Siaubas – teisėjai ir prokurorai bus baudžiami, jeigu nesilaikys įstatymų

Siaubas – teisėjai ir prokurorai bus baudžiami, jeigu nesilaikys įstatymų

Aurimas Drižius

Profesorius Eduardas Vaitkus, duodamas interviu V.Žemaičiui iš www.bukimevieningi.lt išsakė tiesiog erezines mintis – kad neva Lietuvos teisėjai ir prokurorai turės elgtis pagal įstatymus.
Kaip žinia, visa Lietuvos teisinė sistema taip sukonstruota, kad teismai niekada nepaiso LR Konstitucijos ir įstatymų, labai dažnai savo nutartyse rašo, kad “mano nuomonė aukščiau įstatymo ir Konstitucijos”.
Nors tai akivaizdus nusikaltimas, nes CPK ir BPK aiškiai rašo, kad teismų nutartrys rašomos remiantis įstatymais ir Konstitucija, tačiau praktika yra visai kitokia, o prokurorai niekada nepersekioja teisėjų, kurie tyčiojasi iš įstatymų”. “Teismas nepriklausomas”, – sako prokurorai.
Ką jūs darysite su prokurorai ir prokuratūra, nes N.Vasiliauskaitė jau sako, kad kišitės į jų darbą?
Aš visada esu linkęs kreiptis į tuos žmones, kurie mąsto ir kurie patys nori surasti tiesą. Siūlau jos ieškoti kartu, vienas kitam padedant. Todėl visada apeliuoju į mąstančius žmones. Kitas dalykas, ir nieko naujo nepasakysiu, kad įstatymų privalu laikytis, nes kitaip bus kaip Ukrainoje ir kaip savo laiku darė batka Machno : “anarchija tvarkos motina”. Įstatymų laikytis privalu, ir neseniai kaip pavyzdį minėjau prezidento Brazausko žmoną. Remdamasi įstatymu, ji paprašė prezidentinės rentos, mirus jos vyrui. Nors ir buvo labai turtinga, tačiau toks įstatymas, ir kitą dieną Brazauskienei privalėjo būti išmokėta renta. Po to tas įstatymas galėjo būti keičiamas, tačiau privalu jo laikytis. Tačiau Seimas elgėsi priešingai – jis gėdijo Brazauskienę, kad ji elgiasi pagal LR įstatymus. Todėl pakartosiu lotynų patarlę – “kvailas įstatymas, tačiau įstatymas”, ir privalu jo laikytis. Ir niekam negalima leisti nusižengti įstatymui. Jeigu užimi pareigas, ir nusižengi įstatymui, esi kaltas dvigubai, nes parodei netinkamą pavyzdį. Todėl aš už tai, kad griežtai laikytis įstatymų. O jeigu prokurorai ir teisėjai sąmoningai nesilaiko įstatymų, tai jie taip pat turi būti baudžiami. Visu griežtumu.

Mane jau 15 metų persekioja teisėjų nusikalstamas susivienijimas, arba apie “teisinę valstybę”

Pateikiu pavyzdį iš savo gyvenimo – esu jau 15 metų persekiojamas šios banditų gaujos, kuri save vadina “teisine sistema”, už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teismams ją kriminalizavus ir prilyginus pvz., ginkluotam plėšimui.

Tai yra teismai įvedė cenzūrą, ir uždraudė rašyti straipsnius apie tokį veikėją Alvydą Sadecką ir jo vaidmenį privatizuojant “Mažeikių naftą”. Nors ir pateikiau įrodymus, kad Sadeckas buvo kertinė figūra šiame privatizavime, pats asmeniškai sprendęs kaip tas privatizavimus turi vykti ir gavęs iš to milijonus, tačiau kiekvienas mano žurnalistinis tyrimas buvo prilygintas nusikaltimui.

Tiesa, cenzūrą tiesiogiai draudžia aukščiausias LR teisės aktas – Konstitucija, kurios 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad “masinės informacijos cenzūra draudžiama”.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

Nu ir kas, vadinamieji teismai jau 12 kartų atmetė mano prašymus laikytis Konstitucijos ir panaikinti cenzūrą. Kiekvieną kartą koks tos išgama surašydavo tokį išaiškinimą – mano nuomonė aukščiau Konstitucijos. Per tą laiką buvau daug kartų nuteistas kaip banditas, atimtas mano nekilnojamasis turtas, aš pats paverstas ubagu ir invalidu, teisėjams vykdant sunkius nusikaltimus

Galiausiai toks aukščiausias teismas man išaiškino, kad Konstitucija jau nebėra “pakankamas teisinis argumentas”

Trumpa istorija tokia – taip vadinamasis aukščiausias teismas oficialiai atsisakė vykdyti Konstitucijos reikalavimus, tada kreipiausi į Vilniaus apylinkės teismą dėl LAT teisėjų piktnaudžiavimo.

Skundas dėl taip vadinamos generalinės prokuratūros (GP) neveikimo ir tyčinio sunkių nusikaltimų dangstymo

2023-05-24 kreipiausi į GP skundu apie Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų nusikaltimus – piktnaudžiavimą ir dokumentų suklastojimą

Nurodžiau, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) 2023 m. gegužės 23 d. kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė – nuotraukos viršuje) išnagrinėjo mano skundą dėl įvestos cenzūros ir atsisakė priimti jį nagrinėti.

Minėta kolegija man nurodė, kad Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai panaikinti cenzūrą :

2023-05-24nutartis-dokumenteDOK-2371Parsisiųsti

Pareiškime nurodžiau, kad nurodydama, kad Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai cenzūrai panaikinti, teisėjų kolegija iš Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės padarė nusikaltimus – piktnaudžiavo ir suklastojo dokumentą.

Atkreipiu teismo dėmesį, kad jau dešimtą kartą kreipiausi į “teismų sistemą” dėl nežaboto banditizmo, tai yra dėl cenzūros spaudai įvedimo ir legalizavimo, spaudos persekiojimo ir terorizavimo. Jau dvylika metų bandau panaikinti cenzūrą, kurią man įvedė ši gangsterių gaujelė pagal “ekskomisarų” savininko A.Sadecko užsakymą. Tai yra teismas įvedė cenzūrą, uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecką ir jo vaidmenį “Mažeikių naftos” privatizavime. Cenzūrą tiesiogiai draudžia aukščiausias LR teisės aktas – Konstitucija, kurios 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad “masinės informacijos cenzūra draudžiama”.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net dešimt kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.

Žemesni teismeliai man nurodo, kad aš jau praleidau penkerių metų senaties terminą bylai atnaujinti, tai yra teismai nurodo Konstitucijos galiojimo arba veikimo terminą – penkeri metai.
O šita gudručių kolegija iš LAT man nurodė, kad aš vėlgi “Kasaciniame skunde teigiama, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, nes teismas įvedė cenzūra, taip pat cituojamos teisės normos, tačiau visiškai nenurodyta teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiama, jog teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį atnaujinti”.
Kitaip sakant, teismas man išaiškino, kad Konstitucijos 44 str. punktas, kad “masinės informacijos cenzūra draudžiama”, “nėra joks teisinis argumentas”, nurodo man tos vadinamo LATO laputės.

Tai kokių dar reikia “teisinių argumentų”, jeigu net tiesioginis Konstitucijos nurodymams “teisėjukams” nėra teismui joks argumentas?
Jau negana to, kad sulaužėte mano gyvenimą dešimt metų persekiodami už teisėtą veiklą, palikote invalidu ir ūbagu, tačiau galiausiai dar ir įteisinate savo visą “banditizmą” nurodydami, kad “Konstitucija nėra toks teisinis argumentas”.
Primenu šioms vadinaoms teisėjoms : Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis sako :
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Teismų įstatymo 5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą nurodo, kad 1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.
   33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai : 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams.
3. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.
   Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Teismų įstatymo punktams.
   Teismai tarsi apriboja Konstitucijos galiojimą ir veikimą, nurodo, kad po penkerių metų Konstitucijos reikalavimai nebegalioja. Žinoma, kad tai piktnaudžiavimas teise, tačiau nė vienas teismas nedrįsta pripažinti, kad tas daugiau nei dešimt metų vykęs mano persekiojimas yra neteisėtas.
   Atkreipiamas teismo dėmėsys, kad per 10 metų, kol aš buvau terorizuojamas už visiškai teisėtą veiklą, teismas nė karto nepasisakė dėl to, kad cenzūrą draudžia LR Konstitucija, ir tai laikytina esminiu CPK normos pažeidimu.
   CPK 3 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę nurodo, kad :
4. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
   Šiuo atveju teismas įvedė cenzūrą ir niekaip to nenori pripažinti. Lietuvos Aukščiausias teismas ne kartą pasisakė dėl cenzūros : “Dėl visuomenės teisės žinoti pažeidimo…visuomenės nariai turi teisę dalyvauti diskusijose, vertinimuose bei komunikuoti tarpusavyje jiems aktualiais darbdavio pasirinkimo klausimais, tokios teisės ribojimas prieštarautų tiek teisės, tiek demokratijos principams. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Teisė skleisti informaciją negali būti ribojama ne tik valstybės įvedama, bet ir privačia cenzūra, kuri galima tada, kai, pažeidžiant proporcingumo principą ir nepaisant dviejų lygiaverčių teisių pusiausvyros reikalavimo, ginama vien tik dalykinė reputacija”.
   Kaip žinia, LR Kontitucija yra nuolat veikiantis ir galiojantis aukščiausias LR teisės dokumentas. Jį papildo Visuomenės informavimo įstatymas. Abu jie imperatyviai draudžia cenzūrą. Teismas apie Konstitucijos reikalavimus nepasisakė bė žodžio per visus dešimt metų, todėl laikytina, kad senaties terminas Konstitucijai netaikytinas, tai yra teismas negali apriboti Konstitucijos galiojimo, ir nustatyti, iki kada ir kokia apimtimi ji galioja.
   Kaip žinia, cenzūra buvo įvesta dar 2010 m., ir per tą laiką teismai net dešimt kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą. Paskutinis prašymas buvo nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiame teisme 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1352/2019 (kopija pridedama). Kaip visada, viskas baigėsi nutarties suklastojimu. Tai yra LAT kolegija nurodė, kad LR Konstitucija “nėra rimtas teisinis argumentas”, todėl cenzūros nepanaikino.
   Minėta teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymas nėra pakankami teisiniai argumentai panaikinti cenzūrai, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo teise.
   BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
   300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
6. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų
   Įrašydamos į minėtą nutartį melagingus duomenis, kad aukščiausias LR teisės aktas – LR Konstitucija nėra joks teisinis argumentas cenzūrai panaikinti, minėtos teisėjos ją suklastojo, įrašydamos žinomai melagingus duomenis. Jos turėjo pareigą remtis Konstituciją, tačiau ją sulaužė, nurodydamos, kad LT Konstitucija nėra “teisinis argumentas”.
   Teismai nėra nepriklausomi nuo Konstitucijos ir įstatymų, privalo jais remtis ir jų paisyti, tačiau atvirai juokiasi ir tyčiojasi iš aukščiausio LR teisės akto.
   Todėl prašau taip vadinamos prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo ir klastojimo, Lr prezidentą ir LR Seimą prašau inicijuoti apkaltos procedūrą minėtoms teisėjoms už priesaikos sulaužymą – nurodydamos, kad Konstitucija nėra teisinis argumentas cenzūrai panaikinti, minėtos teisėjos ją sulaužė.
   Praėjo daugiau nei trys mėnesiai, tačiau taip vadinama GP man neatsiuntė nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
   BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
7. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
8. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
9. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.
   Šiuo atveju prokuratūra apskritai ignoravo mano pranešimą, nepajudino nė piršto, kad nusikaltimai būti ištirti. Todėl aš ir vadinu generaline prokuratūrą taip vadinama, nes ji neatlieka nė vienos jai pavestos funkcijos.
   Remdamasis BPK 168 str. prašau teismą įpareigoti taip vadinamą gen. prokuratūrą tinkamai reaguoti į mano skundą – priimti nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano skundo, ir man jį persiųsti.
   Priedai – mano skundas dėl LAT teisėjų nusikaltimų, skundas LAT ir minėta LAT suklastota nutartis