Revoliucija – Vilniaus apygardos teismas legalizavo visus sunkius nusikaltimus

1

Revoliucija – Vilniaus apygardos teismas legalizavo visus sunkius nusikaltimus
Aurimas Drižius

Yra toks Vilniaus apygardos teismas, kurio pirmininke Loreta Braždienė tapo tik todėl, kad savo biografijoje turi didelių problemų (dar kai ji dirbo Vilniaus teismo rašysenos eksperte, surašė žinomai melagingą išvadą, kad vienos įmonės vadovo parašas ant dokumento yra suklastotas. Tačiau teisme minėtas žmogus pareiškė, kad tai jo tikras parašas, niekas jo neklastojo. Buvo paskirta dar viena teismo ekspertizė, kuri konstatavo, kad parašas tikras ir nesuklastotas, o dėl teismo ekspertės L.Braždienės buvo priimta atskiroji nutartis, ir pranešta prokuratūrai. Automatiškai L.Braždienė išlėkė iš teismo ekspertų, ir grįžo dirbti į Šiaulius, kur dirbo kelių įmonių teisininke. Paskui ji grįžo į Vilnių, pasidarbavo čia ir kažkokia plaukuota ranka ją vėl iškėlė ir vėl paskyrė dirbti teisėja).
Kadangi gyvenu Vilniuje, visi mano skundai, kurių prirašiau jau virš 200 patenka į minėtą teismą, ir visi mano skundai be išimties buvo atmesti. Visi buvo atmesti, juos suklastojant. Todėl puikiai pažįstu šio teismo teisėjus – pvz., tokį Cininą, kuris lengvai suraitys savo parašą byloje, kurios jis nenagrinėjo, arba parašys, kad „pedofilijos nebuvo, nes auka labai nedrąsiai apie tai pasakojo”. Yra toks Dzedulionis, kuris man per posėdį žodžiu išaiškino, kad nevalia šios mafijos kritikuoti, nes „mes esame sistema, ir tu šiame teisme teisybės nerasi”.
Yra toks Bartkus, kuris lengvai suklastos savo nutartis, įrašęs į jas žinomai melagingus duomenis.
Ir pagaliau yra tokia teisėja, bylų klastojimo čempionė Dabulskytė – Raizgienė. Gavau jos paskutinę nutartį ir negaliu ja atsigerėti.

Teisėja Raizgienė man nutartimi išaiškino, kad iš esmės visi sunkūs nusikaltimai Lietuvoje yra legalizuoti, o idiotai, kurie kreipiasi į prokuratūrą ieškodami teisingumo, yra idiotai. Mat prokurorai bet kokius pranešimus apie nusikaltimus atmeta neskundžiamais rašteliais, nors BPK tokiais atvejais juos įpareigoja surašyti nutarimą. O teisėja Raizgienė, kurios pareiga kontroliuoti, kaip prokuratūra vykdo įstatymus, nurodo, kad „prokuroro raštelis neskundžiamas”.


Trumpai apie šią istoriją – kreipiausi skundu į taip vadinamą gen. prokuratūrą (skundas pridedamas) dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Arūno Bartkaus nusikaltimo – piktnaudžiavimo.
Nurodžiau, kad teisėjas Arūnas Bartkus nusprendė atleisti nuo atsakomybės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovę Gražiną Ramanauskaitę už tai, kad ji neturėdama jokio pagrindo, du kartus už tą patį tariamą pažeidimą nutarė uždaryti mano administruojamą interneto portalą www.laisvaslaikrastis.lt.
Nurodžiau, kad įstatymai nesuteikia teismams įgaliojimo atleisti nusikaltėlius nuo atsakomybės, ir teisėjai neturi į galiojimo du kartus už tą patį tariamą pažeidimą bausti LR piliečių. Nurodžiau, kad piliečių persekiojimas už teisėtą veiklą, net du kartus kreipiantis į teismą už tą patį tariamą pažeidimą, kurio nebuvo, ir kuris buvo tik Ramanauskaitės haliucinacijose, yra piktnaudžiavimas.
Piktnaudžiavimas yra baudžiamas pagal BPK. Tačiau LR teisėjai ne tik kad nesilaiko LR įstatymų, tačiau juos nuolat pažeidinėja. Todėl tokia pseudoteisėjo veikla yra tas pats piktnaudžiavimas, kuris turi būti persekiojamas pagal LR įstatymus.
Nurodžiau, kad ŽEIT vadovė Ramanauskaitė du kartus kreipėsi dėl tariamo to pačio administracinio pažeidimo, ir abu kartus Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuos prašymus patenkino „už akių”, atsakovams nieko apie tai nežinant ir jų neinformavus.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Bartkus nurodė, kad visiškai teisėta du kartus bausti piliečius už tą patį neva padarytą administracinį pažeidimą. Prieš tai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Balkaitienė suklastojo savo nutartį, dėl dvigubo ir nepagrįsto nubaudimo nurodė, kad „atsakant į šiuos pareiškėjo skundo argumentus pažymėtina, kad jie paremti iš esmės tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, o ne objektyviais duomenimis”.
Nurodžiau, kad teisėja Balkaitienė suklastojo savo nutartį, nes įstatymas draudžia dvigubą nubaudimą, ir bet kokios manipuliacijos įstatymais yra piktnaudžiavimas. Teisėjas A.Bartkus legalizavo nubaudimą antrą kartą už tą pačią neva įstatymus pažeidžiančią veiklą.
Paprašiau GP pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Bartkaus piktnaudžiavimo ir klastojimo, tačiau GP prokuroras Gintas Ivanauskas 2023-09-18 špargalke Nr. 17.2-2622 (kopija pridedama) man nurodė, kad teisėjai yra laisvi daryti bet kokius nusikaltimus, neva tai priskirta jų „darbinei funkcijai”.


Tada kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas teismo įpareigoti elgtis taip, kaip numato įstatymas.
BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

  1. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
    Nurodžiau, kad GP atsisakė vykdyti savo pareigą surašyti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Remdamasis BPK 168 str. prašiau teismą įpareigoti taip vadinamą gen. prokuratūrą tinkamai reaguoti į mano skundą – priimti nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano skundo, ir man jį persiųsti.
    Skundžiamu nutarimu teisėja Suchankienė atsisakė priimti nagrinėti mano skundą.
    Teisėja Suchankienė man vėlgi melagingai nurodė, kad „galimybės paduoti skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl prokuroro raštų, kuriais pareiškėjui atsakoma į jo pateiktą prašymą, pareiškimą ar skundą, baudžiamojo proceso įstatymai nenumato”.
    Tokia teisėjos Suchankienės nuomonė prieštarauja mano minėtam BPK 168 str., kuris aiškiai nurodo, kad gavęs pranešimą apie nusikaltimą, prokuroras priima nutartį pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Įstatymas, tai yra minėtas BPK 168 str. nenumato galimybės prokurorui atsisakyti tirti nusikaltimą parašant „raštelį”, todėl toks elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas.
    Tačiau tikrovė tokia, kad tiek teismai ir prokuratūra jau labai seniai virtusi organizuotu nusikalstamu susivienijimu, kuris jau seniai nepaiso jokių įstatymų. Parašydama „raštelį“, prokuratūra padaro pirmąjį nusikaltimą – suklastoja dokumentą, kadangi įstatymas aiškiai nurodo, kad prokuratūra turi surašyti „motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, o prokuratūra „įjungia durnių“ ir remiasi savo sugalvotu „prokuratūros darbo aprašu“.
  2. Tačiau prokuratūros „darbo aprašas” niekaip negali prieštarauti įstatymui – Baudžiamojo proceso kodeksui. O „aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, nes leidžia prokuratūrai sunkius nusikaltimus nurašyti neištirtus, parašant „špargalkę”. Tai, kad prokuratūros „darbo aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, ir prokurorai juo naudojasi, kad galėtų išvengti savo pareigos ištirti sunkius nusikaltimus, padaro juos organizuotais nusikaltėliais.
  3. Prokuratūros darbo aprašas, kuriuo skundžiamoje nutartyje remiasi teisėja Suchanskienė, tiesiogiai prieštarauja įstatymui, tai yra tam pačiam BPK, kuris nurodo, kad gavęs skundą dėl nusikaltimo, prokuroras priima nutartį pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. BPK nenumato, kad sunkius nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo „rašteliais”. Prokuratūros aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir nustatyti kitaip.
    BPK 1. str. nurodo, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
  4. Tai, kad prokuratūra atsisako tirti nusikaltimus „rašteliais”, o teismas atsisako įpareigoti prokuratūrą vykdyti įstatymus, tik patvirtina mano nuomone, kad tai viena organizuota nusikalstama gauja.
    Todėl visiškai nepagrįsta teismo nuomonė, kad prokuratūra gali slėpti nusikaltimus „rašteliais”, nes BPK labai aiškiai jiems nurodo tokiu atveju surašyti nutarimą, o ne „raštelį”.
    Melagingas ir teisėjos Suchanskienės išaiškinimas, kad „BPK 173 straipsnyje yra išvardinti ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurie nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo teisėjui vertinti Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pasirašytus raštus ir savo iniciatyva įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą reaguoti į pareiškėjo skundą bei priimti procesinį sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių”.
    Yra kaip tik priešingai – BPK 173 straipsnis 7 punktas numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų; 8) atlieka kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.
    Kodeksas įpareigoja prokuratūra priimti nutarimą, o ne raštelį.
    Negana to, teisėja Suchanskienė man nurodė, kad mano skundas dar ir neatitinka „bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui”.
    Nors skunde aiškiai aprašyta nusikaltimų chronologija – teisėjas Bartkus legalizavo dvigubą baudimą už visiškai teisėtą veiklą ir taip piktnaudžiavo, teisėja Suchanskienė apsimeta, kad to nesupranta.
    Remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 168, 173 ir 440 straipsniais, prašau panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
    Taip pat prašau nušalinti visa Vilniaus apygardos teismą nuo skundo nagrinėjimo, nes teisėjas bartkus yra šio teismo pirmininkas, o dėl šio teismo nušalinimo į apeliacinį teismą kreipėsi ir pats Vilniaus apygardos teismas (pridedu teismo nutartį).

Minėta Dabulskytė dėl minėtos BPK normos, kad prokuratūra turi priimti ne „raštelį”, o nutarimą, pasisakė taip : „prokuroro raštelis negalėjo būti skundžiamas”. Kitaip sakant, gali laisvai daryti nusikaltimus, pvz., žudyti žmones, prokuroras Ivanauskas dėl to surašys „raštelį”, kad niekas nenukentėjo, o teisėja Dabulskytė parašys, kad „raštelis negalėjo būti skundžiamas. Tik kam tada Seimas priiminėja įstatymus, kurių teismai net neketina vykdyti?

1 thought on “Revoliucija – Vilniaus apygardos teismas legalizavo visus sunkius nusikaltimus

  1. Kokia tavo situacija? *Reikia 100% finansavimo *Negaliu patvirtinti pajamų *Negaliu patvirtinti darbo *Neseniai dirba savarankiškai
    *Kredito klausimai *Sukauptų vekselių atsiskaitymas * Asmeninis investicinis projektas arba įmonės investiciniai projektai t.t.
    Kreipkitės dėl greitos ir patogios paskolos apmokėti sąskaitas ir skolas, pradėti naują verslą ar refinansuoti savo projektus ir plėsti verslą šiais 2023 metais pigiausiomis palūkanomis. Norėdami gauti daugiau informacijos, susisiekite su mumis:
    asdaservices24@gmail.com
    Geriausi linkėjimai.
    ASDA PASLAUGOS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias