Prokuroras reikalavo 20 tūkst. eurų kyšio, negavęs sužalojo dukrą

0

Aurimas Drižius

Panevėžio apygardos teismas neseniai nuteisė Vilniaus advokatą Gintarą Rusecką už tai, kad šis neva susitarė su STT pakabintu advokatu Drąsučiu Zagrecku, kad duos 20 tūkst. eurų Vilniaus apygardos teismo kolegijai.

Kyšis turėjo būti duotas už tai, kad minėta kolegija išteisintų kaunietį verslininką Alvydą Augaitį, nuteistą pirmos apylinkės teismo už tariamą dokumentų klastojimą

Paskaičius, kaip FNTT kurpė bylą minėtam žmogui, plaukai šiaušiasi.

Liudytojas A. Augaitis teisme paaiškino, kad kaltinamąjį G.Rusecką pažįsta, nes jis buvo jo gynėjas. Buvo tokia situacija, kad žmogus 4 kartus teistas, pareigūnų naudai iš jo (A. A.) ir T. Urbono pareikalavo 20 000 eurų, priešingu atveju, jis duos prieš juos parodymus, išeis sausas, o jie bus apkaltinti. Taip ir atsitiko. Tas žmogus nubaustas tik 3 000 eurų bauda, o pačiam nuo 2019 m., kai tik pakelia klausimą, kad yra nesąžininga, prasideda vis nauja byla, nauji kaltinimai. Buvo keršijama, kad viešina, kad nesutinka, prisikasė prie dukters. Prokuroras lygioje vietoje, be jokio pagrindo padarė baudžiamąją bylą, nėščią moterį privertė nešioti dėžes, įvyko du persileidimai ir priešlaikinis gimdymas. Paties gyvenimas susiklostė, kad įmonė buvo sužlugdyta, areštuotos sąskaitos. Buvo pasakyta, kad įmonė bus sužlugdyta ir bus padaryta taip, kad nesinorės gyventi. Taip pasakė valstybės tarnautojas. Pasisamdė advokatą, kad pagelbėtų ir sulaukė keisto vizito su areštais ir sulaikymu. Dvi paras pralaikė žeminančiai, su bendru tualetu, įmeta asmenį, kuris parą laiko terorizuoja, daro spaudimą, bando iškvosti tai, ko nesi nedaręs. Buvo sakęs parodymuose, kad apie pinigus buvo kalbėta vieną ar du kartus ir tai tik kontekste, nes sakė, kad eis iki Europos Žmogaus teisių teismo, nes negalima taip sadistiškai elgtis su dukra. Su gynėju prabėgomis kalbėta, kiek tai gali kainuoti, buvo gal ir paties pasakyta, kad suma nuo 5 iki 15 000. Dar buvo galvota daryti ekspertizes, bet teismas atmetė prašymą priimti daiktinius įrodymus, todėl nusprendė nebedaryti brangios ekspertizės. Advokatas lyg tai Kaune žinojo ekspertą, bet tos ekspertizės neaiškus finalas – neaišku būtų ar nebūtų ją priėmę, darytą už savus pinigus, todėl to klausimo nebekėlė.
Atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad negali pasakyti nuo kada G. Ruseckas gynė, nes turi daug bylų, daug buvo advokatų, valstybinių ir nevalstybinių. Nepamena, ar turi dar tą sutartį dėl teisinių paslaugų. Buvo oficialiai sumokėtas honoraras, bet sumos net apytiksliai nepamena. Tai kalba eina tik nuo kelių šimtų iki tūkstančio, gal pusantro, bet nepasakys, už kokią sumą buvo tartasi ir kiek buvo sumokėta. Buvo mokama už kiekvieną instanciją atskirai. Galvoja, kad kitos instancijos ir nebuvo. Pirmos instancijos sprendimas buvo simbolinis, buvo skirta bauda, buvo pripažintas kaltu, tačiau siekė išteisinimo. Nepamena ar planavo toliau G. Rusecką samdyti. Apeliacinį skundą rašė kitas advokatas. Negali pasakyti ar G. R. buvo gynėju apeliacinėje instancijoje. Buvo kalba, kiek gali kainuoti jei kreipsis į Žmogaus teisių teismą ir ekspertizės. Į klausimą kiek gali kainuoti G. Ruseckas sakė, kad nežino. Pats klausė kiek: 5, 10, 15 000. G. R. atsakė, kad įvairiai. Kad kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą, reikia čia praeiti visas instancijas. Mano, kad už atstovavimą pirmoje instancijoje su G. R. buvo atsiskaityta. Nepamena, kad jam būtų mokėjęs už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pats iš principo yra prieš kyšius. Tyrime pasakė, kad pats niekada neduos ir neduoda kyšių, bet išvartyta, kad davė kyšį.

Advokato D. Zagrecko nepažinojo, žinojo tik iš spaudos. G. R. nekalbėjo, kad jis bendraus su D. Z., tokio prašymo nebuvo. Su G. R. nėra kalbėję apie kitus advokatus ar teisėjus…nebuvo kalbos su G. Rusecku, kad ieškotų kito priėjimo prie teisėjų. Pats net kalbos apie kyšius nebūtų leidęs. Jei advokatas būtų pasiūlęs duoti kyšį, tai su juo būtų nebendravęs.
Nepamena ar pokalbio metu buvo minėtos kokios tai pareigūnų pavardės. Pats tik skundėsi, kad papuolė į tokią situaciją. Gali pasakyti, kad pinigų greičiausia buvo reikalaujama prokuroro S. ir tyrėjo E. naudai. E. jau atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, o ateityje pats kels klausimą, kodėl N. yra atleistas nuo atsakomybės. Kalbėjau, kad su dukra pasielgta sadistiškai. Kaltinamajam buvau sakęs apie savo dukrą. Neturėjo kaltinamajam pasakoti apie T. U. padėtį, nes su juo mažai bendrauja.
Su kaltinamuoju kalbėdavo posėdžio metu ar per posėdžius, atskirai nesusitikdavo.
Pagarsinus įtariamojo A. Augaičio parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t 4, b. l. 70-72), liudytojas paaiškino, kad kai tave įmeta 2 paroms į kamerą, laiko antisanitarinėmis sąlygomis, tai ir pasimeti, kas yra tiesa, kas – ne, gal pasirašė neperskaitęs, tačiau gyvenime nebūna, kad moki į priekį, gal rašant kažką suklydo. G. R. neprašė. Taip tikrai nebuvo. Teisingi yra šiandieniniai parodymai. Pirmoje apklausoje lyg tai advokato nebuvo. Antroje gal dalyvavo. Su T. U. nebendravo dėl bylos, bet žinojo, kad ir jis kreipsis į Europos Žmogaus teisių teismą.

Apie šią bylą teismė papasakojo pats advokatas G.Ruseckas. Jis kategoriškai neigė, kad su D.Zagrecku tarėsi dėl kyšio.

G.Ruseckas papsakojo : „Su savo būsimu klientu Alvydu Augaičiu pradėjo bendrauti 2015 m., susitiko su juo Vilniuje, savo ofise. A. Augaitis išdėstė situaciją. Pats ikiteisminiame tyrime jo negynė. Nustebino, kad kauniečio byla yra Vilniuje. Visą laiką A. Augaitis buvo labai emocingas. Bendravimas su juo nebuvo konstruktyvus, buvo chaotiškas. Pirma, ką jis pradėjo pasakoti, kad jis jaučiasi nekaltas, kad byla padaryta dėl to, kad N., kuriuo jis patikėjo, pavogė iš jo įmonės daug pinigų, t. y. ar už kažkokius darbus, ar produktus, kuriuos jis neatsiskaitė.

Kai iš N. buvo reikalaujama gražinti pinigus, jis pradėjo juos gąsdinti, tiek jį, tiek T. Urboną, kad arba susimokate 70 000 litų, kurių reikalauja neva tuometinis FNTT pareigūnas S. E., o reikalavo N., kaip jo tarpininkas.
Klausdavo: „ar jūs kažką darėte“. Jis sakė, kad „darėme, bet nėra jokio rezultato“. Po to A. Augaitis pasakė, kad kalbėjo su prokuroru. Jo teigimu prokuroras pasakė: „jeigu neprisipažinsite, nebenorėsi gyventi“. Ta kalba buvo labai emocinga. Byla buvo labai sudėtinga, nes kalba ėjo apie valdymo blokus, kuriuos jis sukūrė, kurie apmažina šviesolaidžių lustų praeinamumo identifikavimo problemos klausimus, kurie sumažintų jų patikrinimo kokybės ir praeinamumo lygį – kaštus sumažintų apie 10 kartų.
Tema buvo neaiški – apie valdymo blokus. Finansiniai dokumentai dėl gamybos, dėl tiekimo buvo tvarkingi, tą patvirtino ir prokuroras S., kuris tada vedė bylą.

Ginčas vyko dėl to, ar buvo atliktos konkrečios ūkinės operacijos. Jeigu nebuvo, reiškia, kad visi finansiniai dokumentai, sąskaitos-faktūros, pavedimai yra niekiniai, o jeigu buvo – tai viskas gerai. Kalba ėjo, kad reikia įrodyti, kad yra tie valdymo blokai. Šis valdymo blokų klausimas kaip ir nuoskauda dėl iš jo kyšio reikalavimo. Didžiulė nuoskauda pas jį dar buvo dėl to, kad nuo to nukentėjo ir jo dukra. Šita tema buvo gvildenama. Tiek pats, kaip teisininkas, taip pat ir teismas, šiuo atveju teisėja L., ir kiti gynėjai negalėjo atsakyti į klausimus dėl valdymo blokų. Tada į posėdžius kviečiami specialistai, ekspertai, docentai. Byla pirmoje instancijoje vyko virš 3 metų. Vieni sako, kad galima sukurti tokį valdymo bloką, kiti – kad negalima. Gavosi dviprasmybė, ko pasėkoje, teisėja skyrė ekspertizę, kuri buvo daugiau finansinė. Atlikta dalinė ekspertizė, kurios esmė tokia, kad jeigu blokai buvo, viskas gerai, jeigu jų nebuvo – negerai.

Šis klausimas nebuvo išsiaiškintas ir jį su A. Augaitis. pastoviai ir gvildeno. Pats siūlė daryti ekspertizę, kalbėjo apie galimą jos kainą. A. Augaitis domėjosi ir ekspertize Lenkijoje. Pasakė jam, kad apsispręstų, ką daro su tomis ekspertizėmis, klausimas neišspręstas, kaip teismas pažiūrės, taip ir bus. Ši tema iki bylos pradžios taip ir liko neišspręsta iki galo. Susidarė tokia situacija, kai atstumas ir nesusikalbėjimas apsunkino gynybą. Kai byla pirmoje instancijoje ėjo į pabaigą, apsitarė dėl A. Augaičio baigiamosios kalbos. Pasakė jam, kad jeigu turi nuoskaudas dėl ikiteisminio tyrimo, prokuroro, tam tikrų pareigūnų, tai nereiškia, kad teismas yra toks. Nereikia sutapatinti visos teisinės sistemos su konkrečiais asmenimis ar pareigūnais.

Jis tarsi suprato, tačiau 2018-02-28 atsiuntė savo kalbą kurią surašė dalinai atsižvelgęs į jo žodžius, kad reikia vengti tam tikrų klausimų, t. y. sutapatinti ir kaltinti visą teisinę sistemą. N. temą įrašė ir baigiamojoje kalboje, ir apeliaciniame skunde. Pats jam paskambino. Kovo 6 d. jis atsiuntė pakoreguotą kalbą, kuri vėl beveik niekuo nesiskyrė. Kai jis pasakė baigiamąją kalbą, ji buvo dar emocingesnė, negu surašyta. Tuomet jam pasakė, jog mano, kad nuosprendis bus neigiamas. Taip ir buvo. Teisėja L. priėmė korektišką nuosprendį, tačiau priėmė atskirą nutartį dėl A. Augaičio, ir nepamena dar kieno, dėl naujo ikiteisminio tyrimo, kurį taip pat vedė S. E..

Jo (G. Rusecko) piktas nusistatymas truputėlį atšaldė santykius su A. Augaičiu. Iš jo užuominų atrodė, kad jis ruošėsi keisti gynėją, tačiau pasakė: „tu niekur neprapulk, apskundimui yra 20 dienų“. Jam atsakė: „tu negalvok, kad per 5 minutes tau parašysiu apeliacinį skundą“. Jis atsirado likus 2-3 dienoms iki termino pabaigos. Pats tuo metu buvo ne Vilniuje. Pasakė jam, kad negali, yra ne vietoje, kad jį perspėjo. Galvojo, kad jis turi kitą gynėją. Net nežinojo, ar parašyta apeliacija. 2018-06-15 jis (A. A.) atsiuntė bendrą informaciją – savo, T. U., prokuroro apeliacinius skundus ir pranešimą apie apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo datą. Tuomet pats pradėjo jam ieškoti kito gynėjo advokato. Suprato, kad advokatas turėtų būti kaunietis, kuris galėtų būti vietoje, nes suprato, kad jam (A. A.) sunku atvykti. Tuo metu vyko pora intensyvių bylų: vadinama „K.“ byla, kurioje dalyvavo labai daug advokatų, ir „Narkotinė“ byla. Nuosprendis byloje buvo priimtas 2018-05-24. Šioje byloje, kurioje dalyvavo pats, D. Z., kiti advokatai. Pradėjo ieškoti gynėjo A. A.. Atrodo, kad klausinėjo J., K., B.. R. V. pasakė, kad turi techninę – finansinę bylą, nebeturi ką joje pasakyti, nėra technikas, reikėtų kokio kauniečio. Pačiam advokatų etika neleidžia pasakyti klientui: „aš tavęs nebeginsiu, todėl kad nesutariame“. Norėjosi jam padėti. Nukentėjo jo dukra, gimė neįgali anūkė dėl pareigūnų veiksmų, buvo sudėtinga padėtis, todėl pats jam negalėjo pasiūlyti ieškotis kito advokato. Iš minėtų advokatų, su kuriais kartu būdavo „Narkotinėje“ byloje, nelabai ką galėjo patarti. Pašnekėjo su R. V., pasakė, kad reikia advokato, išmanančio techninius – finansinius klausimus. Jis pasakė vieną iš Z raidės rusišką, vieną lietuvišką pavardę ir K. J. – advokatą iš Kauno. Bet pasakė, kad jo nepažįsta, jis yra technikas – finansistas, kaunietis.

Su D. Z. kartais susitikdavo, pasiųsdavo vienas kitam klientus, nueidavo ir kavos atsigerti, pašnekėdavo apie keliones, žvejybas, bet nebuvo draugai tiesiogine prasme. Tai būdavo nedaugiau nei kolegiškas bendravimas. Pradžioje pakalbėjo apie „Narkotinę“ bylą, kurioje jis gynė N.- N., pats gynė V. G., o advokatas R. V. – G. brolį. Tai buvo 2018 m. kovo pirmos dienos. Pamena, kad pats vienas atskirai sakė baigiamąją kalbą byloje, kurioje gynė V. G.. Po posėdžio priėjo prie D. Z., pradėjo kalbėti apie tą bylą, apie jo klientę N. Tuomet jo (D. Z.) paklausė, gal jis pažįsta K. J.. Sakė, kad yra toks, arba surasime ką kitą. Šis pokalbis su D. Z. įvyko 2018 m. kovo pirmomis dienomis. A. A. byla pirmojoje instancijoje dar buvo nebaigta, bet pats jau buvo gavęs jo baigiamąją kalbą, kur jis (A. A.) labai emocingai pasisakė. Tada realiai apsisprendė jam ieškoti kito gynėjo. Tada su D. Z. pokalbis tuo ir baigėsi. Nuosprendis A. A. byloje buvo priimtas 2018-04-23. Pats padarė nuosprendžio kopiją, esminių dokumentų kopijas ir kažkokiame posėdyje atidavė D. Z.. Pasakė, kad atiduotų K. J. ar kitam, kuris imsis tos bylos. D. Z. pasiėmė dokumentus. Artėjo vasara, nebežinojo, ar dar gina A. A., nes apeliacijos jam nerašė. Birželio viduryje gavo apeliacinius skundus dėl A. A. ir T. U..
2018 m. liepos gale atostogavo Nidoje ir sutiko kaunietį advokatą V. M. kuris A. A. byloje gynė kitą asmenį. Paklausė jo ar pažįsta advokatą K. J., pasakė, kad nori kažkam perleisti klientą. Pasakė, kad jo asmeniškai nepažįsta.
Laukė, kol baigsis vasara. Kartais klientas (A. A.) paskambindavo dėl kito epizodo – Kauno, kur bylą išskyrė atskira nutartimi. Pats nė karto ten nebuvo apklausoje, ar teisme, nežinojo, kas jį gina, kas rašė apeliacinį skundą. Vasara atėjo į pabaigą ir pats vėl susirado D. Z.. Susitiko, pasakė jam kada paskirta byla. Specialiai nurodė laiką, kad jeigu imsis bylos kitas gynėjas ar net D. Z., kad žiūrėtų savo darbo grafiką. Ta informacija buvo pateikta profesiškai, kolegiškai.
Kažkada kitą kartą vėl bendravo su juo (D. Z.). Žino, kad D. Z. mėgsta pradėti kalbą nuo pinigų. Jeigu vieni advokatai bando išsiaiškinti bylos esmę ir tik tada apie pinigus, tai D. Z. buvo tas, kuris apie pinigus pašnekėti nepamiršta. Antrame susitikime norėjo šnekėti, kad jis (D. Z.) suvestų su tuo žmogumi. Jis pradėjo įnirtingai klausinėti, „ko tie tavo klientai nori“. Kadangi buvo atsiųstos tiek T. U., tiek A. A. apeliacijos, pagalvojo, kad jie toliau kartu ginsis, kartu norės spręsti techninės ekspertizės klausimus. D. Z. pirmame pokalbyje buvo sakęs, kad reikalingos ekspertizės, reikalingi kaštai, kiek kainuos, pats nežinojo. Su A. A. daug kartų kalbėdavo, kiek gali kainuoti – dešimt, penkiolika ar dvidešimt. Tos kalbos pastoviai vyko iki paskutinės akimirkos. D. Z. paklausė ko tie žmonės nori. Ką pats (G. R.) galėjo pasakyti, jeigu turėjo jų apeliacinius skundus ir jie prašė išteisinti. Pasakė, kad nori išteisinimo. Tada jis (D. Z.) paklausė: „kokios galimybės“. Pačiam jo kalba pasirodė provokacinio pobūdžio, nes jo ne to prašė. Prašė, kad jis supažindintų su K. J. arba kitu asmeniu, kuris gali imtis tokių bylų. Nemanė, kad D. Z. vienas imtųsi tokios bylos. Jis nebuvo techninių bylų specialistas. Jis galėjo eiti su kažkuo į kompaniją, būti kaip antras advokatas, gal ir pats būtų ten buvęs, nežino. Į tokį D. Z. klausimą atsakė priverstas, „presuojamas“. Pats suprato, jeigu jam D. Z. nepasakys ir nepatenkins jo materialinio suinteresuotumo, ar pasakys: „koks tavo reikalas“, tada prašymas bus pamirštas.
Šitos bylos posėdis įvyko rugsėjo 20 d. A. A., ir pats jį palaikydamas, prašė skirti techninę ekspertizę. Techninę ekspertizę prašė skirti ir T. U.. Prašymai dėl techninės ekspertizės buvo atmesti. Jeigu pradžioje T. U. prašė, palaikė tą temą, po to jis nebenorėjo, kad skirtų, nebematė tikslo. Jų pozicijos išsiskyrė. Pats su T. U. niekada nėra kalbėjęs. Po šio posėdžio pačiam kilo tam tikrų apmastymų, kad jeigu rekomenduos kažkokį advokatą ar techninę ekspertizę, pats bus atsakingas už tokią techninę ekspertizę, nes A. A. jo (G. R.) kaip gynėjo klaus, ar reikia ją daryti. Klausimas pasidarė keistokas, nes tarsi teismas pasakė, kad tos techninės ekspertizės nebereikia, kad čia yra finansinė byla.
Išėjus iš posėdžio pasakė, kad A. A. apsispręstų. Pasakė, kad yra pamąstymų apie vieną tokį ekspertą K. J.. Tai, kad K. J. yra advokatas, gal sąmoningai nutylėjo. Matydamas, kad laikas eina, vėl susirado D. Z. ir pradėjo spausti: „arba tu mane suvedi su tuo žmogumi ar su kitu, arba ne“. Sutarė susitikti Kaune. Nei D. Z. paskambino, nei pats jam skambino. Pats pagalvojo, kad yra labai daug problemų šioje byloje ir gali įsivelti į neaiškumus, juo labiau, kad D. Z. buvo pasakęs sumą, kurios neturėjo – pats nekalbėjo nei su T. U., nei su A. A. dėl tų dvidešimt penkių. Dėl savo dviejų tūkstančių buvo sutarę – už instanciją po tūkstantį. Pagalvojo, kad gali pakliūti į labai komplikuotą situaciją. Nutarė šios idėjos atsisakyti. Todėl nesiskambino nei su D. Z., nei su A. A.. Su K. J. taip pat nebendravo. Taip šis klausimas ir užsidarė. Po to kažkokiame posėdyje pamatė, kad D. Z. galbūt jo (G. R.) dalinai vengia. Pats pasirinko toliau ginti A. A.. Gruodžio gale teismas paskyrė finansinę ekspertizę. Kaip ir kada buvo atlikta ekspertizė, nežino. Negavo teismo nutarties dėl ekspertizės. Sužinojo, kad ekspertizė paskirta, nes buvo atšaukti vėlesni posėdžiai, o kada ji buvo atlikta, nežino iki šiol.
Stebina, kad kaltinimas remiasi D. Z. interpretacijomis dėl pinigų – dvidešimt penkių tūkstančių, kad jis sako, jog jis (G. R.) siūlė du jam (D. Z.), du sau ir dvidešimt teisėjui. Nei D. Z. to klausė, nei pats į tokį klausimą davė tokį atsakymą. Jokių intencijų dėl teisėjų nebuvo visiškai. Jeigu būtų A. A. užsiminęs, mano, kad jis jį (G. R.) būtų pats pridavęs. Juolab kad vienas teisėjas nieko nesprendžia. Pačiam net minties nebuvo, kad D. Z. kalbėjo su kažkokiais teisėjais. Jokių pinigų niekas nesiūlė nei T. U., nei A. A., nei pats jų prašė.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad A. A. atstovavo pagal susitarimą. Su juo buvo sunku susitarti, bet tarėsi už instanciją po 1 000 eurų, jeigu užsitęs procesas, gal jis kažkiek primokės. Apygardoje procesas užsitęsė. Situacija buvo ta, kad apie pinigus buvo sudėtinga šnekėti, nes jautė, kad jeigu reikalaus daugiau pinigų, jų tiesiog negaus. Ruošėsi jam surasti kitą gynėją, ir būtų ne etiška paprašyti daugiau pinigų. Byla buvo ne ordinarinė. Tai ne pirmas kartas, kai byloje gini, lotyniškai sakant „Pro bono“, ar tu negauni honoraro, arba byla užsitęsia ir klientas negauna reikiamo rezultato, jį nuteisia ar priteisia kažką iš jo, jis tiesiog tau nesumoka. Pats nėra advokatas, kuris paduoda į teismą, rašo laiškus, grasina. Turi savigarbos ir geriau išlaiko savo vertę. Iniciatyva pakeisti A. A. gynėją kilo jo (G. R.) iniciatyva, A. A. neišsakė tokios pozicijos. Norėjo jam pateikti konkretų kandidatą, manė, kad pasiūlydamas kitą gynėją, aiškiai parodys, kad pats jo ginti nebenori. Situacija ir klientas A. A. buvo ne standartiniai ir dėl emocinių dalykų nedrįsto atsisakyti dirbti su žmogui, kuris turi invalidę anūkę, negalėjo prognozuoti jo reakcijos. Galėjo jam pasiūlyti ir patį D. Z., bet nelaikė jo technikos specialistu, norėjo A. A. kažką konkrečiai pasiūlyti.
Honoraro sumos ir jo (G. R.) uždarbis yra eurais, ne litais. Teiginys, kad jo (A. A.) galimybės dvidešimt ar daugiau, niekuo neparemtos, daugiau yra hipotetinis. Tiesiog emociškai pasakė, turbūt paremtas ekspertizių kaštais, kurios galėjo kainuoti dešimt, penkiolika, dvidešimt ir trisdešimt ir taip toliau. Laikė, kad klausimas dėl kaštų turi būti užduodamas ne jam (G. R.). Dvidešimt – suma nebuvo skirta gynėjui. Ji buvo skirta visoms ekspertų, ekspertizės išlaidoms. Jeigu ekspertizė mažiau kainuos – gal kažkokiam atstovui. Ekspertizė buvo būtina. Apie ekspertizės kainas su A. A. šnekėjo ir šnekėjo. Pasakė jam: „tu esi specialistas – technikas, tu ieškokis“.
Pokalbyje su D. Z. pats pasakė repliką, kad „reikia ir mums abiem dasidengti“. Pats pasakė dvidešimt penki, tame tarpe pasakė „mes“, nes manė, kad jeigu jis šnekės su K. J. ar kitu atstovu, kad žinotų, kad jo (G. R.) dalį jo (G. R.) klientas turi atiduoti.
Į klausimą „kodėl D. Z. turi žinoti, kiek klientas jums liko skolingas“, kaltinamasis paaiškino, kad matė, jog jis turi interesą. Galvojo, arba jis ruošiasi pats pasiūlyti tą bylą, nes pats jo klausė: „gal ir tu norėsi“, į ką jam (D. Z.) aiškiai pasakė, kad pats iš tos bylos norėtų pasitraukti. Žinojo, kad D. Z. mėgdavo apie pinigus pašnekėti iš karto. Pats bandė išsisukti iš tų klausimų. Tai nebuvo paties iniciatyva.
Kai pokalbyje kalbama „jam dvidešimt“, pats nežinojo kam. Manė, kad tai skirta atstovui, kuris imsis tos bylos.
Į klausimą, kokia buvo kaltinamojo reakcija ir kaip jis vertina D. Z. pasakymą: „gerai, tai aš pas jį, pas jį aš buvau jau matai, jis iš atostogų grįžo“, kaltinamasis paaiškino, kad jis (D. Z.) kažką pastoviai šnekėjo abstrakčiai, kad jis bendravo. Jis visą laiką taip sakydavo: buvau, nebuvau – tai jo pokalbio sudėtinė dalis. Paskutiniame susitikime pats jį pradėjo spausti, susitikti Kaune ir kad jis duotų tą žmogų. D. Z. pasišnekėjimai buvo visą laiką abstraktūs. Kai jį prispaudė, kad susitikti Kaune, jis dingo.
Nebuvo nė vieno iš susitikimų su D. Z., kad būtų susitikę ir kalbėję tik dėl šios baudžiamosios bylos – dėl A. A., dėl ekspertizės.
Tyrėjui duotų parodymų metu neužsiminė apie ekspertizę. Kaip ir sakė, tie parodymai buvo duoti tam tikroje situacijoje, tam tikroje psichologinėje būsenoje, stresinėje ir dėl sveikatos būklės, vaistų. Tuo metu pats net nepagalvojo, kad tai yra reikšminga. Vėliau atsisakė duoti parodymus, nes matė, kad tyrimas vyksta kryptingai. Pagalvojo, kad bus geriau, kad išklausytų teismas ir pats nesukels pavojaus kitiems asmenims ir jų reputacijai.
Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme metu, jį (G. R.) atstovavo vienas gynėjas. Gali pasakyti, kodėl atvažiavo R. Jie abu buvo geri draugai. Pats jų klausė, ar duoti parodymus. Tada su gynėjais apie savo būklę nekalbėjo. Jie žinojo, kad yra grįžęs iš kelionės. Su R. kartu ir važiavo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias