Rusų belaisviai sušaudyti šūviais į galvą, patvirtino ir „New York Times”

Paimtus į nelaisvę rusų kariškius ukrainiečiai suguldė ant žemės su sušaudė, paleisdami kulkas į galvą. tai patvirtino ir „New York Times” – belaisviai buvo sušaudyti šūviais į galvą

Praėjusią savaitę socialinėje žiniasklaidoje pasirodę keli vaizdo įrašai sukėlė diskusijas, ar Ukrainos pajėgos, bandydamos sulaikyti grupę rusų karių, kurie vėliau buvo nužudyti, įvykdė karo nusikaltimus, ar veikė savigynos tikslais.

Vaizdo įrašuose rodomos šiurpios scenos prieš ir po šio mėnesio pradžioje įvykusio susirėmimo, kuriame mažiausiai 11 rusų, kurių dauguma matomi gulintys ant žemės, atrodo, buvo nušauti iš arti po to, kai vienas iš jų bendražygių staiga atidengė ugnį į netoliese stovėjusius ukrainiečių karius.

Toliau išsamiai aprašyti vaizdo įrašai, kurių autentiškumą patikrino „The New York Times”, suteikia retą galimybę pažvelgti į vieną iš daugelio šiurpių karo akimirkų, tačiau neparodo, kaip ir kodėl buvo nužudyti rusų kariai. Galiausiai jie palieka paslaptį, kuria pasinaudojo abi pusės internetinėje kovoje dėl širdžių ir protų.

Vaizdo įrašus pirmiausia išplatino Ukrainos naujienų ir socialinės žiniasklaidos kanalai, kurie juos panaudojo savo ginkluotųjų pajėgų kariniam meistriškumui pagirti ir paviešinti, kaip didvyriškai atkovojo karo pradžioje Rusijai pralaimėtą teritoriją. Tačiau Rusijoje šie vaizdo įrašai sukėlė aršią reakciją tarp šaltakraujiškai nusiteikusių, karą remiančių komentatorių, kurie ragino vyriausybę siekti tarptautinio tyrimo.

Dabar Maskva ir Kijevas apkaltino vienas kitą karo nusikaltimais tame pačiame epizode – rusai kaltina Ukrainos pajėgas „negailestingai šaudant į beginklius rusų kariškius”, o Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas teigia, kad rusų kariai atidengė ugnį pasidavimo metu.

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos kaltinamos karo nusikaltimais nuo tada, kai Maskva vasario pabaigoje įsakė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, nors pranešimų apie Rusijos nusikaltimus skaičius ir mastas gerokai viršija tuos, kuriais kaltinama Ukraina.

Jungtinės Tautos pareiškė, kad šis epizodas turėtų būti ištirtas.

„Žinome apie vaizdo įrašus ir juos nagrinėjame”, – penktadienį agentūrai „Reuters” sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovė Marta Hurtado. „Įtarimai dėl skubios egzekucijos, kai žmonės buvo nužudyti be eilės, turėtų būti nedelsiant, išsamiai ir veiksmingai ištirti, o visi kaltininkai patraukti atsakomybėn.” Pagal tarptautinę teisę prancūziškas terminas „hors de combat” reiškia žmones, kurie yra „už kovos ribų”, nes yra pasidavę, neginkluoti, be sąmonės ar kitaip negali apsiginti.

Žudynės įvykdytos, kai Ukrainos kariuomenė lapkričio viduryje atkovojo Makijivkos kaimą Luhansko srityje, kai Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių. Palyginęs vaizdo įrašus su palydovinėmis nuotraukomis, laikraštis „The Times” patvirtino, kad vaizdo įrašai nufilmuoti kaime esančioje sodyboje. Kai kurie vaizdo įrašai yra dalis keturių dronu padarytų vaizdo įrašų serijos, kurią lapkričio 12 d. išplatino proukrainietiškas „Telegram” kanalas, pranešdamas apie Makijivkos atgavimą. Laikraštis „The Times” patikrino, kad kiti vaizdo įrašai iš oro taip pat neseniai buvo nufilmuoti kaime.

Laikraštis „The New York Times” patvirtino sodybos buvimo vietą, palyginęs epizodo vaizdo įrašą iš oro su Luhansko miesto Makiivkos palydovinėmis nuotraukomis. Abiejose nuotraukose sutapo kiemo, namo, tvartų ir tvorų padėtis.Šaltinis: Scott Reinhard.
Susidūrimas buvo nufilmuotas iš dviejų šaltinių: neįvardyto ukrainiečių kario, kuris mobiliuoju telefonu darė kovos dėl Makiivkos vaizdo dienoraščius, ir bepiločių orlaivių vaizdo įrašų, kuriuos greičiausiai nufilmavo puolimą stebinčios Ukrainos pajėgos. Patikrinęs, ar šie vaizdo įrašai nufilmuoti toje pačioje vietoje, ir išanalizavęs, kas juose matyti, „The Times” gali parodyti įvykių seką.

Pirmajame vaizdo įraše skamba muzika – ši funkcija dažnai naudojama socialinės žiniasklaidos vaizdo dienoraščiuose – ir matoma grupė ginkluotų Ukrainos karių, gulinčių lauke ir šaudančių į tolumoje esantį taikinį. Kareiviai skamba ukrainietiškai ir kalba ukrainietiškai bei rusiškai.

Pasigirsta šūviai, ir operatorius parodo savo veidą. Laikraštis „The Times” dalį vaizdo įrašo užtušavo, kad apsaugotų jo tapatybę.

Vaizdo įrašas
Antrame vaizdo įraše iš oro matoma ta pati ukrainiečių karių grupė sodybos kieme. Namas ir aplinkiniai pastatai smarkiai apgadinti kovų, kaip ir daugelis kitų pastatų šioje vietovėje.

Jame matyti, kaip ukrainiečių karys guli ant žemės atsilošęs ir taikosi diržu ginkluotu kulkosvaidžiu į vieną iš komplekso tvartų. Už jo stovi antras ukrainiečių karys. Trečiasis ukrainiečių kareivis vaikšto po kiemą, laikydamas šautuvą, o ketvirtasis guli ant žemės ir apžiūrinėja, atrodo, žuvusio rusų kareivio kūną. Netoliese nejudėdamas guli antrasis kūnas, taip pat, matyt, ruso.

Karo padėtis
Sprogimas Lenkijoje: Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, o ne Rusijos ginklas, greičiausiai sukėlė mirtiną sprogimą Lenkijos kaime, pareiškė aukščiausio rango NATO pareigūnas ir Lenkijos prezidentas, sumažindamas nuogąstavimus, kad karinis aljansas dar labiau įsitrauks į karą.
Chersono susigrąžinimas: Lapkričio 11 d. Ukrainos kariai įžengė į pietinį Chersono miestą, iš besitraukiančios Rusijos kariuomenės atėmė svarbų prizą ir sudavė skaudų smūgį prezidentui Vladimirui V. Putinui. Praėjus kelioms dienoms po išlaisvinimo, pasirodo įrodymų ir pasakojimų apie kankinimus.
Infrastruktūros išpuoliai: Nesiliaujančiu ir vis intensyvėjančiu raketų smūgiu Maskva naikina svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, todėl milijonai žmonių neturi šilumos, šviesos ir švaraus vandens. Žiemą artėjant žiemai Ukrainai vienas didžiausių mūšių tapo šviesos palaikymas.
Naujų ginklų beta bandymai: Ukraina tapo naujausių ginklų ir informacinių sistemų, kurios, kaip prognozuoja Vakarų pareigūnai, gali nulemti ateinančių kartų karybą, bandymų poligonu.
Viename iš angarų slepiasi daugiau rusų karių, tačiau jų kol kas nematyti.

Vaizdo įrašas
Kitame siužete – to paties ukrainiečių kario kieme mobiliuoju telefonu nufilmuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše yra spragų, nors neaišku, kodėl. Jame matomi keturi Ukrainos kariai, iš kurių bent trys yra ginkluoti.

Vienas karys, išsitraukęs šautuvą, nedrąsiai artėja prie statinio, kuriame slepiasi rusų kariai. Kareivis su kulkosvaidžiu prisidengia. Pasigirsta keli šūviai, nors neaišku iš kur, ir karys lėtai atsitraukia nuo priestato, išvesdamas rusų karius iš užnugario.

Vaizdo įrašas nutrūksta, o kai vėl prasideda, šeši rusų kariai guli veidu į žemę vienas šalia kito. Bent du iš jų yra gyvi ir vaizdo įraše matomi judantys; kiti nejuda. Vaizdo įraše matyti, kaip kiti keturi kareiviai lėtai išeina iš priestato, vienas po kito, kai kurie iškeltomis rankomis. Jie prisijungia prie ant žemės gulinčių kitų karių.

Rusai dėvi neperšaunamas liemenes ir šalmus, ant jų uniformų yra skiriamųjų ženklų – raudonos juostelės ant blauzdų, vienas jų su kvadratiniu mėlynu daiktu ant nugaros.

Du iš šalia stovinčių ukrainiečių atrodo atsipalaidavę ir nukreipę šautuvus į žemę. Šių karių suėmimas iš pradžių vyksta tvarkingai ir be incidentų – tačiau staiga viskas pasikeičia.

Iš prieangio išlindęs 11-asis rusų kareivis pradeda šaudyti, taikydamasis į vieną iš ukrainiečių kareivių. Ukrainiečiai nustemba. Mobiliojo telefono kamera atšoka, nes sceną filmuojantis ukrainiečių karys pasimetė. Kadras po kadro analizuojant tai, kas vyksta toliau, matyti, kaip šalia stovintis ukrainiečių karys pakelia šautuvą ir nusitaiko į rusų šaulį.

Vaizdo įrašas
Vaizdo įrašas baigiasi ir neaišku, kas vyksta toliau. Tačiau antrajame tos vietos vaizdo įraše iš oro matyti kruvini padariniai.

Rusų kariai guli nejudėdami, matyt, negyvi, dauguma jų guli tokioje padėtyje, kokioje buvo pasidavę. Aplink juos telkšo kraujas, o kai kurie, atrodo, kraujuoja iš viršutinės kūno dalies arba galvos. Kareiviai apsirengę tomis pačiomis uniformomis su skiriamaisiais raudonais diržais ir mėlynu žymėjimu.

Atrodo, kad į ukrainiečius šaudęs rusų karys žuvo vietoje ir guli toje vietoje, iš kurios atidengė ugnį. Baltų plytų siena šalia tos vietos, kur jis stovėjo, yra šviežiai apgadinta, galbūt nuo Ukrainos pajėgų atsakomosios ugnies.

Vaizdo įrašas

„Atrodo, kad dauguma jų buvo nušauti į galvą”, – interviu sakė „Gydytojų už žmogaus teises” medicinos patarėja daktarė Rohini Haar. „Yra kraujo balos. Tai rodo, kad jie tiesiog buvo palikti negyvi. Atrodo, kad niekas nesistengė jų pakelti ar jiems padėti.”

Daktaras Haaras pažymėjo, kad pasiduodami rusų kariai gulėjo, matyt, neginkluoti, ištiesę rankas arba susiėmę už galvų. „Jie laikomi hors de combat, arba ne kovotojais – faktiškai karo belaisviais, – sakė daktaras Haaras.

Dr. Haaras sakė, kad pagal Romos statutą, tarptautinę sutartį, kuria įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, Ukrainai, jei ji būtų šios sutarties šalis, būtų galima iškelti baudžiamąją bylą pagal kelis jo straipsnius, įskaitant 8b straipsnio vi punktą, kuriame sakoma: „Kombatanto, kuris, sudėjęs ginklus arba nebeturėdamas gynybos priemonių, pasidavė savo nuožiūra, nužudymas arba sužeidimas” yra tarptautinio ginkluoto konflikto įstatymų pažeidimas.

Utrechto universiteto karo nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo ekspertė Iva Vukusic teigė, kad sunku nustatyti, ar buvo padarytas karo nusikaltimas, ar ne, remiantis vien vaizdo įrodymais, ir kad lemiamas veiksnys yra laikas – kada rusai buvo nušauti.

„Ar buvo šaudoma vienu ar dviem šūviais tuo metu, kai paskutinis rusas išeina ir šaudo į ukrainiečius, ar iš karto po to?” sakė dr. „Arba tai buvo po to, kai tiesioginė grėsmė buvo neutralizuota, kaip keršto aktas – tada tai aiškiau yra karo nusikaltimas.”

Jei į rusus buvo šaudoma akimirkos įkarštyje, sakė daktaras Vukusičius, tai nėra aiškus nusikaltimas.

„Jei šie P.O.W. dar nebuvo apieškoti, tuomet ukrainiečiai nežino, ar jie ginkluoti, net jei jie yra ant žemės”.

Dr. Vukusič sakė, kad rusų šauliai taip pat elgėsi kritiškai ir tai gali būti laikoma perfidija – apsimestinis pasidavimas arba nekovotojo statusas, kaip gudrybė prieš ukrainiečius, – kuri gali būti persekiojama kaip karo nusikaltimas pagal Ženevos konvencijas.

„Gali būti, kad jei šis vaikinas nebūtų šaudęs, jie visi būtų buvę paimti į nelaisvę kaip karo belaisviai ir likę gyvi”, – pridūrė daktaras Vukusičius.

Praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų tyrėjai pareiškė, kad užfiksavo atvejų, kai Rusijos pajėgos kankino civilius ir kariškius belaisvius. Tyrėjai taip pat nustatė, kad Ukrainos kariai kankino ir žiauriai elgėsi su karo belaisviais, tačiau „mažesniu mastu”.

Laikraštis „The Times” pranešė apie daugybę įtariamų Rusijos karo nusikaltimų atvejų, įskaitant uždraustų ginklų naudojimą, išpuolius prieš civilius taikinius ir ne kovotojų žudymą. Kovo mėnesį „The Times” atlikto vizualinio tyrimo metu buvo matyti, kaip Rusijos kariai į vakarus nuo Kijevo esančiame Buchos priemiestyje įvykdė egzekuciją grupei į nelaisvę patekusių Ukrainos kovotojų ir vienam civiliam gyventojui. Laikraštis „The Times” taip pat pranešė apie tariamą Ukrainos pajėgų įvykdytą egzekuciją rusų belaisviams balandžio mėn.

Vaizdo įrašai iš Makiivkos sukėlė Rusijos prokariškų komentatorių pasipiktinimą. Populiarus aktyvistas ir tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis socialinio susirašinėjimo programėlėje „Telegram” paskelbtame įraše teigė, kad kiekvienas rusas „privalo tai pažiūrėti kelis kartus, kad suprastų, prieš ką mes kovojame”, ir kad „nė vienas rusas negali ramiai gyventi ir miegoti”, kol nusikaltėliai yra gyvi.

Penktadienio vakaro žinių laidoje Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Pirmasis kanalas” teigė, kad vaizdo įrašai yra įrodymas, jog Kijevo vyriausybė vykdo karo nusikaltimus. Joje dalyvavo politologas Vladimiras Kornilovas, kuris sakė, kad „Ukraina niekada nėra kaltinama karo nusikaltimais, nes jie žudo rusus”. Kito valstybinio tinklo „Rossija-1” reportaže Vakarai buvo apkaltinti „organizuota tyla” dėl Ukrainos karo nusikaltimų.