R.Karbauskis sukrėstas “Igničio” privatizavimo, kurį padarė jo “lizinginis” premjeras

“Valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad jis praeitoje Seimo kadencijoje buvo neįgalus, tai yra nesuvokė, ką daro ir nieko neatsimena. TV laidoje vakar jis pranešė, kad “Ignitis” “buvo praėjusioje kadencijoje privatizuotas”, ir kad “visus žmones tai sukrėtė ir mane taip pat”.
Primename, kad praėjusioje kadencijoje Karbauskio “valstiečiai” turėjo absoliučią daugumą ir darė ką norėjo. Tačiau Karbauskio lizinginio premjero Skvernelio vyriausybė darė ką norėjo, ir net neklausė Seimo nuomonės:
Tiesa yra šiek tiek kitokia ir labai keista, kad Karbauskis mano, kad niekas nebandys ieškoti dokumentų Seimo archyvuose:
Tai yra 2020 m. kovo 18 d. Vyriausybė priėmė nutarimą privatizuoti “Ignitį”. Apie tai nemažai rašė ir spauda. Keista, kad nei Ramūnas, nei kiti “valstiečiai” nieko nežinojo, ką veikia lizinginis premjeras:
Praėjus porai mėnesių, Seimas ir “valstiečiai” nubalsavo už “elektros rinkos liberalizavimą”, kuris atvėrė kelią elektros kainos sprogti:
Ramūnas Karbauskis balsavo už elektros rinkos “liberalizavimą”
Dar 2020 m. gegužės 7 d. Seimas priėmė elektros rinkos liberalizavimo įstatymą, kuris leido “nepriklausomiems” tiekėjas beprotiškai kelti kainas
Labai juokinga, kad žmonės pamiršo, kad gelbėtojas Ramūnas Karbauskis pats balsavo už šį įstatymą, o „valstietis” Poderys tikino, kad jį priėmus, „elektros kainos kris”. Dar juokingiau, kad Karbauskis nežinojo, kad jo paskirtas „ant lizingo” premjeras Skvernelis privatizavo ir „Ignitis”. R.karbauskis asmeniškai dalyvavo Seimo posėyje, ir pats balsavo už “Igničio” privatizaciją. Po trijų metų paaiškėjo, kad Ramūnas nesuvokė, ką daro.
Tuoj po šio Seimo įstatymo Skvernelio vyriausybė priėmė nutarimą privatizuoti “Ignitį”. Apie tai nemažai rašė ir spauda. Keista, kad nei Ramūnas, nei kiti “valstiečiai” nieko nežinojo, ką veikia lizinginis premjeras:
2020 m. gegužės 7 d. Seimo posėdžio stenograma:
15.37 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4385. Priėmimas. Kolegos, yra 22 straipsniai, bet nėra jokių pataisų. Gal galime pritarti nevardinant? Ačiū, pritarta.
Motyvai. V. Poderys – už.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų svarbus įstatymas ir daugeliui mūsų. Kitaip sakant, nuo ateinančių metų pradžios turėsime palaipsniui pasirinkti elektros tiekėją. Kaip žinote, 99 % dabar namų ūkių turi tiekėją „Ignitis“ (arba buvusią „Lietuvos energiją“, ar ESO), bet nuo 2021 metų link 2022 metų, 2023 metų palaipsniui turėsime pasirinkti rinkoje konkurencinį tiekėją. Šiuo įstatymu atveriamas kelias šiam liberalizavimui.
Kokios naudos tikimės mes ir visi elektros vartotojai? Kad dėl konkurencijos, kaip ir telekomunikacijų srityje, elektros tiekimas vartotojams pigs. Tai yra šio įstatymo esmė. Manau, įstatymo projektas yra geras ir siūlau balsuoti už. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKAS. Kolegos… J. Razma – už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi ankstesnėje stadijoje šiek tiek skeptiškai kalbėjau, vis dėlto per tą laiką dar pasiaiškinau aplinkybes ir, ko gero, kviečiu balsuoti už. Aš nesu toks optimistas kaip kolega Virgilijus, kad čia mes pasieksime kainų mažėjimo. Patys stambiausi vartotojai – taip, gal jie pasieks kainų mažėjimo, nes ten dėl jų konkurencija, matyt, išsivystys nemaža. Atitinkamos Latvijos ir Estijos bendrovės jau ir dabar turi šiek tiek vartotojų Lietuvoje, bet pati didžiausia ir mažiausiai elektros vartojanti grupė vargu ar dėl šio sprendimo gaus elektrą mažesnėmis kainomis.
