R.Ačo advokatas J.Petreikis : „Prokuroras grasino, kad jeigu Ačas neprisipažins, tai ką apie šią istoriją pasakys Jonas Valančiūnas?”
„
Remigijaus Ačo advokatas Jurius Petreikis redakcijai papasakojo, kad visa ši istorija kilo dėl to, kad du vyrukai, kurie buvo priimti į darbą vienoje iš R.Ačo įmonių, ėmė reikšti nepasitenkinimą dėl to, kad pinigus jiems turėjęs mokėti tarpininkas liko skolingas. Tai sužinojęs R.Ačas nutarė gražinti vienam iš šių vyrukų 100 eurų, kad tas nesijaustų nuskriaustas.
Jie susitarė susitikti prie „Akropolio” įėjimo, tačiau vėliau R.Ačo buvo paprašytą apvažiuoti „Akropolį” iš kitos pusės. R.Ačas privažiavo, į jo automobilį įsėdo minėtas jaunikaitis, tuo metu priėjo kitas, kapišoną ant galvos užsidengęs vyrukas, ir atidarė užpakalines Ačo automobilio duris. R.Ačas išsigando, kad jį bandys apiplėšti, ir paspaudė greičio pedalą. Tada iš jo mašinos iššoko ir tas pirmas vyrukas, krisdamas gal kiek susižalojo.
Ačas apgailestauja, kad dėl šio įvykio iš karto nesikreipė į policiją. O jaunikaičiai kreipėsi ir pateikė sms žinutes, kurias neva siuntė Remigijus Ačas, ir kuriose neva Ačas siūlėsi „nusmaukyti” jaunikaičiui. Pastarasis kategoriškai neigė siuntęs minėtas sms žinutes, tačiau STT ir prokuratūra minėtų vaikinų pareiškimo pagrindu net pusantrų metų sekė Remigijų Ačą ir klausėsi visų jo pokalbių. Nieko nepešę STT atliko kratą R.Ačo biure ir namuose. Paimti jo darbinis ir privatus telefono numeriai. Jokių minėtų žinučių nei telefonuose , nei telefono kietajame diske nebuvo rasta. Telefono išklotinėse nieko nebuvo rasta . Vaikinas kurio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas tyrimas, savo tel. kortelę, kurią naudojo su tuo tel. numeriu, prieš kreipdamasis į policiją – ją sunaikino. Advokato pagalba buvo pateikti atsakymai iš Ryšių reguliavimo tarnybos, kuri nurodė, kad galima manipuliuoti telefono žinutėmis. Į visus tuos faktus teismas nekreipė dėmesio . Todėl medžiaga atsidūrė Aukščiausiame teisme. Labai keista, kad anūkų turintis Remigijus Ačas pasisiūlė „nusmaukyti” kažkokiam nepažįstama jaunikaičiui, ir kodėl jis taip nusprendė elgtis, teismui klausimų nekilo.
Prokuroras įkalbinėjo R.Ačą ir vadinamąjį nukentėjusį susitaikyti, neva tada niekas apie istoriją nesužinos. „Tu pagalvok, ką apie šią istoriją pasakys Jonas Valančiūnas?”, – sakė prokuroras. Kaip žinia, J.Valančiūnas yra vedęs R.Ačo dukrą.
Pasak advokato, R.Ačas tik dėl to, kad nebūtų sugadinta jo reputacija, sutiko susitaikyti su vadinamuoju nukentėjusiuoju. Prokuroras žadėjo, kad susitaikius nebus jokios bylos ir istorija pasimirš. Su ta sąlyga R.Ačas sutiko susitaikyti su nukentėjusiuoju. Tačiau BPk numato, kad susitaikymas įmanomas tik pripažinus kaltę ir atlyginus žalą. Todėl R.Ačui teko formaliai prisipažinti tai padarius ir atlyginti 1000 eurų žalą tam jaunuoliui. Tai buvo padaryta tik todėl, kad nekiltų triukšmas.
Tačiau prokuroras, gavęs R. Ačo formalų prisipažinimą, iš karto bylą išsiuntė į teismą. Teisėjai apskritai nevertino gynybos argumentų, kad jokio pasiūlymo lytiškai ką nors patenkinti nebuvo, nes pasak advokato, „kuris teisėjas norės stoti į Ačo pusę?”.
Galiausiai tiek apylinkės, tiek ir apygardos teisme R.Ačas buvo pripažintas kaltu dėl tariamo pasiūlymo lytiškai tą jaunuolį patenkinti. Dabar byla Aukščiausiame teisme.
