R.Šimaitis nuteistas už padorumą

Tai šmeižiau Liną, ar nešmeižiau?

Nukentėjusieji nuo Viliūnės Kirbienės, Linos , Ingridos Stasiūnienės ar Vilijos Kirklienės (yra dar keli vardai) ir pervedę pinigus į sąskaitą nr.: . kurios galas…: 2069 esančią Luminor bank, ištraukite galvas iš smėlio!

Jūsų net šeši, bet keturi pabijojote net pareiškimus policijai parašyti, nes „kam mums tos problemos”. Apmaudu dėl jūsų bailumo, nes dėl to nukentėjau aš, kadangi jums visiems norėjau padėti.

Lina , kuri iš manęs prisiteisė 4000+ eurų už šmeižtą, nes ją neteisingai apkaltinau apgavus 12-metį vaiką ir neteisėtai pasisavinus 235 eurus (įraše žemiau aprašiau), pralošė bylą prieš vaiko mamą ir vis dėl to privalės grąžinti vaikui 235 eurus + advokato išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė prašymą atlyginti 2000 eurų. bylinėjimosi išlaidų.

Primenu jog Lina atsisakė grąžinti vaiko mamai pinigus, pasakiusi: kaip teismas nuspręs taip ir bus. O mane padavė į teismą, dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Įdomi situacija gaunasi, teismas įpareigoja mane sumokėti 4000+ eurų apšmeižtąjai ir paskelbti paneigimą, o šio teismo nutartis liepia jai grąžinti pasisavintus pinigus.

Labai gaila, kad man teisme ne taip pasisekė, bet džiaugiuosi už vaiko mamą.

Kad ir kaip būtų nepatogu, bet prašau prisidėti prie apeliacijos, sėkmės atveju viską grąžinsiu. Visuomeniniais pagrindais dirbant, kartais pritrūksta pinigų. Tokie jau tie gelbėtojai, save tik atiduoda…

Raimondas Šimaitis

LT53 7180 3005 3472 4620

Nors nukentėjusiąjai pasiekė, aš nukentėjau, nes, pasak mano teisėjo, neturiu teisės ieškoti nusikaltimus darančių asmenų.

Linute, lauk naujienų, Šimaitis siunčia tau linkėjimus ir dar vieną bylą. Lauk naujienų iš policijos ir dar vieno ieškinuko

Citatos iš sprendimo:

13. Atsakovės argumentai, kad ji tik gaudavo pinigus, kuriuos gavusi pervesdavo trečiajam asmeniui, o sau pasilikdama tik 10 procentų, kuriuos grąžino ieškovei, neatleidžia jos nuo pareigos grąžinti visą pervestą sumą. Atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pervedė Marian Nakonechnyi 300,00 Eur sumą, nors ieškovė buvo jai sumokėjusi 235,00 Eur. Pati atsakovė nurodė, kad susitarusi buvo su Stasiūniene, o pinigus pervedė dar kitam asmeniui, beje neaišku, ar pervedė ieškovės atsiųstus pinigus. Akcentavo, kad pagal atsakovės prašymą ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nurodant, kad tai yra civiliniai santykiai. Atsakovė turėjo grąžinti pinigus ieškovei, tačiau negrąžino.

15. trūkstant duomenų jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, laikytina, kad atsakovė be pagrindo gavo pinigines lėšas iš atsakovės. Net ir tokiu atveju, jei pati atsakovė buvo paveikta sukčių, perduodama sąskaitą nepažįstamiems asmenims, priimdama iš jų pinigus ir pervesdama juos tretiesiems asmenims, elgėsi neatsakingai, veikė savo rizika ir savo sąskaita. Tuo tarpu ieškovė negalėjo suprasti, kad ji teisių neapgins, ji pinigus pervedinėjo į Lietuvos banke esančią sąskaitą, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad nesuras sąskaitos savininko, tuo tarpu atsakovė pervedė pinigus į Airiją. Todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę ir ieškovei. Kitoje civilinėje byloje neįsiteisėjusiu sprendimas nustatytos aplinkybės neturi teisinio reikšmingumo šioje byloje, nes minimoje išnagrinėtoje byloje dalyvavo kiti asmenys, buvo nustatinėjamos visiškai kitos aplinkybės, bebuvo nustatinėjami nei nusikalstamas veikas darę asmenys, nei kitos reikšmingos aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys paneigia, kad atsakovės bendravimas su I. Stasiūniene truko tik 2 dienas, nes pati pateikė duomenis, kad darbo skelbimą rado lapkričio 8 dieną, o ieškovės mokėjimas atliktas tik lapkričio 28 d. Patenkinus atsakovės poziciją būtų puikus precedentas veikti sukčiams.

30. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos sąlygos. Nustatyta, kad į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 235,00 Eur suma, kurių gavėja nurodyta Viliunė Kirbiene. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl papildomo darbo bendravo su Ingrida Stasiūniene bei, kaip minėta, pateikė susirašinėjimą su asmeniu vardu ,,Ingrida“ patvirtinančius įrodymus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar duomenų kokiu pagrindu ji į savo sąskaitą gavo ieškovės pervestą Viliunei Kirbienei skirtą 235,00 Eur sumą bei kokiu pagrindu vėliau 90 procentų nurodytos sumos, kaip ji teigė, Ingridos Stasiūnienės nurodymu pervedė Marian Nakonechnyi. Atsakovė nepateikė nei darbo, nei kitos rūšies sutarties su nurodoma Ingrida Stasiūniene tačiau neneigė, kad perdavė jai savo sąskaitos numerį bei gaudavo į ją pinigų sumas, nuo kurių 10 procentų pasilikusi, net nesiaiškindama jokio teisinio jų gavimo pagrindo bei kas yra nurodytas pinigų gavėju, pervesdavo likusią sumą net ne Ingridai Stasiūnienei, su kuria, anot atsakovės, manė dirbanti, tačiau trečiajam asmeniui Marian Nakonechnyi į užsienio valstybėje esančios kredito įstaigos sąskaitą. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose nenurodė, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino kodėl gavėjai Viliunei Kirbienei skirtas pinigų sumas ji laikė kaip gautinas Ingridos Stasiūnienės, visiškai nesiaiškino kodėl pagal pastarosios nurodymą turi pervesti Viliunei Kirbienei, kaip gavėjai skirtą pinigų sumą kitam asmeniui.

32. Šiuo atveju atsakovė nenurodė ir neįrodė jokio teisėto pinigų gavimo iš ieškovės pagrindo. Atsakovės argumentas, kad tiek ji, tiek atsakovė buvo apgautos sukčių, nepatvirtina nei pinigų gavimo teisėtumo, nei pašalina atsakovės atsakomybę grąžinti be teisinio pagrindo iš ieškovės gautas lėšas. Atsakovė dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo, nesudariusi darbo ar paslaugų sutarties, suteikdama galimybę naudotis savo sąskaita nenustatytiems asmenims, sudarė sąlygas neteisėtiems tokių asmenų veiksmams, o ieškovei – lūkestį tikėtis, kad sudaro pirkimo-pardavimo sutartį ir perveda pinigus už siekiamą įsigyti prekę. Pažymėtina, kad iš CK 6.237 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinio matyti, kad pareiga grąžinti be pagrindo gautą turtą kyla ne tik tuo atveju, kai jį gavęs asmuo veikė tyčia, tačiau ir tais atvejais, kai turtą jis įgijo ir dėl neatsargumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad jog dideliu neatsargumu (gross negligence – angl., grobe Fahrlässigkeit – vok., faute lourde – pranc.) laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). CK komentare nurodyta, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas, o paprastas neatsargumas – griežtesnių rūpestingumo, atidumo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. – Vilnius: Justitia, 2003. P. 339).

37. Aplinkybė, kad atsakovė nurodė 90 procentų iš ieškovės gautos sumos pervedusi Marian Nakonechnyi, nepašalina pareigos grąžinti ieškovei visos iš pastarosios gautos pinigų sumos. Pagal CK 6.241 straipsnio 2 dalį, kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus trečiajam asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidžiamas nuo pareigos grąžinti pinigus, jeigu įrodo, kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog privalėjo pinigus grąžinti, ir kad negalėjo jų perduoti turinčiam teisę trečiajam asmeniui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-910/2023). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.241 straipsnio 2 dalį ir atleisti atsakovę nuo pareigos grąžinti pinigus, nes atsakovė neįrodė, nei kad buvo teisinis pagrindas gauti ginčo sumą iš ieškovės, nei kad gautos ginčo piniginės lėšos pagrįstai turėjo būti pervestos Marian Nakonechnyi (CPK 12, 178 straipsniai).