VIENINTELIS KLAUSYMAS VYRIAUSYBEI IR SEIMUI, AR LIETUVOJJE YRA KAS GALI SUSTABDYTI ĮSISIAUTĖJUSI KOMUNISTA G. NAUSĖDĄ

Sužinojus, kad G. Nausėda nuslėpęs esąs komunistu tapo Prezidentu, kilo klausymas, ar Jis nenusižengė sunkiau, nei buvęs Prezidentu R. Paksas. Per savo pirmąją kadenciją veikė kaip užkietėjąs komunistas. Nusikalstamai pasistatė gyvenamąjį namą Pavilnių Regioniniame parke. Nupirko matyt teisėjus, uždraudė viešinti jų pavardes. Veikė ne kaip Prezidentas, o kaip savo gerais laikais, Kauno „Daktaras“.

Direkcija su G. Nausėda karo kirvį iškasė beveik prieš dešimtmetį, Kada ekonomistas po atodanga panoro pasistatyti kubo formos namą. regioninių parkų direkcija modernaus statinio projektui priešinosi, tačiau dviejų instancijų teismų nutartimi įpareigota pritarti namo techniniam projektui. 

Pasak V. Petiukonienės, nors patys ekspertai išvadoje rašė, kad ir teisės aktai modernaus namo statybai prieštarauja, tačiau teismai įpareigojo suderinti projektą. Direkcija pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomonė buvo tokia pat – sprendimas paliktas nekeistas. Ši nutartis negalėjo būti apskųsta – teismo sprendimu buvo atimta teisinė galimybė kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą prieštaraujant techniniam projektui.

Gerb. vyriausybės pirmininkė, reiškia G. Nausėda čia padarė nedovanotina nusikaltimą. Nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei teismai negali spręsti ką galima leisti statyti pavilnių regioniniame parke. Tai išskirtinė teisė pavilnių regioninio parko direkcijos. Be jokių teismų Pavilnių regioninio parko direkcija privalo reikalauti Vyriausybės, Seimo, prokuratūros ir pati reikalauti neatidėliojant griauti nusikalstamai G. Nausėdą pasistačiusį kubo formos namą. Teismas bus reikalingas nustatyti kokią sumą reikės apmokėti už nugriovimą Nacionalinei žemės tarnybai, teismams įpareigojusiems suderinti projektą ir kt.

„Tai yra gyvenimo realybė, šitaip šioje žemėje būna, tenka tik apgailestauti. Tai, ką matome – vienas kuriozinių atvejų, pasityčiojimas iš savo valstybės, įstatymų, tų žmonių, kurie eina į darbą, kad tuos įstatymus vykdytų – šiuo atveju, mūsų“, – sako V. Petiukonienė. Ar tai neprieštarauja Prezidento pareigom?

V. Petiukonienės teigimu, ten, kur dabar stovi G. Nausėdos namas, sovietmečiu pastatytas šiltnamis. Šalia išdygusiame 16 kvadratinių metrų ploto persirengimo kambaryje Nacionalinės tarnybos teigimu, gyveno žmonės. Kai atsirado galimybė privatizuoti gyvenamąjį plotą, miniatiūrinį namuką privatizavo. Taip Prezidento noru, persirengimo budelė, Nacionalinės tarnybos fantazijų dėka ( gavo gyvenamojo namo statusą), prie kurio suformuota namų valda. Taip atsirado nekilnojamojo turto vienetas, istoriškai neturintis nieko bendro su vietove

Nacionalinės tarnybos teigimu, ten gyvenę žmonės namuką teisėtai pardavė, G. Nausėda jį teisėtai nusipirko. „Namukas yra kultūros vertybės – Pūčkorių dvaro – teritorijoje šalia patrankų liejyklos. Antra, tai valstybės mastu saugoma teritorija – Pavilnių regioninis parkas. Dėl to galioja bendrieji įstatymai, bendrosios saugomų teritorijų nuostatos – statiniai gali būti statomi tiktai prisilaikant tradicinių architektūros formų, kad būtų išlaikytas kraštovaizdžio savitumas, kuris nuo senų laikų tame regione susiklostęs“, – aiškina V. Petiukonienė. 

Aplinkosaugininkams užkliuvo G. Nausėdos namo forma ir modernumas. „Tokie kubai yra Rytų kraštų, o ne Lietuvos, tradicinė architektūra, be abejo, tai visiškai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nieko bendro neturi su tradicine architektūra. Antra, šalia patrankų liejyklos, šalia dvaro turi būti stilistinis vientisumas – ir šlaitiniai stogai, ir privalomos tradicinės statybinės medžiagos – medis, akmuo, mūras, o turime tai, ką turime“, – dėsto direkcijos vadovė. 

Pasak jos, jau pabodo aiškintis visiems žmonėms, kodėl saugomoje teritorijoje taip galėjo atsitikti. Užklausų dėl G. Nausėdos namo V. Petiukonienė gauna ir elektroniniu paštu, ir per vedamas ekskursijas. „Dėl to ir nutarėme trumpai ir aiškiai – vienu sakiniu – parašyti, kad taip nutiko ne mūsų valia ir tai nėra mūsų pareigų nevykdymo rezultatas, o toks buvo, G. Nausėdos prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams noras ir teismo nutartis“, – kalbėjo V. Petiukonienė. Ji norėjo lentelėje parašyti ir teismų pavadinimus, ir teisėjų pavardes. Tačiau tada tektų veltis į teisminius ginčus. G. Nausėda, per Nacionalinę žemės tarnybą rado teisėjus, uždraudė viešinti jų pavardes, Susidaro toks įspūdis, kad Seimui, Vyriausybei ir teisėsaugai vadovauja Nacionalinė žemės tarnyba.

Gerb. Vyriausybės pirmininkė, pasitelkę į pagalbą Seimo pirmininkę, Vidaus reikalų ministeriją, prokuratūrą, reikia pagelbėti regioninio parko direkciją, padėti nugriauti nusikalstamai pastatytą G. Nausėdos namą. Įvertinti pagal nuopelnus Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojus ir teisėjus.

Pagarbiai: Juozapas Malinauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias