Scott Ritter : Spalio 7 d. Hamas ataka – sėkmingiausias šio amžiaus karinis reidas

Sėkmingiausias šio amžiaus karinis reidas
SCOTT RITTER
13 NOV.

“Hamas” parankinių būrys kerta Izraelio teritoriją, 2023 m. spalio 7 d.
Aptardamas įvairius analitinius požiūrius, skirtus įvairioms geopolitinėms problemoms, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis, vertinti, dažnai remiuosi vienu truizmu – problemos neišspręsite, jei pirmiausia jos tinkamai neapibrėšite. Argumento esmė gana paprasta – bet koks sprendimas, neturintis nieko bendra su nagrinėjama problema, tiesiogine prasme nėra joks sprendimas.

Izraelis “Hamas” įvykdytą išpuolį prieš įvairias Izraelio karines bazes ir militarizuotas gyvenvietes, arba kibucus, kurių visuma sudarė svarbią Gazos ruožo užtvarų sistemos dalį, apibūdino kaip masinį teroro aktą, prilygindamas jį 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuoliams prieš Jungtines Valstijas. Šį apibūdinimą Izraelis grindžia nurodydamas žuvusiųjų skaičių (apie 1 200 žmonių, kurį Izraelis sumažino, supratęs, kad 200 iš žuvusiųjų buvo palestiniečių kovotojai) ir išsamiai aprašydamas įvairius žiaurumus, kuriuos, jo teigimu, įvykdė “Hamas”, įskaitant masinius prievartavimus, vaikų galvų nukirtimą ir beginklių Izraelio civilių žudymą.

Izraelio teiginių problema yra ta, kad jie akivaizdžiai neteisingi arba klaidinantys. Beveik trečdalį Izraelio aukų sudaro kariškiai, saugumo ir policijos pareigūnai. Be to, paaiškėjo, kad spalio 7 d. daugiausia izraeliečių nužudė ne “Hamas” ar kitos palestiniečių grupuotės, o pati Izraelio kariuomenė. Neseniai paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Izraelio sraigtasparniai “Apache” beatodairiškai šaudo į izraeliečių civilius, bandančius pabėgti iš “Supernova Sukkot Gathering”, vykusio atviroje dykumoje netoli kibuco Re’im, o pilotai nesugeba atskirti civilių nuo “Hamas” kovotojų. Daugelį transporto priemonių, kurias Izraelio vyriausybė rodė kaip “Hamas” klastingumo pavyzdį, sunaikino Izraelio “Apache” sraigtasparniai.

Taip pat Izraelio vyriausybė plačiai paskelbė apie tai, ką ji vadina “Re’im žudynėmis”, nurodydama apie 112 civilių gyventojų, kuriuos, jos teigimu, nužudė “Hamas”. Tačiau tiek išlikusių gyvų Izraelio civilių, tiek kovose dalyvavusių kariškių liudijimai rodo, kad didžioji dauguma žuvusiųjų žuvo nuo Izraelio karių ir tankų ugnies, nukreiptos į pastatus, kuriuose civiliai gyventojai slėpėsi arba buvo laikomi “Hamas” kovotojų įkaitais. Izraelio kariuomenei prireikė dviejų dienų, kad atgautų Re’imą. Tai pavyko padaryti tik po to, kai tankai apšaudė civilių gyvenamuosius namus, sugriovė juos ant gyventojų ir dažnai padegė, o viduje buvusių žmonių kūnai sudegė. Izraelio vyriausybė paviešino, kad jai teko pasinaudoti teismo archeologų paslaugomis, siekiant identifikuoti žmonių palaikus kibuce, ir leido suprasti, kad “Hamas” sudegino gyventojų namus. Tačiau faktas yra tas, kad naikino ir žudė Izraelio tankai.

Izraelio sraigtasparnių “Apache” filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti išpuoliai prieš Izraelio civilius gyventojus, 2023 m. spalio 7 d.

Ši scena pasikartojo ir kituose Kibucuose palei Gazos užkardos sistemą.

Izraelio vyriausybė kibucus laiko grynai civiliniais, tačiau viešai paskelbė, kaip kelių kibucų ginkluotos saugumo komandos – sudarytos iš vadinamųjų “civilių” gyventojų – sugebėjo laiku mobilizuotis ir sėkmingai atremti “Hamas” užpuolikus. Tikrovė yra tokia, kad “Hamas” kiekvieną kibucą laikė ginkluota stovykla ir puolė kaip karinį objektą, nes jie visi tokie ir buvo.

Be to, kol Izraelis neperkėlė kelių IDF pajėgų batalionų į Vakarų krantą, kiekvieną kibucą sustiprindavo maždaug 20 IDF karių būrys, kuris buvo apgyvendintas kibuce. Atsižvelgdama į tai, kad “Hamas” šį išpuolį planavo daugiau nei metus, “Hamas” turėjo manyti, kad šie 20 IDF karių vis dar yra kiekviename kibuce, ir atitinkamai veikti.

Scott Ritter aptars šį straipsnį laidos “Klauskite inspektoriaus” 114 laidoje.
Izraelio vyriausybė turėjo atsisakyti savo teiginių, kad “Hamas” nukirto 40 vaikų galvas, ir nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad “Hamas” dalyvavo išprievartaujant ar seksualiai prievartaujant nors vieną izraelietę. Liudininkų pasakojimuose “Hamas” kovotojai apibūdinami kaip drausmingi, ryžtingi ir mirtini puolant, tačiau mandagūs ir švelnūs elgiantis su civiliais belaisviais.

Kyla klausimas, kodėl Izraelio vyriausybė iš visų jėgų stengėsi sukurti pasakojimą, skirtą paremti klaidingą ir klaidinantį spalio 7 d. “Hamas” išpuolio prieš Gazos užtvarų sistemą apibūdinimą kaip teroro aktą.

Atsakymas yra tiek pat nerimą keliantis, kiek ir aiškus – nes tai, kas įvyko spalio 7 d., buvo ne teroristinis išpuolis, o karinis reidas. Skirtumas tarp šių dviejų sąvokų yra diena ir naktis. Įvardydamas spalio 7 d. įvykius kaip teroro aktą, Izraelis perkelia kaltę dėl didžiulių nuostolių nuo savo karinių, saugumo ir žvalgybos tarnybų ant “Hamas”. Tačiau jei Izraelis pripažintų, kad tai, ką padarė “Hamas”, iš tikrųjų buvo reidas – karinė operacija, tuomet būtų suabejota Izraelio karinių, saugumo ir žvalgybos tarnybų kompetencija, taip pat ir politinės vadovybės, atsakingos už jų operacijų priežiūrą ir vadovavimą joms, kompetencija.

“Hamas” dronų atakos prieš Izraelio sargybos bokštą vaizdo įrašas, 2023 m. spalio 7 d.
Ir jei esate Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, tai yra paskutinis dalykas, kurio norite.

Benjaminas Netanjahu kovoja dėl savo politinio gyvenimo. Jis jau susidūrė su savo paties sukelta krize, nes prastūmė teisės aktą, kuriuo buvo perrašytas Izraelio pagrindinis įstatymas taip, kad Izraelio teismų sistema būtų pavaldi Knesetui, iš esmės panaikinant jos, kaip atskiros, bet lygiateisės valdžios šakos, statusą (tiek daug apie tai, kad Izraelis yra “didžiausia demokratija Artimuosiuose Rytuose”). Dėl šio akto Izraelis atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio, o šimtai tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves pasmerkti B. Netanyahu. Netanyahu veiksmai dar labiau smerktini dėl to, kad tai buvo ne kas kita, kaip tik nuogas galios žaidimas, kuriuo siekta sutrukdyti Izraelio teismų sistemai teisti jį dėl kelių patikimų įtarimų korupcija, dėl kurių, jei Netanyahu būtų pripažintas kaltu (o tai labai tikėtina), jis būtų daugelį metų sėdėjęs kalėjime.

Netanyahu save vadino geriausiu Izraelio gynėju, Izraeliui užsienyje kylančių grėsmių specialistu ir žinančiu, kaip geriausiai į jas reaguoti. Jis atvirai pasisakė už karinę konfrontaciją su Iranu dėl jo branduolinės programos. B. Netanyahu taip pat yra kraštutinio politinio sionizmo šalininkas ir skatino Izraelio gyvenviečių Vakarų krante, kuriose naudojama taktika, kuria palestiniečiai prievarta iškeldinami iš savo namų ir kaimų, plėtrą, kaip bendro plano sukurti “didįjį Izraelį”, atspindintį biblinių laikų Izraelį, dalį.

Dalis Netanyahu strategijos, kuria siekiama įgyvendinti šią svajonę apie “didįjį Izraelį”, yra susilpninti Palestinos žmones ir jų vyriausybę iki nereikšmingumo, taip užkertant kelią jų svajonei sukurti nepriklausomą Palestinos valstybę. Siekdamas palengvinti šią strategiją, B. Netanyahu pastaruosius du dešimtmečius skatino “Hamas”, kaip politinės organizacijos, augimą. Šios paramos tikslas paprastas – skatindamas “Hamas”, Netanyahu silpnina Palestinos savivaldą, Palestinos žmonių valdymo instituciją, kuriai vadovauja jos prezidentas Mahmoudas Abbasas.

Mahmudas Abbasas, Palestinos savivaldos prezidentas
Netanyahu planas veikė – 2020 m. rugsėjį Netanyahu pasirašė Abarahamo susitarimus, t. y. dvišalius susitarimus, kuriems tarpininkavo tuometinio prezidento Donaldo Trumpo administracija ir kuriais buvo siekiama normalizuoti Izraelio ir kelių Persijos įlankos arabų valstybių santykius, ir visa tai buvo daroma nepriklausomos palestiniečių tautos sąskaita. Prieš spalio 7 d. “Hamas” išpuolį Izraelis buvo priartėjęs prie santykių su Saudo Arabija normalizavimo, kuris būtų buvęs paskutinė vinis į Palestinos valstybingumo karstą.

Viena iš pagrindinių Izraelio pažangos šioje srityje priežasčių buvo tai, kad jam pavyko sukurti politinę takoskyrą tarp “Hamas” ir Palestinos savivaldos.

Tačiau spalio 7 d. šią sėkmę nubraukė “Hamas” pergalė prieš IDF. Tikslios priemonės, kuriomis ši pergalė buvo pasiekta, yra kito laiko tema. Tačiau pagrindiniai šios pergalės elementai yra gerai žinomi.

Hamas veiksmingai neutralizavo Izraelio žvalgybos tarnybas, apakindama jas nuo tokio masto ir masto išpuolio galimybės.

Kai išpuolis įvyko, “Hamas” sugebėjo tiksliai smogti į tuos stebėjimo ir ryšių mazgus, kuriais IDF pasikliaudavo siekdama sutelkti atsaką išpuolio atveju.

Užfiksuotas Izraelio tankas “Merkhava”, 2023 m. spalio 7 d.
Hamas įveikė tuos Izraelio karius, kurie buvo dislokuoti palei užkardos sieną, stovinčioje kovoje. Du Golanio brigados batalionai buvo sutriuškinti, taip pat buvo sutriuškinti ir kitų garsių IDF dalinių elementai.

“Hamas” žiauriai tiksliai smogė Gazos divizijos štabui, vietos žvalgybos centrui ir kitiems svarbiausiems vadovavimo ir kontrolės objektams, todėl tai, kas turėjo užtrukti penkias minutes, virto daugybe valandų – daugiau nei pakankamai laiko, kad “Hamas” galėtų įgyvendinti vieną pagrindinių savo tikslų – paimti įkaitų. Tai jie padarė itin meistriškai, grįžę į Gazą su daugiau kaip 230 Izraelio karių ir civilių.

Jūrų pėstininkų korpusas reidą apibrėžia kaip “paprastai nedidelio masto operaciją, kurios metu greitai įsiskverbiama į priešišką teritoriją, siekiant gauti informacijos, suklaidinti priešą arba sunaikinti jo įrenginius”. Ji baigiama planuotu pasitraukimu, įvykdžius paskirtą misiją”.

Būtent taip spalio 7 d. pasielgė “Hamas”.

Kokie buvo šio reido tikslai? Pasak “Hamas”, spalio 7 d. reido tikslai buvo trys.

Pirma, dar kartą įtvirtinti Palestinos žmonių teisę į tėvynę, neapibrėžtą Abarahamo susitarimuose.

Antra, paleisti daugiau kaip 10 000 Izraelio kalinamų palestiniečių, kurių dauguma nebuvo apkaltinti nusikaltimais ir nė vienam iš jų nebuvo užtikrintas tinkamas teismo procesas.

Trečia, grąžinti Al Aksos mečetės Jeruzalėje, trečios švenčiausios islamo vietos, kurią pastaraisiais metais Izraelio saugumo pajėgos ne kartą išniekino, šventumą.

“Hamas” specialiosios pajėgos
Norint pasiekti šiuos tikslus, per spalio 7 d. reidą reikėjo sudaryti būtinas sąlygas pergalei. Tai buvo pasiekta pakankamai pažeminus Izraelį, kad būtų išprovokuotas nuspėjamas rezultatas – Dahijos kolektyvinės bausmės doktrinos įgyvendinimas prieš civilius Gazos gyventojus kartu su antžeminiu Gazos puolimu, kuris įviliotų IDF į tai, kas iš esmės buvo “Hamas” pasala.

Įkaitų paėmimas turėjo suteikti “Hamas” svertus deryboms dėl Izraelio laikomų 10 000 kalinių paleidimo.

Izraelio bombardavimas ir invazija į Gazos ruožą sukėlė tarptautinį pasipiktinimą Izraeliu, nes pasaulis atsitraukė nuo humanitarinės katastrofos, kuri įvyko jo akyse. Didžiųjų pasaulio miestų gatvėse pilna piktų protestuotojų, demonstruojančių už Palestinos žmones ir Palestinos valstybingumą. Jungtinės Valstijos dabar teigia, kad dviejų valstybių sprendimas – tai, kam Abrahamo susitarimas buvo skirtas užkirsti kelią – dabar yra vienintelis kelias į taiką Artimuosiuose Rytuose.

Spalio 6 d. Jungtinės Valstijos niekada nebūtų to pasakiusios.

Tokios pozicijos Jungtinės Valstijos laikosi dėl spalio 7 d. “Hamas” reido.

Islamo valstybių susitikimo Saudo Arabijoje dalyviai
Izraelis derasi su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis dėl galimo apsikeitimo įkaitais, apimančio “Hamas” įkaitus ir tam tikrų kategorijų politinius kalinius – moteris ir vaikus, kuriuos laiko Izraelis (taip, perskaitėte teisingai – vaikus. Ir dabar jūs žinote, koks išmintingas buvo “Hamas” sprendimas paimti Izraelio vaikus įkaitais).

Tokia galimybė niekada nebūtų atsiradusi, jei ne spalio 7 d. “Hamas” reidas.

O Saudo Arabijoje Gazos krizei aptarti susirinko didžiausias šiuolaikinėje istorijoje islamo tautų susirinkimas. Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – Al Aksos mečetės klausimas ir Izraelio išniekinimo nutraukimas.

Ši diskusija niekada nebūtų įvykusi, jei ne spalio 7 d. “Hamas” reidas.

Savaime suprantama, kad spalio 7 d. “Hamas” reidas išprovokavo žiaurių kaltinimų audrą – bombų, sviedinių ir kulkų ant civilių Gazos gyventojų. Tai žmonės, kuriems beveik aštuonis dešimtmečius izraeliečiai, smurtu išviję palestiniečius iš žemės, dabar vadinamos Izraeliu, per vieną didžiausių etninio valymo aktų šiuolaikinėje istorijoje – 1948 m. Nakbą, arba katastrofą, – neleido turėti savo tėvynės.

Izraelio pajėgos sunaikino Gazos ruožą, 2023 m. spalio mėn.
Tai žmonės, kurie patyrė neapsakomą nepriteklių nuo Izraelio okupantų rankos, laukdami akimirkos, kai išsipildys jų svajonė apie Palestinos tėvynę. Jie žino, kad Palestinos tėvynė negali būti įgyvendinta tol, kol Izraelį valdo tie, kurie palaiko Didžiojo (Eretz) Izraelio idėją, ir kad vienintelis būdas pašalinti tokius žmones – nugalėti juos politiškai, o vienintelis būdas sukelti jų politinį pralaimėjimą – nugalėti juos kariniu būdu.

“Hamas” to ir siekia.

Tačiau už tai reikia sumokėti didelę kainą – didelę kainą. Prancūzai, siekdami Normandijos išvadavimo 1944 m. vasarą, prarado 20 000 nužudytų civilių gyventojų.

Iki šiol Gazos palestiniečių civiliai gyventojai neteko 12 000 civilių, žuvusių dėl “Hamas” vadovaujamų pastangų kariniu būdu nugalėti Izraelio okupantus.

Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis ši kaina bus dar didesnė.

Tačiau tai kaina, kurią reikia sumokėti, jei norima, kad Palestinos tėvynė išliktų.

Palestinos žmonių auka privertė arabų ir islamo pasaulį, kuris, išskyrus kelias išimtis, tylėjo dėl Izraelio vykdomų žiaurumų prieš Palestinos žmones. Jis nieko nedarė, nes Palestinos valstybingumo klausimas buvo iškeltas Abraomo susitarimais.

Tik dėl Palestinos žmonių kančių šiandien kas nors atkreipia dėmesį į Palestinos valstybingumo reikalą.

Arba Izraelio kalinamų palestiniečių kalinių gerove.

Arba į Al Aksos mečetės šventumą.

Visus šiuos tikslus “Hamas” iškėlė spalio 7 d. išpuolio metu.

Ir visi šie tikslai šiuo metu yra įgyvendinami.

Tik dėl “Hamas” veiksmų ir Palestinos žmonių aukų.

Todėl spalio 7 d. “Hamas” įvykdytas Izraelio užpuolimas yra sėkmingiausias šio amžiaus karinis žygis.