Rokiškio VŠĮ yra psichiatrinė ligoninė, ar landzberginis fašistinis koncentracijos lageris?

0

Laisvo laikraščio atstovas Klaipėdoje Zenonas Volkovas, kalbasi su daugelio gyvenimo sričių išmanėliuir žinovu, Pranu Pričkumi.

Z.V. Sakykit prašom, kas naujo, kokie politiniai pokyčiai Jūsų ne tik visuomeniniame, bet ir asmeniniame gyvenime?

P.P. Jaučiu, kad sistema baigia išsikvėpti, kuo toliau, tuo labiau tai pastebima. Jų šaikos nariai vykdo neprognazuojamus išpuolius prieš savo tautą. Vien ką reiškia,  pareigūnų vartojamas fizinis smurtas, nuo vaikų atiminėjant tėvus ar motinas. Dabar  kieno tai mama, suvarpoma, penkiais pistoleto šūviais. Sisteminė spauda trimituoja, kad nukovė moterį, ginkluotą kastuvu (galimai faneriniu, sniegui kasti) ir kitoje rankoje laikiusią peilį, nes buvo kilusi jiems didelė grėsmė žūti. Kaimynės parody,ai neviešinami. Apie galimą dialogą, su nušautąja, galimai turėjusia psichinių sutrikimų, niekas net neužsimena. Faktas, nušovei ir rami galva. Tirs tai tos pačios šaikos nariai, savi. O kaip žinome, varnas varnui akies nekerta. Nėra žmogaus – nėra problemų.

Z.V.  Kaip sakant, judame link katastrofiško nesaugumo situacijos?

P.P. Galima teigti, kad taip. Šaika puikiai žino, kol žmonės jų bijo, tol jų valdžia yra stipri. Kai žmonės pradeda iš jos juoktis, jai ateina galas. Aš jos galą jau jaučiu. Dabar gavau iš FB draugo, antrą kartą žinutę. Akivaizdžiai sistemos užsakytą, tik neredaguotą: „Ka isgelbėjas ivardink !!!“; „Rinkai tik info ir teikiai mentam padla“; „Duok  i teisma mane pasibylinesim žiurke“ (įrodo, kad teismų nebijo, ten savi-Z.V.); „As turiu visus faktinius irodimus padla“; „Isdavike padla“; „KGB ziurke“; „Pashol nachui“. Tai įrodymas, kad žmones kiršina tik valdžios šizofrenikai.

Z.V. Kartą buvau ir aš gavęs analogišką panašią dozę. Nurodė netgi šaltinius, asmenis, kad tai mano geri pažįstami ir draugai. Pasidomėjus, tokių nei pažįstu, nei esu matęs. Netgi nėra nei FB tariamuose drauguose. Atsiprašė, kad buvo suklaidintas, tuo viskas ir baigėsi. Braižas tas pats.

P.P. Klausia ką esu išgelbėjęs. Lyg aš dirbčiau gelbėtoju. Žinau ne vieną tikrą gelbėtoją, kuriam neteko niekad nieko gelbėt. Mes tik fiksuojam sistemininkų nusikalstamas veikas. Už ką pastoviai kenčiame. Niekas nepamiršo ir šio laikraščio redaktoriaus Aurimo Drižiaus pasikėsinimą į jo gyvybę, kur per plauką išliko gyvas. Sistemai pasistačius naują prezidentą G.Nausėdą, prasidėjo dar didesnis persekiojimas.  Minėtam redaktoriui atėmė akreditaciją. Už tiesos rašymą, tąsomas po teismus. Pradėjo drausti platinti laikraštį prekybos centruose, spaudos kioskuose. Kiek dar nužudyta Garliavos liudininkų, vienas paspringo lapu, kitas nuskendo balutėje…

Z.V. Tamsta Pranai, niekam nereikia įrodinėti, kad esate geras žmogus. Tiesiog tokiu ir būkite toliau. Tinkamiems žmonėms įrodymų nereikia. Gal ką nors pakalbame, dėl ko tarėmės, Rokiškio psichiatrinę vadinamą ligonine, jos aptarnaujamą personalą, pacientus. Prisiminsime besislapstančią Astą Rubinaitę ir t.t.

P.P. Kaip žinia, kandidatė į priverstinį gydymą Asta Rubinaitė, šiuo metu slapstosi, jau nebe Europos Sąjungoje. Lietuvoje pripažinta nesiorientuojanti aplinkoje ir kelianti pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kol gaudant nenušovė, emigravo į Olandiją. Dirbo labai atsakingose ir ypatingo kruopštumo reikalaujančiose pareigose. Astą įvardijo kaip darbščią, imlią, rodančią iniciatyvą, keliančią pačius aukščiausius sau reikalavimus. Priskyrė 2022 m. gamybos a/m važinėtis į darbą, sanatorijos patalpose apgyvendino, netgi priregistravo, galimai, kad nepabėgtų. Deja, Lietuvos represinės struktūros ramybės nedavė ir ten. Nespėjus atsisveikinti net su kolektyvu, prisiėjo dingti visiškai iš Europos Sąjungos. Suprantu, Astai tai nepatiks, bet man dabar šovė mintis, kad jai galimai teks laukti landzberginio fašistinio rėžimo pabaigos, kaip kažkada kai kas laukė Stalino mirties. Anuos buvo išvežę, ne tik Astai  sudarė sąlygas dingti patiems. Dabar išsigimėliai,  demonstruoja baigiančią išsikvėpti savo jėgą. Deja Asta dabar yra saugioje vietoje, bet kada gali pasiprašyti politinio prieglobsčio, nors labai norėtų grįžti į Tėvynę. Nepadoru laukti kitų pakasynų, kaip kai kas laukė Stalino, bet aš, šio tariamo Lietuvos vadovo, tikrai nelaukiu, lai pasikankina bestija. Tik nesuprantu, kodėl jis taip nekenčia Astos, teismai slapti, paskutiniame teismo posėdyje, neleido prisijungti net per zoom platformą, jos argumentuotus dokumentus atmetė. Kas yra buvęs „dėdulė“, žino daugelis, gal per jį kenkia ir Astai? Jos senelis Juozas Juškevičius, Bernardo s. gim. 1899-02-27 d., buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris 1918-1924 m., sužeistas, buvo apdovanotas žymiu apdovanojimu Nr.1315. Senelis buvo Astos pasididžiavimas, dabar negali net aplankyti, sutvarkyti kapą, pagerbti jo atminimo.

Z.V. Žinome, kad Asta yra labai orientuota. Važinėjo už vairo po Olandiją, Belgiją, dabar važinėja po visai kitą svečią šalį, dirba gerai apmokamą, reikalaujančio ypatingo dėmesingumo ir atsakingumo darbą. Gal toliau pakalbame, apie Rokiškio vadinamą psichiatrinę ligoninę, kodėl ją dar vadina konslageriu ir pan.?

P.P. Todėl, kad jos pacientai gyvena nežmoniškomis sąlygomis, ypač prievarta laikomi sveiki, tik tikri pacientai to nesupranta. Rokiškio VŠĮ psichiatrinė ligoninė iš ligonių kasų, kas mėnesį, gauna po 1500 eurų už kiekvieną „galvą“. Todėl sava šaika, pastoviai, stengiasi užpildyti ir perpildyti pacientų skaičių. Karts nuo karto pristatomos papildomos, virš norminės lovos. Maistas gyvuliškas, turi prašytis, kad artimieji atneštų druskos, netgi duonos. Nors katėms, kai kalėjo Asta, sakė duoda subalansuotą maistą. Vadovas Algimantas Liausėda, skundų nepriima. Reikia į jį kreiptis per paštą, registruotu laišku, nors kaip sakoma jis yra po vienu stogu. Atsakymo vienokio ar kitokio susilaukia. Pvz. atima rašymo priemones, vokus, pašto ženklus, telefoną. Uždaro į 5-6 kv. m. stebėjimo kamerą. Į lauką, po priežiūra, išleidžia du kartus, po 10-20 min.

Z.V. Kiek žinome, domėjosi, Seimo narys Dainius Kepenis, tiksliau jo padėjėja. Gal kas pasikeitė į gerąją pusę?

P.P. Į minėtas stebėjimo palatas (kameras –Z.V.) atėmus viską kas įmanoma, buvo uždarytos, faktas į atskiras kameras, dvi visiškai psichiškai sveikos Ilona Legeckaitė ir turėjusi savo verslą, vadovė Andžela Porčevskaja. Ilona šiam kalėjime įkalinta jau 1,5 metų, o Andžela 0,5 metų. Už bandymą tiesos ieškojimą,  abi,  iki mėnesio išbuvo minėtose stebėjimo kamerose. Dėl normalių žmonių, tai karceriai. Telpa lova ir spintelė. Jokio ryšio su išsvajuotoju pasauliu, laisve. Pasivaikščiojimai ir tie suvaržyti. Valdžiažmogiai iš tribūnų kalba apie žmonėms daromus mobingus, čia vykdomas ne tik psichologinis smurtas, bet virtęs jau genocidu. Išleidžiant minėtas moteris iš karcerių, administracijai „stebėjimo palatos“, vertė pasirašyti, kad prašosi pačios gydomos. Deja, ateina du sanitarai, dvi sesutės su paruoštu švirkštu, ir pasiūlo susileisti kokių tai psichotropinių vaistų geruoju. Pradeda grasinti, jeigu priešinsis, pakvies dar porą apsauginių. Po tokios dozės, pakinta noradnalino ir dopamino biosintezė, šie vaistai vartotini schizofrenijai ir kitoms psichikos ligoms gydyti. Šiame kalkėjime leidžiami sveikiems. Ši įstaiga, turi ir daktarą Valdą Janušonį, dabar jau tapusiu skyriaus vedėju, kažkodėl, ne tik pacientų vadinamu „kileriu“. Kaip nuo priverstinų vaistų tikri ligoniai kartais mėlynuoja, apsiputoja, yra buvę, kad patys nebeatgaivina, kviečia med.pagalbą. Andželą išberia plėmais. Abi paminėtos, jau jaučia, kaip blėsta jų sąmonė, virsta daržovėmis.

Z.V. Teko girdėti, kad už atitinkamą mokestį, per advokatus, ar juos pačius galima išsipirkti laisvę?

P.P. Taip, kai kurių pasiteiravau, ar tikrai tai įmanoma. Asta nebijodama, atsakė, kad ten pakliuvus, tokia vedėja Rūta Bandžiulienė, atviru tekstu, pasiteiravo, kiek dar turinti santaupų, po darbo Šveicarijoje? Davė susiprasti. Bet Asta už 5000 eurų teisininkams, išėjo neva įstatymiškai. Nemokėjus papildomai, už akių, slapčia, nuteisė iš naujo. Prokurorams, visokioms prikurtoms tarnybos, vykdomi šie nusikaltimai, visiškai nedomina.. Neminėsiu, kad ir kiti darbuotojai, atvirai siūlo už pinigus laisvę, teiraujasi apie turimą nekilnojamą turtą. Esu rašęs, kaip viena, neišlaikiusi kančių pardavė namą, atseikėjo kiek priklauso ir išleido su sąlyga, kad dings ir iš Lietuvos. Dingo į Vokietiją. Dar nepamiršome, kaip Kauno apskrities, buvęs policijos vyriausiais pol. komisaras, per šią tariamą ligoninę, nuvarė myriop, policijos veteranę Skaistą Rakauskienę.  

Z.V. Mes žinome, kad nesenai, Kauno apylinkės teisme, buvo kankinės Ilonos teismas. Kokie ten reikalai.

P.P. Taip, teismo sprendimas bus skelbiamas gruodžio 22 d. Visur viskas užslaptinta, nors teisiamoji prašo viešumo, tie išsigimėliai, aiškina, kad bus pažeistas jų privatumas. Gal atvirkščiai, bus išaiškinti jų klastojimai, nusikaltimai žmogiškumui, ar ne taip Lietuvos valdove „dėdule“? Teisme lankėsi pilietiškas žmogus Henrikas Juodiška. Faktas, kad posėdyje nedalyvavo, bet sugebėjo, nors koridoriuje, trumpai paaiškint teisėjai, kad teisė visiškai psichiškai sveiką Iloną. Kauno apylinkės teismo proceso dalyvių, dabar neminėsime, palauksime gruodžio 22 d. Pažiūrėsime, kokiam degradacijos lygiui jie priklauso. Kodėl tai kalbu? Ogi todėl, kad jų degradacija senai jau yra prasidėjusi, nes mano esantys ir galvoja, kad yra aukščiau už kitus.

Z.V. Tai gal padėkosiu už pabendravimą, šia Tavo išmintinga gaidele ir baigsime, bet pridėsiu ir nuo savęs. Senovės Graikijoje mokėjimas mastyti, buvo laikoma didžiausia likimo dovana, po to tai tapo laime, dar vėliau – liga, šiandien Lietuvoje – nusikaltimas. Asta, Ilona, Andžela, Jūs ne vienos, mūsų kolektyvas ir mieli mūsų skaitytojai, su Jumis. Kenčiantiems Dangus, budeliams pragaras. Ačiū, kad esate, Jūsų kančios niekais nenueis.      

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias