O kas jeigu rusai neblefuoja? Ir mes jau visi lavonai?

JAV armijos karininkas Scott Ritter mano, kad tą pačią akimirką, kai JAV paleis raketas ATACSM į Rusijos teritoriją, rusai atsakys tuo pačiu.

Vakarai ir NATO mano, kad rusai blefuoja, ir jie niekaip nereaguos, kai jų miestai bus subombarduoti amerikoniškomis raketomis.

„Tačiau Vakarai apsirinka, Rusija neblefuoja, ir tą pačią akimirką, kai ATACMs raketos bus paleistos, rusai atsakys tuo pačiu – Ukrainai tai bus katastrofa, o Vakarams – niokojanti žala

S.Ritter mano, kad rusai nugriaus Kijeva ne atominę, tačiau termobarine bomba – vis tiek žus milijonai.

Jeigu NATO atsakys tuo pačiau, mes visi esame mirę

Dabar, kai J. Bidenas leido Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio JAV ginklus Rusijos teritorijoje, o tai yra antikonstitucinis karo aktas, manau, kad dabar tinkamas metas iš naujo apsvarstyti katastrofišką Trečiojo pasaulinio karo su branduoliniu ginklu pavojų.

Vieną kartą paleista branduolinė bomba – tai mirties nuosprendis žmonijai.

Rusija turi ~ 5 889 branduolines kovines galvutes. JAV turi ~ 5 244.

Tai yra maždaug 11 133 apokaliptiniai įrenginiai, kurie per valandą gali ištrinti visą planetą, ir vis dėlto šie psichopatai kalba apie karą taip, tarsi pradėjus kristi bomboms dar būtų dėl ko kovoti.

Nėra jokios gynybos, jokio išsigelbėjimo. Raketų perėmėjai yra pokštas – geriausiu atveju jie tik iš dalies veiksmingi ribotais atvejais, o mes neturime nė iš tolo tiek, kad sustabdytume tūkstančius kovinių galvučių, krintančių ant visų didžiųjų Žemės miestų.

Norite skaičių? Per 72 minutes po branduolinio apsikeitimo branduoliniais užtaisais 60 % pasaulio gyventojų – milijardai – būtų išgarinti arba lėtai supūtų nuo radiacijos.

Laimingieji mirtų iš karto. Likusieji kentėtų pragare, kur branduolinė žiema užšaldytų planetą, o civilizacijos likučiai draskytų vieni kitus dėl maisto likučių. Pasaulis, kokį jį pažįstame, baigtųsi. Ir dėl ko? Dėl to, kad politikai nori pasipuikuoti savo varpomis, mosuodami branduoliniais arsenalais kaip trofėjais?

Tai ne hipotetinis klausimas. Tai tikrovė. 1954 m. kovo 1 d. JAV susprogdino 15 megatonų bombą Bikinio atole. (Pridedamas vaizdo įrašas) Mokslininkai apskaičiavo, kad tai bus 5 megatonų bomba, tačiau paaiškėjo, kad ji buvo tris kartus galingesnė – 1 000 kartų naikinamesnė už Hirosimos bombą.

Trijų mylių pločio ugnies kamuolys apėmė dangų, o sprogimas buvo matomas už 135 mylių. (Vaizdo įrašas darytas iš 50 mylių atstumo) Tai buvo prieš 70 metų. Jei tada ginklai buvo tokie mirtini, kaip manote, ką jie gali padaryti dabar?

Neturime 11 133 bombų tik dėl parodomųjų tikslų. Sprogus vienai, sprogs ir kitos. To nesustabdysi. Esame pasmerkti tą pačią sekundę, kai jie nuspręs žaisti šį abipusio sunaikinimo žaidimą.

Ir vis dėlto branduolinio karo su Rusija grėsmė yra ant stalo, tarsi tai būtų tik dar vienas antradienis. Tai ne ginklai – tai masinis išnykimas, o mes esame per vieną blogą sprendimą nuo sprogdiklio uždegimo. Jei manote, kad iš to galima grįžti, gyvenate fantazijoje.

Žinau, ką kai kurie žmonės pasakys: „Tai niekada neįvyks. Tai tik baimės kurstymas. Niekas sveiko proto nepradėtų branduolinio karo, žinodamas, kad jis viską sunaikins“. Tikrai? Manote, kad valdantieji visada yra racionalūs? Kad šaltas protas nugalės, kai viskas atsidurs ant kortos?

Istorijoje pilna lyderių, kurie priima neapgalvotus, savižudiškus sprendimus, vedami ego, nevilties ar aklo nacionalinio išdidumo. Jau ne kartą atsitiktinai buvome arti to. Kubos raketų krizė, 1983 m. Sovietų Sąjungos netikras pavojus – abu kartus buvome per žingsnį nuo branduolinio sunaikinimo. Vienas klaidingas apskaičiavimas, vienas gedimas, vienas skubotas sprendimas, ir viskas baigta.

Manote, kad Putinas, JAV ar kas nors kitas to nepadarytų? Manote, kad sistema yra patikima? Svajojate. Abipusiai garantuotas sunaikinimas remiasi idėja, kad kas nors gali tiesiog paspausti mygtuką.

Kai atominės bombos pakils į orą, jokia diplomatija, jokios naktinės taikos derybos ar geniali strategija nesustabdys to, kas įvyks. Tai ne tik keli iš žemėlapio nušluoti miestai; tai visa žmonijos civilizacijos infrastruktūra, kuri akimirksniu sugriūva. Prekybos keliai? Išnyko. Ryšiai? Išgaruoja. Vyriausybės? Sugriautos arba paverstos valdžios šešėliais, nes išgyvenusieji ieško vandens radioaktyviose dykvietėse.

Sunku suvokti patį absurdą. Vyriausybės dešimtmečius kaupė šiuos arsenalus, išleisdamos trilijonus dolerių, kad galėtume sunaikinti vieni kitus šimtus kartų, tarsi neužtektų vieno karto.

Bet kai bombos pradeda kristi, visa tai nebeturi jokios reikšmės. Galios žaidimai, strateginiai aljansai, politika – visa tai išgaruoja tą pačią sekundę, kai virš miesto sprogsta atominė bomba. Viena bomba – ir šimtai tūkstančių gyvybių išnyksta. Dabar padauginkite tai iš 11 133. Jūs net neįsivaizduojate, kokio masto destrukcija įvyktų.

Kas dar blogiau? Šie ginklai ne tik žudo – jie nuodija Žemę. Radiacija sklinda, užteršdama orą, dirvožemį, vandenį, viską. Branduolinėms iškritoms nėra ribų.

Manote, kad esate saugūs, nes gyvenate kaime arba jūsų vyriausybė yra parengusi slėptuvės nuo kritulių planą? Spėkite dar kartą. Ilgalaikis poveikis dar baisesnis. Šių bombų radioaktyviosios medžiagos dešimtmečius išlieka aplinkoje, prasiskverbia į ekosistemas, naikina maisto šaltinius, paralyžiuoja ištisas kartas vėžiu ir apsigimimais.

Ir mes vis dar kalbame apie tai, tarsi tai būtų politinė galimybė. Branduolinis karas – tai ne tik „karo aktas“, bet ir žmonijos pabaiga. Rizikuojame ne tik pralaimėti mūšį – rizikuojame prarasti ateitį. Visa mūsų pažanga, kiekviena technologija, kiekvienas mokslinis atradimas, kiekvienas kultūrinis pasiekimas – jie pavirs radioaktyviais pelenais.

Norite kalbėti apie pažangą? Įsivaizduokite, kur mes, kaip rūšis, galėtume būti, jei neskirtume savo išteklių tobulinti būdus, kaip save sunaikinti. Įsivaizduokite, kokias ligas būtume galėję išgydyti, kokias ribas būtume galėję ištirti, kokias technologijas būtume galėję sukurti. Vietoj to mes sėdime ant sprogstamosios statinės, ir visi apsimeta, kad visiškai normalu būti per plauką nuo sunaikinimo.

Politinis elitas, kariuomenės vadovybė, vadinamieji „lyderiai“, kurie įtraukia mus į šiuos košmarus, – jie turi bunkerius, turi pabėgimo planus. Jie bus giliai po žeme, o mes, likusieji, kepsimės. O kai išlįs iš savo duobių, pamatys pasaulį, kuriame negalės gyventi, pasaulį, kurį sunaikino jų išdidumas ir nepasotinamas valdžios troškulys. Visi pasaulio turtai neišgelbės jų nuo jų sukurtos branduolinės dykumos.

Todėl kai išgirsite apie „įtampą su Rusija“ ar bet kokį užsiminimą apie galimą branduolinį konfliktą, žinokite: jie lošia jūsų gyvenimu, jūsų ateitimi, viskuo, ką sukūrė žmonija.

Ir jei manote, kad iš to galima grįžti, jei manote, kad kas nors paskutinę sekundę „įsikiš“ ir viską atšauks, gyvenate sapne. Tai nėra žaidimas, iš kurio išeiname su mėlynėmis, bet gyvi. Kai tik bus paleistos atominės bombos, viskas baigta. Nėra jokio atstatymo mygtuko, jokio stebuklingo įsikišimo.

Atsibuskite. Iki pabaigos liko vienas klaidingas sprendimas, o laikrodis tiksi.

Rusijos valstybinė televizija aiškiai pranešė – į JAV raketų ataką prieš Rusijos miestus rusai atsakys taip, kaip norės. tačiau adekvačiai – gali būti, kad panaudos ir branduolinį ginklą. Nes supranta, kad Anglija, Prancūzija ir JAV paskelbė Rusijai tiesioginį karą:

Tuo pačiu metų Lietuvos idiotai vis dar postringauja apie tai, kaip „atgrasyti Rusiją”