Be abejo, dauguma jų net nebandys rinktis alternatyvaus elektros siūlytojo. Kadangi apskritai mūsų tam visuomeniniam elektros pardavėjui liks kaip tik ta pati nepalankiausia grupė, kur ne visi ir laiku susimoka už elektrą, tai aš nemanau, kad čia bus erdvės tam mūsų visuomeniniam tiekėjui mažinti kainas. Kaip tik jos gali šiek tiek padidėti tiems labiausiai socialiai pažeidžiamiems sluoksniams. Bet nėra čia kitos išeities. Vis tiek, europiniais teisės aktais, mes iki 2025 metų, norime ar nenorime, turime priimti tą liberalizavimą. Na, jo užbaigimą mes padarome dvejais metais anksčiau, tai teoriškai, jeigu būtų kokių nors problemų, aišku, galima, jau galiojant įstatymui, ir pratęsti tą terminą. Dabar kviečiu, žinoma, balsuoti už, nes tai tiesiog yra europiniai reikalavimai ir mes čia nieko negalime per daug fantazuoti.
PIRMININKAS. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš taip pat nesu didelis optimistas, kad štai priėmus šį įstatymą monopolininkas iš karto nustos piktnaudžiauti. Čia turbūt reikėtų mesti akmenuką ir į Konkurencijos tarybos daržą. Kiek metų mes spaudžiame Konkurencijos tarybą, kad baigtų išdykauti su tuo monopoliu, ypač elektros energetikos tiekimo srityje. O piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad mes apmokame už skaitiklius šimtus milijonų, tuos keičiamus į nuotolinius. Ar jų reikia kaime babytei, kuri dabar gaus 200 eurų? Galbūt visai ne. Galbūt jinai ne ta vartotoja, kad turėtų tokią pareigą susimokėti už kažkieno pakeistus skaitiklius. Visai neseniai pavyko iš įstatymo eliminuoti nuostatą, kur buvo bandoma pusę milijardo permesti infrastruktūros mokesčio būsimam investuotojui į tikrai pelningą biznį, į vėjo parką jūroje. Mes tokių piktnaudžiavimo pavyzdžių matome. Štai nacionalinis monopolininkas ketina statyti saulės elektrinę ir paskelbęs konkursą, kur. Kruonio baseine plaukiojančią. Pagalvokite, kiek kainuos instaliacijos kaštai 1 kilovatui. Tikrai net ponas J. Razma, dirbantis Ekonomikos komitete, neiškvos, kiek kainuos. Bet tai yra mūsų pinigai, jie nukeliauja į sąskaitas, per vertomis pripažintas išlaidas mes tiesiog apmokame už tokį piktnaudžiavimą. Taip neturėtų būti. Tikrai tai pirmas žingsnis, bet tikrai nepakankamas, čia tikrai reikia ir būtent Konkurencijos tarybos parlamentinės kontrolės, bet siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4385. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 110 Seimo narių, vienbalsiai įstatymas priimtas. (Gongas)

2,5 mlrd. eurų elektros aferą prastūmė R.Karbauskio „valstiečiai”
Aurimas Drižius
Atrodo neįtikėtina, tačiau visus Lietuvos piliečius žudančią „elektros rinkos liberalizavimo” aferą dar praeitos kadencijos metu prastūmė Ramūno Karbauskio „žalieji valstiečiai”.
Ramūnas Karbauskis plėšosi marškinius ir visai neseniai paskelbė tokį rašinį apie „Ignitis” aferą:
Ar korupcija jau nebe nusikaltimas ?
Konservatoriaus energetikos ministro D. Kreivio ir tiesiogiai „Ignitis“ kuruojančio finansų viceministro istorija su šios įmonės akcijomis ir situacijos rimtumą neigiantis I.Šimonytės elgesys – tai dar viena iliustracija, kaip valdoma Lietuva ir kieno interesams atstovauja ši valdžia, kurioje vieni kitus gina ir dengia, nes, matyt, tam yra rimtesnė priežastis nei reputacija ir skaidrumas.
Akivaizdu, kad nei ministras, nei viceministras negali eiti pareigų, jei turi visas galimybes uždirbti iš savo politinių sprendimų. O premjerės retorika bei bandymai aiškinti žmonėms, kad čia nėra jokio kriminalo ir viskas puiku, iškėlė dar daugiau klausimų, nei atsakymų, kiek dar jų gretose yra tokių veikėjų, kurie valstybės ir visų Lietuvos žmonių finansus laiko savo asmenine pinigine, o energetikos sektorių – neišsenkančiu asmeniniu banku.
Kartas nuo karto, vos tik išlindus kažkokiam korupcijos faktui, jis imamas masiškai gesinti, rodo, kad D. Kreivio ir G. Skaistės viceministro atvejis gali būti tik mažytė milžiniško ledkalnio viršūnėlė išnirusi virš vandens, o žemiau – neregėto masto korupcija ir viena didžiausių aferų Lietuvos istorijoje.
Jau tikriausiai pastebėjote, kad praėjusioje kadencijoje, vos tik ėmėmės domėtis energetikos sektoriumi, buvome išvadinti „kvaileliais“, užpulti viešojoje erdvėje ir maišomi su žemėmis. Vertinant jau iš šiandieninės perspektyvos, panašu, kad tokių „kvailelių“ jūs daugiau ir nepamatysite, nes be mūsų daugiau nieko ir nebeliko, bent jau parlamente, ypač kai paaiškėjo, kad už energetikos asų virvelių tampomi ir S.Skvernelis su savo grupe.
Aiškėjantys faktai, jog konservatoriai tiesiogiai dalyvavo “Igničio” privatizavime yra eilinis patvirtinimas G.Landsbergio žodžių, apie jo ir S.Skvernelio glaudų bendradarbiavimą praėjusioje Seimo kadencijoje. Gaila, kad tai vyko už uždarų durų, o mes apie tai neturėjome nei mažiausio supratimo.
Pasirodo, “Igničio” privatizavimo klausimas buvo nagrinėjamas Seimo energetikos komisijoje, kurios posėdis buvo uždaras, o informacija konfidenciali. Tai paaiškina faktą, kodėl tas sprendimas nebuvo nagrinėjamas Seimo komitetuose, frakcijose, kodėl negalėjome to sustabdyti. Kiek tapo žinoma, tame Seimo energetikos komisijos posėdyje pirmu smuiku grojo dabartinis energetikos ministras D.Kreivys, nors dabar jis apsimeta, kad nežinojo, jog jo valdoma įmonė įsigijo “Ignitis” akcijų.
Kuomet D. Kreivys 2020 m. buvo tvirtinamas ministru, LR Prezidentui G.Nausėdai buvo duotas pažadas, kad prie energetikos ministro dirbs toks „prižiūrėtojas“, kuris neva atidžiai stebės, ar D. Kreivys neturi kokio nors intereso konflikto. Nežinau, ar toks asmuo dirba pas D. Kreivį, bet vertinant šiandien ištikusią reputacinę tiek ministro, tiek viso ministrų kabineto krizę, panašu, kad arba žadėtas prižiūrėtojas taip ir neatėjo į darbą, arba dirba labai prastai.
Tačiau kalbant dar rimčiau, labai suprantamas buvo Prezidento nerimas anuomet skirti ministru konservatorių siūlomą asmenį, kuris jau buvo atstatydintas iš konservatorių Vyriausybės 2011 m., nes būdamas ministru skyrė pinigus savo mamos valdomai įmonei. D. Kreivys tada irgi sakė, kad nežinojo ir pan., ir nesitraukė, kol VTEK nepripažino ir juodu ant balto neparašė, kad jis pažeidė įstatymus, nes pasirašė įsakymą dėl ES lėšų skyrimo konkursų laimėtojai – jo motinos valdomai statybų bendrovei.
Labai iškalbingas faktas tokį asmenį siūlyti ministru dar kartą. Juo labai daug pasakoma apie konservatorius. Todėl normalu, jog visų akys šiandien krypsta į Prezidentą. Tikimasi, kad Prezidentas pasisakys aštriai, juo labiau, kad pats priėmė D.Kreivio pažadą, jog ministrui nekils skaidrumo klausimų. Bet Prezidentas, manau, puikiai suvokia ir tai, kad vargu, ar kažkas pasikeis, jei neliks D.Kreivio Vyriausybėje.