Sauliaus Pauliaus atminimui

Valiukevičius Saulius Paulius buvo karo metų vaikas.


1944 m. vasarą tarybinė kariuomenė užima Alytų ir puola Rytprūsių kryptimi. Genovaitė Valiukevičienė prisiglaudė Babruose prie Šventažerio nuo Velykų. Birželyje aplankė mokyklos draugę Kulautuvoje ir grįžo
į Babrus su Tomu ir Onute Šniukštais. Rugpjūčio 9 d. mūšiai vyksta prie Kalvarijos ir abu vyrai Tomas ir Vytautas išeina ieškoti mašinos į Kauną. Deja nieko nepešę grįžta
ir nutaria su arkliais trauktis į Vakarus. Vežime Sauliukas ir gimė. Teko grįžti atgal. Tik po dviejų mėnesių atvyko į Ukmergę. Mama ir brolis Jonas Malinauskas iš Ukmergės nieko baisaus nepraneša.
Rugpjūčio 18 d. kėlė vestuves. Taigi Valiukevičiai važiuoja į Kauną,
palydi Šniukštas į Raseinius. Lapkričio mėnesį apsistojo vaistininko Laucaičio namuose Kauno g. 78.


Jau rudenį Vytautas pradėjo dirbti fizikos mokytoju mergaičių gimnazijoje, ir ten pat Kauno gatvėje
atidarė pirmąją advokato kontorą Ukmergėje.

Saulius gimė 1944 m. rugpjūčio 29 d.
Mėnulio 10-a naktis Versmė žymi Kepenų tako pabaigą. Gyvastis pro tarpukojį
kyla link krūtinės. Čia yra akupunktūros taškai padedantys nuo lyties
sutrikimų. Todėl šios nakties žmonės yra lytiškai jautrūs.

Henris Kavendišas buvo vieno turtingiausio Didžiosios Britanijos lordo
vaikas, įsirengė tiksliausių matavimų labaratoriją Londone, pirmasis
1798 m. išmatavo visuotinės traukos konstantą ir taip
pasvėrė Žemės rutulį. Bet jis beviltiškai saugojosi moterų, su tarnaitėmis
bendravo tik laiškais.
Turime daug nuostabių poetų gimusių tokią Mėnulio naktį. Salomėja Neris
viena iš jų. Šie žmonės baisiausiai užsispyrę, tampa naujų judėjimų vedliais.

Zodiako Liūtas prasidėjo 1944 m. rugpjūčio 20 d.,
gyvastis keliauja Širdies taku iš pažasčių link rankos mažojo piršto.
Saulius pateko į šio tako pradžią 20-ą naktį Erelis.
Tokie žmonės nieko neboja, jūra jiems iki kelių. Ir ką išmoko, tą atsimena visą gyvenimą.

Jupiterio žvėris Bezdžionė prasidėjo 1944 m. liepos 4 d. Jis irgi rodo Širdies taką, o nuo iepos 4 d. iki lapkričio 26 d. vėl turime šio tako pradžią 20-ą naktį Erelis. Taigi Sauliui teko dalia būti
dvigubu ereliu.

Saturno naktis Eivaz prasidėjo 1944 m. kovo 10 d. Šia naktimi prasideda Skrandžio takas nuo akiduobės veidu žemyn pro lūpas, kaklu ir pilvu žemyn. Sauliui tai suteikė kalbos dovaną,
jis žodžių kišenėje neieškojo.

Dar turime tolesnių planetų naktis, kurios apibūdina vsą Sauliaus kartą.
Urano naktis trunka trejetą metų. 1944 m. gegužės 30 d. prasidėjo
15-os nakties Driežas viduriniai metai. Gyvastis keliauja storosios žarnos
taku nuo rankų smailiaus piršto link nosies šnervių. Jo pabaiga Driežo
naktyje prasideda ties pečiais ir kaklu per žandikaulį ateina iki
viršutinės lūpos vidurio.
Žmonės tokios nakties būna krapštukai ir labai bijantys sumeluoti
ar pasielgti ne pagal išorės primetamas taisykles.
Taip pat ir pirštai būna kaip juvelyro, gebantys smulkiausius darbus.
Sauliaus atveju turime
labai panašią Saturno įtaką, todėl gausime šių dviejų požymių mišinį,
nei nuostabias kalbas, nei nagingus pirštus.

Neptūno naktis užtrunka šeštą metų. 1944 m. balandžio 23 d. prasidėjo
22-os dienos Dramblys paskutiniai metai. Gyvastis keliauja plonosios žarnos
taku nuo rankų mažojo piršto per pečius ir mentės kaulą link
skruosto ir ausies. Dramblio pabaiga tenka riešo išorinei pusei.
Tokie žmonės turėtų būti geriausiais darbininkais, bet jie už dyką nedirbs.
Nenuostabu kad ieško tiesesnių kelių ir valdiškos užuovėjos.

Jau minėjau kad Saulius buvo jautrus sekso potraukiui. Jį
žygeiviai pravardžiuodavo imk Akcija”. Mat viešai nesivaržydamas
ranka kelnių kišenėje bružindavo savo vyrišką upą. Aš pats
pažinau anonizmą dar pradinėje klasėje. Mes trys broliukai maudydavomės vienoje vonioje ir
vyresnis brolis pamokino kaip imk pienas” teka. Aš jau vėliau sunkiai
atsisakydavau malonumo pažaisti su savo vyriška prigimtimi. Jau devintoje
klasėje aš grūdindavaus šalto vandens lovoje, miegodavau per žiemos šalčius
palėpėje, kaip lauke. Ir užsižaidęs peršalau, gavau gal plaučių uždegimą.
Gydytojas bandė gydyti antibiotikais nes buvo ištynę limfmazgiai pažastyse.
Truput[ pagerėjus mečiau tuos vaistus, bet ir vėliau likau jautrus vėsumai.
Padėjo tik sportinės gymnastikos mankšta. Bet po kiekvieno sėklos nutekinimo
vėl jausdavau nugaros šalimą. Dabar kai daug kalbama apie lyčių lygybę
pasakysiu kad pamelžtas vyras kelias dienas prilygsta moteriai. Kūnas
persijungia naujos gyvybės gimdymui, atlėgsta įtampa, išsijungia kūno
apsaugos pastangos. Tikriausiai panašiai atsitinka ir moterims po mėnesinių
kraujavimo. Dabar kai mokyklose vyksta praktinio saugaus sekso pamokos,
kalbėti apie jaunimo susilaikymą atrodo tampa juokinga. Gal kokią
giografiją ar istoriją ir galima išzubrinti, net su šiuolaikinio
interneto pagalba. Bet tiksliesiems mokslams, o ypač matematikai reikia
supratimo. Ir to negausi vien išklausęs pamoką. Reikia dar gerai išsimiegoti,
kad išgirstas dalykas taptų savaime suprantamas ilgalaikėje
žmogaus atmintyje.
O po bemiegės nakties jaunuoliui gal ausis lengviau krutinti, negu bandyti
atsiminti kas buvo išgirsta ankstesnėje pamokoje. Nenuostabu kad dabartinėje
Europoje neužauga savų matematikų, net pritrūksta savų inžinierių.

Jau sakiau kad po karo Valiukevičiai prisiglaudė Kauno g. 78
pas vaistininką Laucaitį. Mes vaikai atsiminėm pa(ne)lę Tonią,
irgi vaistininkę tų namų šeimininkę.
Namas buvo didelis, ir mes nuomavome vakarinę pusę.


1951 m. rudenį Saulius pradėjo lankyti Bazinės
mokyklos pirmąją klasę. Namo grįždavo vienas nors ir saugodavosi tokio
vaikėzo Krasausko puldinėjimo. Vasario mėnesį ištrūko nueiti į geležinkelio
stotį pažiūrėti kaip važinėja garvežiai. Gr[žęs pajuto kad skauda kelį.
Ir nemokėjo su ta liga susitvarkyti. Gal būtų užtekę šiltai pasaugoti.
Bet jeigu jau tuomet jis užsiminėdavo sekso pažaidimais, tai nenuostabu
kad ir menkiausias negalavimas baigėsi sunkia kelio liga. Penktoje klasėje
jam operavo kairį kelią ir įdėjo protezus. Šiaip iš
tų laikų jis gerai atminė nešvankias dainuškas su keiksmažodžiais, bet
dabartiniai Ukmergės gimnazistai manau gerokai jį pralenkia.
Tuomet vaikams daug
kalbėjo apie Lenino gyvenimą. O to meto revoliucionieriai buvo už laisvą
seksą. Bet dabartiniai Laisvės partijos propagandistai nužengė daug toliau.
Jie siūlo savo pasekėjams malonumo ieškoti pasikeičiant roles sekso
žaidimuose. Tokias teises turėtų užtikrinti Stambulo konvencija skelbdama
apie socialinių lyčių lygias teises.

Mama 1951 m. vėl įstojo studijuoti. Per karą ji baigė vokiečių
kalbos tris kursus
Vilniaus universiteto filologijos fakulte. Dabar ji neakivaizdžiai studijavo
anglų kalbą Vilniaus Pedagoginiame institute. Žinau kad man jau
beveik prieš gimimą birželio mėnesį ji dar laikė egzaminus.
Taigi vėliau man kalbų
mokytis nebuvo sunku. 1955 m. rudenį atsikėlusi į atnaujintą mamos
tėvų namą Kalvių gatvėje ji laikė namų šeimininkę Anelę.
Ji gyveno antrame aukšte senajam kambary su langu į gatvę.
Bet jau kitais metais parsivežė
iš kaimo mergaitę Vandutę Žerulytę, metais vyresnę už Saulių.
Ji buvo našlaitė, kaime ganė žąsis pas tetą. Vaiką išsivežė paslapčia,
nes teta nenorėjo netekti darbininkės. Vandutė į jokias mokyklas nėjo
ir dabar tėvai įkalbėjo mokytis vakarinėje penktoje klasėje. Iš visų
stojamųjų egzaminų gavo po kuolą, tik su tėvo kaip buvusio mokytojo
garantija ją priėmė pabandyti. Ir iš tiesų greit ji tapo
savo klasės pirmūne. Kas
būdavo neaišku, tėvas mokėdavo paprastai paaiškinti. Jis dar studijuodamas
Kaune uždarbiavo privačiomis pamokomis. Saulius pradėjo lankyti
Antrą vidurinę netoly už upelio ant kalno. Vandutė pakeitė namų
šeimininkę Anelę, prižiūrėdavo ir
Saulių kad mokytųsi. Bet Saulius jos neklausė, kasdien po pietų
išeidavo į mokyklos stadioną žaisti futbolą. Jis būdavo beku – vartų gynėju.
Tų metų berniukai visi dienas praleisdavo lauke. Tik aštuntoje klasėje
Saulius
susiėmė ir tapo net klasės pirmūnu. Bet mus turėtų stebinti jo pasirinktas
kelias į mokslo aukštumas. Po pietų jis ir toliau eidavo į stadioną begioti,
būtinai prabėgti 800 m. Pamokoms nelikdavo daug laiko. Todėl atsikeldavo
dar naktį trečią valandą
ir iki ryto skaitydavo privalomą literatūrą rusiškai. Miegodavo mokykloje
per pamokas. Vis dėlto pavykdavo išzubrinti ir matematiką. Jo mokytojas
Smailys vertino jį kaip gabų matematiką. Klausdavo kas padarė namų darbą,
ir tik Saulius pakeldavo ranką. Saulius dalyvaudavo ir matematikos
olimpiadose, bet tiktai iki rajono lygio. Jo bendraklasis Česlovas
Šimelis nors ir metais jaunesnis, pamokoms pasiruošdavo per pertraukas.
Saulius tik pavydėti galėjo tokio greito suvokimo. Ir tėvas aiškino kad
svarbu suprasti, bet Sauliui be zubrinimo nieko nepavykdavo.

Mes namuose turėjome J. Kubiliaus olimpiadinį uždavinyną. Ir mums
jaunėliams spręsti olimpiadinius uždavimius buvo garbės dalykas.
Aš irgi perėmiau atkaklų Sauliaus mokymąsi per jėgą.
Kai pirmame kurse pradėjau skaityti Burbakio pirmąją knygą
apie aibių tiorę, sedėdavau kasdien
Respublikinėje bibliotekoje ir perrašinėdavau Burbakio knygą, nesuprasdamas
bet tikėdamasi kad paskiau galėsiu suprasti. Kiti kas pradėdavo skaityti
Burbakio veikalus, mesdavo tą žygį jau po keleto puslapių.
Tokia neįprasta buvo traktato kalba. Aš skubėjau iki pirmos sesijos
egzaminų perskaityti dar
ir antrą knygą apie algebrą, kad jau galėčiau per egzaminą būti tvirtas,
nors ir nelankęs Matuliausko paskaitų. Saulius tai pavadino zubrinimu,
bet man tai buvo pamoka didelių darbų, kurių neįmanoma per vieną dieną
atlikti.

Saulius ir toliau siekė sportuoti.
Septintoje klasėje jau eidavo į Pivoniją slidinėti. Namuose stovėjo
uosinės slidės su spranžinomis apie batus. Aštuntoje klasėje kovo vidury
išėjo į apsnigtą mišką su klasės draugėmis, bet su slidėmis buvo
tik jis vienas.
Kariniam pasirengimui jis buvo visai netinkamas.
Nepataikydavo žingsniuoti iš kairės. Fizinio mokytojas Janėnas peikdavo
Sauliaus lėtą orientaciją. Kariuomenei buvo netinkamas ar dėl kojos,
ar dėl tokios lėtos orientacijos.

Šalia už Vytauto gatvės gyveno klasiokas Algis Ražinskas. Jis puikiai
fotografavo ir gerai mokėsi. Buvo išrinktas mokyklos komjaunimo
sekretoriumi. Kaip jis dabar pasakoja, pirmiau išrinktas, o tik paskiau
įstojo į komjaunimą. Jis puikiai su visais bendravo ir įkalbino
Saulių jau vienuoliktoje klasėje tapti mokyklos
operativinio štabo viršininku.
Tikrindavo budinčius per pertraukas vestibuliuose, po pamokų tikrindavo
ar išvalytos klasės, skirdavo klasei budėti antrą sykį, bet niekas jo
neklausė. Tėvas ragino neužsiimti komjaunimu, bet daugiau rūpintis mokslu.
Galiop pavasarį tokios viršininko pareigos buvo apleistos, laukė abitūros
egzaminai.

Nebūdamas karo prievolininku Saulius galėjo iš karto stoti į Universitą.
Klasiokas Č. Šimelis stojo į Polytechnikos institutą Kaune. Tik vėliau
Vilniaus Universitas išsirūpino gabų jaunimą perkelti į Vilnių,
įsteigdamas karinę katedrą.

Pasirinko tiksliuosius mokslus pagal tėvo nusistatymą kad kuo mažiau
politikos. Pats pasirinko matematiką, ne fyziką ir ne chemiją.
Iš pradžių pirmame kurse labai nesisekė \mk zubrinti”. Sunku buvo
suprasti kodėl taip, ne kitaip. Skola iš analizinės giomėtrės pas
Matuzevičių. Bet antro kurso egzaminai jau buvo sėkmingi.
Tačiau toliau mokslus užleido, pasinėrė į diskusijas apie politiką
ir demokratiją. Aš pats prisimenu kaip mes bendrabučio kambariokai
ginčydavomės iki paryčių gulėdami lovose. Saulius įsitraukė
į žygius su Tadu Šidiškiu ir Verbicku
Ten prie naktinio laužo iš ties buvo ko pasiginčyti, padainuoti lietuviškas
dainas, ar dainą apie Mao kultūrinę revoliuciją Kinijoje.
Potraukis matematikai dar ruseno, bet ne toks didelis kaip politikai.

1966 m. pavasarį Saulius įklimpo į trečio kurso skolas.
Ypač nesisekė programavimas su sąlyginiais adresais.
Kitais metais dar blogiau. Ketvirto kurso
pavasarinė sesija visiškai nepradėta. Mes Valiukevičių šeimyna
keliamės gyventi į Kauną, mantą vežėmės su sunkvežimiu.
Sauliui teko pačiam apsispręsti
ar palikti antriems metams ar imti akademines atostogas. Pats kreipėsi
Vilniuje pas psychiatrus.
Skundėsi kad nepajėgia atsikratyti onanizmo, negali susitelkti į mokslą.
Vasarą 1967 m.liepos 11 d. paguldė į Vasaros 5. Ten prabuvo iki spalio
25 d. Mama per savo draugę dantistę Ortenziją Vaitkevičienę kreipėsi į
psychiatrę Lapytę Kauno m. Kuzmos gatvėje.
Atseit arčiau mūsų namų. Tuomet gyvenome pas Šniukštas Vilijampolėje
Jūratės gatvėje. Čia Saulių išlaikė dar tris mėnesius ir nematė reikalo
toliau gydyti. Reikėjo tik kas pusmetį pasitikrinti, atseit paliko
įskaitoje. Vilniuje Saulių gydė ekspermentiškai su insulinė komos
terapija. Dėl gliukozės nepriteklio žmogus praranda sąmonę, nutrūksta
smegenų neuronų ryšiai. Gali lydėti konvulsijos. Sauliui per tą gydymą
sukaulėjo dešinė ranka, nebegalėjo lankstyti per alkūnę. Psychiatrai
gydė ne vien onanizmą, bet ir matė pernelyg didelį įsitraukimą į
studentišką politiką, taigi galėjo kelti grėsmę Tarybų valdžiai.
Kuzmos gatvėje jau gydė švelnesniais vaistais, bet kol Saulių
parodė chirurgams, renkos
išlankstyti jau nebuvo galima. Saulius važinėjo į Vilnių ir
ketvirto kurso pavasario egzaminus išlaikė penketais.
Vasarą keliavome su dviračiais iki Trakų, kaip turistinį žygį apsigynėm
Kauno turistų klube pas A. Jucevičių. Kitais 1969 metais
jau gavome leidimą keliauti
kelių savaičių žygiui Klaipėda – Karaliaučius – Vištytis – Druskininkai –
Pariečė – Kabeliai – Birštonas. Kartu keliavo ir
mano klasiokas Vladas Gaidys.
Penktam kurse Saulius turėjo programavimo
praktiką Vilniaus treste Techstatyba. Tuomet gyveno pas Genevičius
prie Gerosios Vilties gatvės. Toliau liko parašyti diplominį darbą.
Dar antrame kurse Saulius susilaukė pagyrimų iš Rumšo dėsčiusio matematinę
analyzę. Naftalevičius antrame kurse skaitė diflygtis. 1969 m. sausio
21 d. paskutinėje paskaitoje tebuvo tik keli vyrukai. Ir Salius
visai neblogai tiko Naftalevičiui parašyti diplominį iš meromorfinių
funkcijų. Prisimenu kad man dešimtokui irgi teko prisidėti prie
šio darbo, įrašinėjau gremėzdiškas formules į spaustraštį. Iš diplominio
darbo gavo penketą, bet tuo Sauliaus matematinė karjera ir baigėsi.
Lietuvai tuomet nei Naftalevičiaus nei Sauliaus,
tokių spečialistų nereikėjo.
Paskyrimą gavo programuotoju Vilniaus Sigmos gamyklos
spečialaus konstruktorių biuro matematinio aptarnavimo skyriuje. Tais laikais
bandyta gaminti net lietuviškus stalo komputorius \mk Rūta”.

Kitą 1970 m. vasarą aš jau laikiau
stojamuosius egzaminus į Vilniaus Universito
Matematikos fakulto Taikomosios matematikos grupę.

O rugpjūčio 1 d. dviese su Sauliumi išvažiavome prie Baltųjų Lakajų.
Valtimi pakartojom Kolupailos baidarių taką iš Baltųjų Lakajų per
Stirnių ir Aisėto ežerus, Kiaunės ir Žeimenos upėmis žemyn iki Lakajos,
ir tuomet aukštyn prieš srovę
vėl grįžome atgal į Baluosius Lakajus ir grąžinome gerokai aplamdytą valtį.
Lakajos vingiuose prigaudėm nemažai lydekų, jas galėjome išmainyti
į pieną.

Sauliui programuotojo darbas neprilipo, susipyko su vadovais ir vėl jį
pasiuntė pas psychiatrus ir taip atleido iš darbo
kaip netinkamą. Tokia buvo
kasdienė Lietuvos praktika. Nežinojo ką su matematikais daryti. Į jokias
diplomatines kalbas nėjo, nes vadovavo tokie kurie patys matematikos
nemokėjo. Norėta tik paprasčiausių veiksmų atlikimo, ką dabar
puikiausiai atlieka ir primitivus dirbtinis intelektas.
Ir aš gavau paskyrimą į Kauno energetinių problemų institutą, bet
vien per Liudo Stupelio užtarimą Algiui Žukauskui, Lietuvos
atominės energetikos tėvui. Mano vyresnis kolega Petras Vaitiekūnas
lankydavo savo draugą matematiką Eidukevičių kurį inžinieriai uždarė
sveikatinimui Girionyse už Kauno marių. Ir mane norėjo pasodinti
labaratorijoje prie sienas drebinančių agregatų. Atseit darbui nekenks, mat
jie jau yra pripratę. Matematikai Lietuvoje kol kas tik kilnojamas turtas,
kaip ir kėdės ant kurių jie sėdi.

Saulius į tėvą žiūrėjo iš aukšto, kaip ir pritiko vandenėliui rasotis
ant metalo pagal penkių spalvų mokslą. Tėvas labai atsargiai stengėsi
perduoti Sauliui supratimą apie supantį pasaulį. Namuose gulėjo knyga
apie Darių ir Girėną, lietuvius kurie nugalėjo Atlantą. Saulius skaitė
ir Šapokos Lietuvos istoriją. Tokiais dalykais pasigirti draugams
buvo pavojinga.

Ketvirtoje klasėje buvo ekskursija į Mikailiškio tarybinį ūkį. Parodė
kokios didelės karvių fermos, o Saulius pasakė vienam klasės draugui –
kas būtų jei pakištų vokišką bombą. Tas paskundė mokytojai, o jinai
perpykus – ar žinai kas už tai tau gali atsitikti. Mama norėjo neleisti
į Gegužės Pirmosios paradą. O Sauliui buvo labai gražų su visais žygiuoti
šventinėje kolonoje. Mama vis dėlto išleido, bet nuo stojimo į pionierius
atkalbėjo. Sakė tėvas nebuvo pionieriumi, ir tau nėra ko ten stoti.
Tik devintoje klasėje 1959 m. lapkričio mėnesį Saulius įstojo
į komjaunimą. Mat rajono laikraštyje
\mk Tarybiniu keliu” pasirodė straipsnis kaip Valiukevičiai blogai
auklėja vaikus. Tėtis pasakė – stoji į hitlerjugendą
pavaldų nacionalsocialistų
partijai. Dabar mums atrodytų neįprastai kaip tuomet dar buvo gyvas
atsiminimas apie vokiečius.

Tuomet dar neseniai 1956 m. buvo išaiškintas ir
suimtas partizanų vadas Vanagas
Ramanauskas. Ir tėvas bijojo kad jo kas nors neišduotų. Namuose
iki 1960 m. gyveno tarybinis karininkas Glazunovas, vėliau Saulius jį
lankė Maskvoje. Po jo gyveno ir kitas karininkas. Tėvams atrodė
kad tai geriausia priedanga prieš tarybinės valdžios įtarimus.
Nors prieš kalėdas atvažiuodavo su rogėmis klebonas kalėduoti, ir
Vandutė mus visus vedė prie Pirmosios komunijos.
Bet prieš Kubos krizę 1962 m. rudenį
tuometinis Tarybų Sąjungos Saugumo vadovas Leonidas Brežnevas
išleido potvarkį kad karo atveju buvę visuomenės veikėjai būtų suimti
ir uždaromi į stovyklas. Valiukevičius tuomet pateko į tokius
sąrašus, o žmona Genovaitė
ir suaugęs sūnus Saulius būtų ištremiami
iš Lietuvos. Tėvas buvo išmestas iš darbo, vežė mūsų pagyrimo lapus į
Vilnių, ir tik kaip malonę jam leido toliau dirbti advokatu Zarasuose.
Saulius taip ir nepatikėjo kad tėvas kažką žymaus nuveikė Lietuvoje.
Jis tėvą vadino smulkiaburžuaziniu elementų, žodžiu anų laikų atgyvena.

Saulius siekė rasti sau vietos prie naujos valdžios.
Grįžęs po psychiatinės ligoninės gydymų jis gyvena naujame mamos
išsikovotame bute Kauno Pennkiasdešimtmečio prospekte, dabar
vadinasi Krėvės prospektu.
1972 metų rudenį jis įsidarbina matematikos mokytoju Tolkiškio mokykloje
Trakų rajone. Deja po dviejų mėnesių mokyklos vadovybė jo paslaugų
atsisakė kaip nesugebantį palaikyti drausmės klasėje per pamokas.

Saulius grįžta namo į Kauną ir įsidarbina netoliese
buvusioje bibliotekoje, Kauno automatizacijos priemonių gamyklos
technikinėje bibliotekoje. Turėjo sutvarkyti kadrų skyriaus kartoteką.
Nežinia kiek jis ten stengėsi darbo nuveikti, bet jį išlaikė iki 1981 m.
Vėliau jis buvo perkeltas sargauti.

Saulius darydavo žygius po Praveniškių mišką, rinko medžiagą apie
Tarybinės Armijos kovas karo metais Lietuvoje.
Nusiėmė nuo psyciatrų įskaitos. Jo svajonė buvo įstoti į komunistų
partiją. Įsitraukė į Kauno miesto komjaunimo organizacijos plenumus.
Tuomet Kauno miesto Panemunės rajono sekretoriumi buvo
ir dabartinis diplomatas Linkevičius.
Lankė komjaunimo organizacijų ataskaitinius susirinkimus gamyklose
\mk Drobė”, \mk Kauno baldai” su įgaliojimais nuo Kauno miesto
Lenino rajono komjaunimo
komiteto. Saulius jau turėjo daugiau keturiasdešimties ir gebėjo
parašyti ataskaitas ir staipsnelius iš Lietuvos istorijos.

Gal su komjaunimo palaikymu jis įsidarbina sargauti \mk Radijo” gamykloje,
gavo net asmeninį ginklą. Bet nutiko nesusipratimas. Kažkokie vadovai norėjo
be leidimo išvažiuoti iš gamyklos ir Saulius jų nepraleido. Tuomet
netrukus jo sargo karjera ir pasibaigė. Jau Lietuvoje įsigalėjus
naujai valdžiai, Saulius išsigando Burokevičiaus likimo ir 1993 m.
išvažiavo į Maskvq. Jis liko Tarybų Sąjungos piliečiu, vėliau gavo Rusijos
pilietybę. Maskvoje jis buvo priimtas į
Dziuganovo komunistų partiją, platino partinę spaudą,
naktimis sargavo partijos vietiniame komitete.
Jis susilaukė pagarbos kaip išsilavinęs nepalaužiamas komunistas, o
svarbiausia nei kiek neišgeriantis. Tai didžiausias privalumas dirbant
sargu Rusijoje.

Į Lietuvą jis atvykdavo sudalyvauti pavasariniuose Mokslų Akademijos
rengtuose pėsčiųjų maratonuose. Jis tikriausiai tapo daugiausiai
maratonų įveikusiu dalyviu. Bet paskutiniais metais Lietuvoje jo niekas
nebelaukė. 2023 m. pavasarį jis pasijuto silpnumą kojose,
o jau vasaros pabaigoje
draugai paguldė į ligoninę. Gydytojai rado paskutinį vėžio tarpsnį.
Ir liepos 15 d. šeštadienį Sauliaus gyvybė užgeso ligoninėje.

Urna su palaikais negreitai pasiekė Lietuvą. Ji bus laidojama 2024 m.
balandžio 27 d. šeštadienį 12 val. Romainių kapinėse
prie tėvo Vytauto ir mamos Genovaitės
kapo.

Gintaras Valiukevičius

2024.m. balandžio 15 d.

Nuotraukoje abiturentai turistų šventėje
Saulius Valiukevičius ir Elvyra Mackevičiūtė, Ukmergės m. KGB įgaliotinio duktė,

Algio Ražinsko foto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias