Prokuroras M.Jovaiša nebegali neklastoti
taip vadinamai Generalinei prokuratūrai
Pareiškėjas Aurimas Drižius, , Goštauto 8-269, Vilnius, llredakcija@gmail.com
2023-05-02
Skundas dėl generalinės prokuratūros prokuroro Martyno Jovaišos dokumento suklastojimo
GP ONKD prokuroras Martynas Jovaiša 2023-04-28 Nr. 17.2 (pridedama) parašė oficialų prokuratūros raštą, kurį suklastojo, įrašydamas žinomai melagingus duomenis, ir taip padarė nusikaltimą – klastojimą
Juokinga, kad prokuroras Jovaiša yra paskirtas organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru, tačiau kaip jam pateikiami faktiniai duomenys apie organizuotą teisėjų gaują, jis apsimeta, kad to nėra. Tuo labiau, ima klastoti savo špargalkes, kad paslėptų šiuos nusikaltimus.
- Prokuroras Jovaiša man nurodo, kad „ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina teismų priimti galutiniai neskundžiami sprendimai, nėra pagrindas spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tokius sprendimus priėmusių teisėjų atžvilgiu” ir „Ikiteisminis tyrimas nėra priemonė tikrinti išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų ir prokurorų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines funkcijas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, todėl, tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, nenagrinėtini”.
Čia pat minėtame rašte prokuroras Jovaiša man nurodo, kad mano 2023 m. balandžio 4 d. skundas yra „nesuprantamo turinio, neaiškus dėl nekonkrečiai nurodytų aplinkybių, grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais”.
Prokuroras Jovaiša man nurodė, kad mano pareiškimas yra melagingas, nes „grindžiamas akivaizdžiai melagingais faktais”.
Kokie mano skunde nurodyti faktai yra melagingi prokuroras Jovaiša nenurodo, nes žino, kad jų nėra, visi mano aprašyti faktai tikri ir lengvai patikrinami.
Parašęs tikrovės neatitinkantį raštą prokuroras Jovaiša padarė nusikaltimą – jį suklastojo.
Dėl nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 300 straipsnio I dalyje Pagal BK 300 straipsnio I dalį atsako tas, kuris pagamino netikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą j teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011, 2K-223-976/2020).
Tikras dokumentas gan būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K 805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).
Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-19-942/2017).
Nors LR BK 300 straipsnio 1 dalyie numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymu leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esmine žalą baudžiamojo Įstatymo saugomoms vertybėms.
Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėi tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).
Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, vertindami netikrų ar suklastotų dokumentų pavojingumą ir jo laipsnį, yra kategoriškai pasisakę, kad tokių dokumentų pateikimas (panaudojimas) valstybės ar savivaldybės funkcijas vykdančioms institucijoms ar teisingumą vykdantiems teismams, nagrinėjantiems civilines ar kitas bylas, visais atvejais sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius ir tokios veikos laikytinos pavojingomis, atitinkančiomis LR BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją (apeliacinė nutartis Nr. 1A-120-988/2021, Kasacine nutartis Nr. 2K-92-648/2019).
Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti IT dėl prokuroro Jovaišos dokumento suklastojimo
Priedas – Jovaišos klastotė
Aurimas Drižius
