daug metų vykdę sunkius nusikaltimus teisingumui, mano nuomone. Pvz., toks Cininas yra išteisinęs įtariamą Garliavos pedofilą už mažametės prievartavimą, nes auka „labai tyliai ir nedrąsiai pasakojo apie savo išgyvenimus”, toks Dzedulionis yra pats per teismo posėdį man atskaitęs moralą, kad „nekritikuok šios sistemos, ir tau viskas bus gerai” (yra garso įrašas), na o toks mėgėjas vairuoti girtas M. Striaukas ne veltui paskirtas nuteisti nekaltus žmones vadinamoje riaušių byloje.

Pastarieji teisėjai nuteisė mane už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją sunkiu kriminaliniu nusikaltimu, ir pritaikė Konstitucijoje ir įstatymuose tiesiogiai uždraustą cenzūrą. Vien už tai, kad parašiau straipsnį, minėti teisėjai man pritaikė kalėjimo bausme lygtinai ir priteisė dar ir krūva pinigų „nukentėjusiojo” Alvydo Sadecko naudai. Na, o tokia panevėžietė Vaidachavičienė nutartimi nurodė, kad nieko panašaus nebuvo, visa tai tebuvo mano haliucinacijos.
Nurodžiau, kad žmonių persekiojimas už teisėtą veiklą yra nusikaltimas, kuris BK aiškiai įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas” ir „tarnybos pareigų neatlikimas”.
Nurodžiau, kad prokuratūra jau daug metų dengia šiuos sunkius nusikaltimus, veikdama išvien su minėtais „teisėjais” organizuotoje nusikalstamoje gaujoje.
Mat gavę skundą dėl sunkių nusikaltimų, prokurorai parašo „raštelį”, kad jokio nusikaltimo nėra. Nors įstatymas aiškiai nurodo, kad gavę skundą, prokurorai privalo jį patikrinti, ir tada priimti nutarimą pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. Tokį nutarimą galima skųsti teismui, ir teismas turi paneigti, kad jokio nusikaltimo nebuvo. O „prokuratūros” raštelio teismui skųsti negali, ir prokurorai naudojasi tokiu paprastu būdu išvengti pareigos tirti sunkius nusikaltimus.
Galiausiai tokie prokuratūros žaidimai teismui atsibodo, ir teismas balandžio 16 d. nutartimi įpareigojo prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų nusikaltimų ir surašyti atitinkamą nutarimą
Nors ši apygardos teismo nutartis neskundžiama, Grunskienė ją apskundė ir atsisakė vykdyti teismo nutartį (už tai paprašiau prokuratūros pradėti IT Grunskienės atžvilgiu dėl teismo sprendimo nevykdymo”.

Kaip aiškiai nurodyta apskųstoje neskundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, pagal BPK apygardos teismo, kaip aukštesniojo teismo, priimtos nutartys dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų sprendimų yra galutinės ir neskundžiamos. Generalinė prokurorė teikdama skundą vadovaujasi BPK 440, 442 straipsniais, tačiau nei šie straipsniai, nei kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato galimybės proceso dalyviams skųsti apygardos teismo nutartį dėl apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo.
Tai, kad minėta teismo nutartis yra neskundžiama, pripažįsta ir skundą pateikusi generalinė prokurorė Grunskienė.
Tačiau tam, kad apskųsti neskundžiamą nutartį, Grunskienė vėl piktnaudžiauja įgaliojimais ir įstatymu – nurodo, kad „tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir vadinamasis trejopas apskundimas. Pažymėtina, kad jis taikomas iš esmės tada, kai dėl tam tikrų priežasčių apygardos teismas savo nutartimi skundą dėl apylinkės teismo nutarties atsisako priimti arba atsisako nagrinėti”.
Šiuo atveju minėtas išaiškinimas visiškai netinkamas, nes Vilniaus apylinkės teismas atsisakė priimti mano skundą, o Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 1S-107-1121/2024 panaikino minėtą nutartį ir įpareigojo prokuratūrą mano sausio 9 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos prokuratūrai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Aš suprantu, kad teismams labai sunku taikyti įstatymus savo kolegų atžvilgiu, kai reikia vertinti jų veiksmus.
Tačiau šioje byloje viskas per daug paprasta ir akivaizdu, kad būtų galima vėl „išsukti” nusikaltimą padariusius teisėjus ir prokurorus. Dar kartą primenu – įstatymui visi lygūs.
Primenu, kad esu persekiojamas šios „teisinės sistemos” jau 15 metų, nuo 2009 m., teismams legalizavus cenzūrą, kurią tiesiogiai draudžia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir spaudos darbą prilyginus sunkiems nusikaltimams.
Tiesiog negalėjau patikėti, kad ši mafija tokia galinga, kad 15 metų nesugeba išspręsti tokio paprasto klausimo – cenzūros panaikinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias