Scott Ritter : Geriausia kalba, kurios niekada nesakiau

0

Geriausia kalba, kurios niekada nesakiau
Skotas Ritteris pasitraukia iš vasario 19 d. antikarinio mitingo
Scott Ritter
Prieš 11 val.

Linkolno memorialas, Vašingtonas, D.C.
[Pastaba: ketinau kalbėti vasario 19 d. Vašingtone, Linkolno memoriale, Vašingtone, D.C., numatytame mitinge „Rage against the War Machine”, tačiau dėl asmeninių priežasčių nebekalbėsiu.

Trumpai tariant, nusprendžiau palaikyti komandą.

Linkiu visiems šio mitingo dalyviams ir lankytojams labai sėkmingo renginio ir tikiuosi, kad jis taps dar didesnio renginio pradžia.

Tai yra kalba, kurią ketinau sakyti mitinge. Manau, kad ji būtų padariusi renginiui garbę].

Labai dėkoju, kad suteikėte man galimybę šiandien kreiptis į jus.

Kreipiuosi į jus nuo Linkolno memorialo laiptų – istorinės vietos, kupinos rimties, vertos užduoties, kurią sau iškėlėme šiuo mūsų kolektyvinės istorijos laikotarpiu: pasipriešinti – ne, įsižeisti – karo mašinai, kuri iškreipė patį apibrėžimą, ką reiškia būti amerikiečiu.

Šiandien stovime čia, pačiame šios karo mašinos centre. Dešinėje, už Potomako upės, stovi Pentagonas – statinys, pastatytas tais laikais, kai Amerika pasitelkė savo kolektyvinę jėgą, kad nugalėtų nacistinės Vokietijos ir imperinės Japonijos rykštę, bet nuo to laiko jis virto pačiu blogio simboliu, ginklų ir planų, kuriais naudojasi kiti partneriai, vadinamojo karinio pramoninio komplekso partneriai, kurdami piktadarystę pasaulyje, kurį kadaise gynėme, o dabar pavergėme per nuolatinį konfliktą, naudojamą Amerikos karo mašinai palaikyti.

Ir kas tie kiti partneriai? Priešais mus, už paminklo mūsų tėvui įkūrėjui Džordžui Vašingtonui, stovi Jungtinių Valstijų Kapitolijus, kur žmonių atstovai slapta finansuoja Pentagono gelmėse kuriamas bjaurias schemas.

Kairėje pusėje stovi Baltieji rūmai, vykdomosios valdžios būstinė, kur asmenys, kuriems suteikiame išskirtinę valdžią, išduoda pasitikėjimą tų, kurie juos ten paskyrė, kurdami ir įgyvendindami politiką, skirtą Pentagono karo veiksmams skatinti.

Tai yra pats blogio mazgas, nešventa teroristinės beprotybės trejybė, apie kurią maždaug prieš 61 metus Dvaitas D. Eizenhaueris (Dwight D. Eisenhower), amerikiečių karys, tapęs politiniu lyderiu, perspėjo Amerikos žmones, įspėdamas, kad „valdžios tarybose turime saugotis, kad karinis-pramoninis kompleksas neįgytų nepagrįstos įtakos, nesvarbu, ar jos siekia, ar ne. Galimybė pražūtingai išaugti netinkamai paskirstytai valdžiai egzistuoja ir išliks”.

Per visą Jungtinių Valstijų istoriją, kuri prasidėjo po šios kalbos, Amerikos prezidentas nėra pasakęs teisingesnių žodžių, o tie, kuriems Eizenhaueris patikėjo šią žinią, – mes, Jungtinių Valstijų žmonės, – nepaisė didesnės išminties.

Šiandien mes stovime čia, kad paskelbtume šiai baisiai trejybei, kariniam pramoniniam kompleksui, šiai karo mašinai, kad mes girdime jus, Prezidente Eizenhaueri, mes girdime jus ir atsižvelgdami į jūsų perspėjimą imsimės veiksmų, kad šis neamerikietiškas sąmokslas būtų nutrauktas.

Iš visų karinio pramoninio komplekso gaminamų ginklų, iš visų vadinamųjų nacionalinio saugumo ekspertų, kurių daugumos mes, Amerikos žmonės, nerinkome ir nežinome, galvose kuriamų piktų planų, niekas taip nekvepia beprotybe kaip branduoliniai ginklai.

„Dabar aš tapau mirtimi, pasaulių naikintoja”, – sakė amerikiečių atominės bombos tėvas Robertas Oppenheimeris, kai buvo atliktas pirmasis amerikiečių branduolinis bandymas.

Pasaulių naikintojas.

Tai yra nuolatinė realybė, kurioje šiandien visi gyvename, – kad iš blogio, kurį vadiname kariniu-pramoniniu kompleksu, atsiranda ginklai, reikalingi tam, kad būtų įgyvendinti Oppenheimerio cituoti šventojo hinduistų teksto – Bhagavad-Gitos – žodžiai ir taip sukelta mūsų kolektyvinė mirtis.

Dauguma amerikiečių, įskaitant daugelį iš jūsų, šiandien susirinkusių čia, gyvena palaimingoje nežinioje apie tai, kaip nedaug trūko, kad pasaulis būtų sunaikintas Oppenheimerio palikuonių.

1983 m. rugsėjo 26 d. sovietų karininkas, pulkininkas leitenantas Petrovas, budėjo branduolinio išankstinio perspėjimo stotyje, kai sistema pranešė, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo paleistos penkios branduolinės raketos. Pulkininkas Petrovas nepaisė protokolo, reikalaujančio pranešti apie šį aptikimą kaip apie faktinį paleidimą, o tai būtų sukėlę sovietų atsaką, ir taip laimėjo brangaus laiko klaidai nustatyti ir branduoliniam karui išvengti.

1983 m. lapkritį Jungtinės Valstijos ir NATO surengė vadavietės pratybas kodiniu pavadinimu „Able Archer 83”, kurių metu buvo išbandytos NATO branduolinių ginklų paleidimo prieš sovietų ir Varšuvos pakto taikinius kontrolės procedūros. Sovietai, manydami, kad šios pratybos yra priedanga pirmajam smūgiui, įvedė savo branduolinių pajėgų aukštą parengtį. Vėliau CŽV įvertino, kad pratybos „Able Archer 83” priartino JAV ir Sovietų Sąjungą prie branduolinio ginklo.

Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *