Nuotr. : Teisėjai (iš kairės į dešinę) Edvardas Juozėnas, Valdas Petraitis ir Artūras Pažarskis

Skundas dėl teisėjo Valdo Petraičio piktnaudžiavimo (neteisėtos cenzūros taikymo)
2025-07-28
Pareiškėjas: Aurimas Drižius, UAB „Laisvas laikraštis“ direktorius, laikraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorius, nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014. Adresatas: Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos ir drausmės komisija (arba kita kompetentinga institucija, nagrinėjanti teisėjų veiksmus).
Skundo esmė
Teikiu skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valdo Petraičio veiksmų, kurie laikytini piktnaudžiavimu tarnyba ir šiurkščiu teisėjo pareigų pažeidimu. Teisėjas V. Petraitis 2014 m. kovo 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014 priėmė nuosprendį, kuriuo nuteisė mane pagal BK 245 straipsnį už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Minėtu nuosprendžiu teisėjas tiesiogiai taikė cenzūrą, t. y. nubaudė mane už tai, kad paskelbiau informaciją spaudoje, nors tokią prevencinę informacijos sklaidos kontrolę imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnis
Teisėjo veiksmai, kuriais buvo varžoma teisė skleisti informaciją, vertintini kaip piktnaudžiavimas ir sąmoningas Konstitucijos nepaisymas.
Faktinės aplinkybės
Prevencinio ieškinio draudimas. Dar 2009 m. balandžio 10 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 buvo patenkintas buvusio Seimo nario Alvydo Sadecko prevencinis ieškinys. Šiuo sprendimu man (Aurimui Drižiui) ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti bet kokius rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ar G. Kiesaus (buvusio „Mažeikių naftos“ generalinio direktoriaus) nužudymu. Tai iš esmės yra bendro pobūdžio cenzūrinis draudimas skelbti tam tikrą informaciją ateityje. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2009-05-10. Teisėjo V. Petraičio nuosprendis. 2012–2013 m. laikotarpiu savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdinau kelis straipsnius (2012-08-18, 2012-11-10, 2013-02-02 numeriuose), kuriuose, vykdydamas žurnalistinį tyrimą, vėl siejau A. Sadecką su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu ir aptariau galimą piktnaudžiavimą šiuose procesuose. Šiuose straipsniuose buvo pateikta faktinė informacija apie A. Sadecko ryšius su „Mažeikių nafta“ (jo konsultacinį darbą „Williams“ bendrovei po 300 Lt/val., jo dalyvavimą rengiant įstatymų pataisas dėl įmonės privatizavimo ir pan.) . Nors straipsniuose skleidžiau, mano įsitikinimu, teisingus ir visuomenei reikšmingus duomenis, prokuratūra ir teismas traktavo tai kaip minėto civilinio teismo sprendimo (prevencinio draudimo) nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, nagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-258-503/2014 dėl tariamo teismo sprendimo nevykdymo, 2014-03-06 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Juo pripažino mane kaltu pagal BK 245 str. už tai, kad neva pažeidžiau 2009-04-10 teismo sprendimu nustatytą draudimą – savo straipsniuose ir toliau siejau A. Sadecką su „Mažeikių nafta“ privatizavimu. Teisėjas skyrė man subendrintą 45 parų arešto bausmę ir iš dalies tenkino A. Sadecko civilinį ieškinį, priteisdamas jam 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šis nuosprendis reiškia, kad teismas patraukė mane baudžiamojon atsakomybėn už informacijos paskelbimą spaudoje, t. y. faktiškai nuteisė už Konstitucijos ginamos žodžio laisvės realizavimą. Toks nuosprendis yra cenzūros aktas, nes man inkriminuota tai, jog rašiau straipsnius, pažeisdamas draudimą minėti tam tikrus faktus. Konstitucinių abejonių ignoravimas. Baudžiamojo proceso metu kėliau klausimą dėl minėto civilinio teismo sprendimo teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai. Remdamasis Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalimi, prašiau, kad bylą nagrinėjantis teismas kreiptųsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą ištirti, ar 2009-04-10 sprendimu įvesta informacijos skelbimo prevencinė cenzūra neprieštarauja Konstitucijos 44 straipsniui. Tačiau teisėjas V. Petraitis šį prašymą nemotyvuotai atmetė, nenurodydamas jokių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, formaliai sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu be papildomų paaiškinimų. Tai rodo, jog teisėjas nepagrįstai ignoravo galimą akivaizdų teisės normos taikymo klaidą, susijusią su cenzūros draudimu, ir nesiekė ištirti Konstitucijos viršenybės klausimo.
Teisėjo veiksmais pažeistos teisės normos
Konstitucijos 44 straipsnis – cenzūros draudimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1-oji dalis kategoriškai skelbia, jog „masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Tai imperatyvi konstitucinė norma, draudžianti bet kurioms valdžios institucijoms ar asmenims iš anksto uždrausti visuomenės informavimo priemonėms skelbti tam tikrą informaciją. Nagrinėjamu atveju 2009 m. teismo sprendimu nustatytas draudimas man rašyti apie A. Sadecką ir „Mažeikių naftą“ yra ne kas kita, kaip tiesioginė cenzūra – išankstinis viešosios informacijos turinio kontrolės aktas, užkertantis kelią skelbti tam tikras žinias bei idėjas. Teisėjas V. Petraitis, vietoje to, kad gintų Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę, savo nuosprendžiu faktiškai įtvirtino ir pratęsė šio cenzūrinio draudimo galiojimą. Baudžiamasis persekiojimas ir nuteisimas už tai, kad žurnalistas paskelbė informaciją pažeisdamas prevencinį draudimą, prieštarauja Konstitucijos 44 straipsnio esmei, nes sudaro precedento neturintį cenzūros taikymą. Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis. Minėta konstitucinė nuostata detaliau įgyvendinta Visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ). VIĮ 10 straipsnis („Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“) nustato: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti … visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo“ . Ši įstatymo norma aiškiai apibrėžia cenzūrą kaip bet kokius išankstinius informacijos kontrolės veiksmus ir ją draudžia. Teisėjo V. Petraičiо nuosprendis – tai būtent veiksmas, kuriuo buvo siekiama kontroliuoti turinį (uždraudžiant man skelbti tam tikrą informaciją ateityje ir nubaudžiant už jos paskelbimą). Taigi, teisėjas pažeidė ir šią tiesiogiai taikomą įstatymo nuostatą. Konstitucijos 25 straipsnis – žodžio laisvė. Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“, taip pat teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Ši nuostata leidžia riboti informacijos sklaidą tik įstatymo numatytais atvejais, siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes (pvz., žmogaus orumą, privatumą, moralę). Nors A. Sadeckas prevenciniu ieškiniu teigė ginsiąs savo garbę ir orumą, pažymėtina, kad tokie garbės ir orumo gynimo atvejai paprastai sprendžiami po informacijos paskelbimo (teismui nustačius, kad paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ar žemina asmenį). Išankstinis gi draudimas skelbti bet kokias potencialiai nepalankias žinias apie politiką A. Sadecką peržengia Konstitucijos 25 str. nustatytas ribas ir įveda visišką cenzūrą, nepalikdamas galimybės net argumentuotai ir sąžiningai kritikai. Teisėjas, taikydamas tokį draudimą ir bausdamas už jo nepaisymą, pažeidė ir Konstitucijos 25 str., ir informacijos laisvės principus. Teismų pareiga vadovautis Konstitucija. Primintina, kad pagal Konstitucijos 6 str. 1 d. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos 7 str. nustato, jog „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“. Be to, Teismų įstatymo 33 str. 1 d. imperatyviai įpareigoja teismus, nagrinėjant bylas, vadovautis pirmiausia Konstitucija, paskui įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie neprieštarauja Konstitucijai . Taigi teisėjas V. Petraitis, spręsdamas baudžiamąją bylą dėl tariamo minėto draudimo nevykdymo, privalėjo pirmiausia įvertinti, ar pats 2009 m. sprendimu nustatytas draudimas neprieštarauja Konstitucijos normoms. Pastebėtina, kad joks teisės aktas negali nustatyti cenzūros, todėl net įsiteisėjęs sprendimas, įvedantis cenzūrą, teisiniu požiūriu negalėjo būti laikomas teisėtu. Teisėjas privalėjo vadovautis Konstitucija ir nepaisyti akivaizdžiai antikonstitucinio draudimo, tačiau to nepadarė. Priešingai – jis rėmėsi neteisėtu draudimu kaip pagrindu nuteisti mane, taip pažeisdamas Konstitucijos viršenybės principą (Konstitucijos 7 str.) ir savo, kaip teisėjo, priesaiką saugoti Konstituciją.
Teisėjo veiksmų vertinimas kaip piktnaudžiavimas
Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad teisėjo Valdo Petraičio veiksmai turi piktnaudžiavimo požymių ir diskredituoja teisėjo vardą. Piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškia tuo, jog teisėjas sąmoningai pasinaudojo savo, kaip teisingumą vykdančio pareigūno, galia priešingai tarnybos tikslams – ne siekdamas apginti teisinę tvarką ir Konstitucijos saugomas vertybes, o priešingai, jas paneigdamas:
Konstitucijos ignoravimas: Teisėjas ne tik nepaisė tiesioginio Konstitucijos draudimo taikyti cenzūrą, bet ir atsisakė imtis priemonių ištirti galimą Konstitucijos pažeidimą (neinicijavo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nemotyvuotai atmetė gynybos prašymą). Taip buvo ignoruojama Konstitucijos viršenybė, nors teismai privalo užtikrinti, kad jų sprendimai neprieštarautų Konstitucijai .
Žodžio laisvės varžymas: V. Petraičio nuosprendis faktiškai patvirtino neteisėtą cenzūros mechanizmą – prevencinį draudimą skelbti tam tikrą informaciją spaudoje. Jis nubaudė mane už tai, kad vykdžiau žurnalistinę pareigą informuoti visuomenę apie galimus teisės pažeidimus privatizuojant strateginę įmonę. Toks veiksmas prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai dėl žiniasklaidos laisvės. Teisėjas neįvertino, kad „bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti … teisei į informacijos laisvę“, t. y. draudimai turi būti labai siaurai taikomi ir proporcingi. Šiuo atveju draudimas buvo absoliutus ir neapibrėžtas, o teisėjas jį taikė neproporcingai, taip pažeisdamas mano, kaip žurnalisto ir piliečio, teises.
Nepagrįstas baudžiamosios teisės taikymas: BK 245 straipsnis numato atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau ši norma neturėtų būti naudojama situacijoms, kai pats teismo sprendimas galimai neteisėtas ar prieštarauja fundamentalioms teisėms. Teisėjas V. Petraitis, taikydamas BK 245 straipsnį šioje byloje, suabsoliutino formalią teismo sprendimo galią, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad minėtas draudimas publikuoti informaciją negali turėti teisinės galios virš Konstitucijos. Toks siauras ir formalus teisės taikymas buvo kritikuotas ir kasaciniame skunde bei vėliau įvertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. LAT 2015 m. spalio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, nagrinėjęs analogišką situaciją dėl A. Sadecko iniciatyva įvestos cenzūros, visiškai išteisino mane, konstatavęs, kad nepadaryta jokia nusikalstama veika . Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamas prevencinis draudimas yra per daug bendro pobūdžio, jame nenurodyta konkreti draudimo taikymo apimtis, todėl baudžiamoji atsakomybė už jo pažeidimą negali būti taikoma, juolab kai kyla kolizija su informacijos laisve. Taigi, teisėjo V. Petraičio nuosprendis jau tuo metu (2014 m.) prieštaravo demokratinės teisinės valstybės principams, o vėliau ir aukštesnės instancijos teismo buvo faktiškai delegitimuotas (panaikintas kaip nepagrįstas). Šios aplinkybės sustiprina įspūdį, kad teisėjas V. Petraitis veikė neteisingai ir galimai tendencingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjo Valdo Petraičio veiksmai vertintini kaip savavališki ir neatitinkantys teisėtumo bei teisingumo kriterijų. Užuot gynęs Konstitucijos saugomą informacijos laisvę ir užtikrinęs teisingą bylos nagrinėjimą, teisėjas prisidėjo prie neteisėtos cenzūros palaikymo. Toks elgesys diskredituoja teismo autoritetą ir pažeidžia visuomenės pasitikėjimą teismais.
Prašymas
Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsniu (dėl teisėjų drausmės), prašau Teisėjų etikos ir drausmės komisiją:
Pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valdo Petraičio veiksmų minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014 ir nustatyti, ar jis savo veiksmais (teisės aktų reikalavimų nepaisymu, neteisėtos cenzūros taikymu) nepadarė teisėjo vardą žeminančio nusižengimo.
Nustačius pažeidimus, inicijuoti drausmės bylą teisėjui V. Petraičiui Teisėjų garbės teisme dėl galimo teisėjo priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos nepaisymo. Teisėjo veiksmai, kuriais tiesiogiai pažeidžiama Konstitucija ir varžoma pamatinė teisė į žodžio laisvę, turėtų užtraukti griežčiausią drausminę atsakomybę.
Apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją raštu įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat prašau imtis priemonių, kad ateityje teismų praktikoje nebūtų toleruojamas joks cenzūros įteisinimas, priešingas Konstitucijos 44 straipsniui ir demokratinės valstybės principams.
Pridedama: Baudžiamosios bylos Nr. 1-258-503/2014 Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendžio kopija; LAT 2015-10-01 nutarties baudž. byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 išrašas. Pareiškėjas: Aurimas Drižius, parašas Data: 2025 m. liepos 29 d.

Aurimas Drižius

Byla 1-258-503/2014Dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. Sadeckas ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo nusikalstamame „Mažeikių naftos” privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant N. Dargytei, E. Vėgelytei, R. Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei N. Pačėsaitei, prokurorui G. J., kaltinamajam A. D., jo gynėjai adv. L. Karvelienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. ( – ) gimęs ( – ), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyv. ( – ), gyv. vietą deklaravęs ( – ), dirbantis ( – ), teistas:

31) 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda;

42) 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbu;

53) 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

64) 2011-09-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį – paskirta bausmė – 40 MGL (5200 Lt) bauda;

75) 2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, LR BK 63 straipsnio 9 dalimi pagal 2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu – galutinė bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

86) 2013-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dešimt mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013-10-18 nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, – neįsiteisėjęs;

97) 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį – paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2013-12-09 nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, – neįsiteisėjęs,

10kaltinamas pagal LR BK 245 straipsnį,

11Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

12kaltinamasis A. D. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:

13jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr( – )jam ir ( – )uždrausta savaitraštyje ( – ) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove ( – ), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas ( – ) direktoriumi ir savaitraščio ( – ), kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2012-08-18 savaitraštyje ( – )“ (( – ) straipsnyje „( – )“ A. S. vėl siejo su akcine bendrove ( – ), su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

14„<…> Tam, kad nuslėptų buvusio S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. S. nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko – nutarė, kad nors A. S. pats asmeniškai taisė įstatymo projektą, pagal kurį buvo privatizuota ( – ), tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. S. asmeniškai gaudavo iš ( – )po 300 litų už valandą konsultacijų, buvo ( – )bendrasavininkas, būdamas S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą, ir pats pasirašė komiteto pritarimą, prokuratūros nuomone, A. S. nėra niekaip susijęs nei su ( – ), nei su šios įmonės privatizavimu,

15<…> Kaip žinia, „Laisvo laikraščio“ redaktorius A. D. yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. S. ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo nusikalstamame ( – ) privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus …

16<…> Visose trijose bylose, kuriose buvo nuteistas A. D., A. S. davė melagingus parodymus, kad jis nėra susijęs su ( – ) ir jos privatizavimu ir būtent pagal melagingus A. S. parodymus A. D. ir buvo nuteistas. Nors prokuratūrai ir teismams buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo ( – )bendrasavininkas, asmeniškai gaudavo po 300 litų už valandą konsultacijų iš ( – ) iki ( – )“ privatizavimo, taip pat, būdamas S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, asmeniškai rengė įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos buvo privatizuota ( – ), vėliau minėto komiteto posėdyje ragino kitus jo narius pritarti ( – ) privatizavimui, ir pats balsavo už privatizavimą. Be A. S. rengtų minėtų įstatymo pataisų ir S. N. saugumo komiteto pritarimo ( – ) niekada nebūtų privatizuota.

17<…> Akivaizdu, kad savo parodymuose A. S. pripažino, kad jo dalyvavimas ( – ) privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant, ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavimo procese…

18<…> Kaip žinia, dar 2009 m. A. S. padavė teismui melagingą ieškinį, prašydamas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ jį sieti su ( – ), jos privatizavimu ir buvusio šios įmonės direktoriaus G. K. nužudymu.

19<…> Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas patenkino šį nepagrįstą ir melagingą ieškovo A. S. ieškinį, ir vėliau A. D. buvo nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose, apkaltinus tuo, kad jis neva nevykdė šio įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir toliau rašė straipsnius apie A. S. sąsajas su AB „Mažeikių nafta“.

20<…> Bet kokie A. D. bandymai atnaujinti bylą dėl draudimo sieti A. S. su ( – )ir jos privatizavimu atsimuša kaip į sieną. Prokuratūra ir teismai ignoruoja akivaizdžius įrodymus …“.

21Be to jis, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:

22jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje ( – )jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „( – ) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove ( – ), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas ( – )direktoriumi ir savaitraščio ( – ), kurio redakcija yra ( – ), redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2012-11-10 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. lapkričio 10-16 Nr. 45 (401) straipsnyje „Aukščiausias teismas dar kartą patvirtino – rašyti tiesą yra nusikaltimas“ A. S. vėl siejo su akcine bendrove ( – ), su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

23„<…> Kaip žinia, teisėjas A. P. nuteisė LL redaktorių A. D. už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos R. V. sprendimo uždrausti ( – ) spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. S. iškels A. D. dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. Teisėja R. V. taip nutarė po to, kai A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti ( – ) rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su minėta naftos perdirbimo įmone, nors teismui buvo pateikti tai įrodantys dokumentai. Kadangi teisėjos R. V. sprendimas pasiekė redakciją jau po to, kai buvo suėjęs terminas apskųsti šį sprendimą, jis įsitesėjo.

24<…> Nors kai LL redaktorius pateikė teisėjai naujus minėtus teiginius įrodančius dokumentus, teisėja sutiko, kai šie įrodymai „viską keičia iš esmės“. Tai yra, teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime.

25<…> Nors teisėjui A. P. buvo pateikti visi įrodymai (dokumentų kopijos spausdinamos šalia), kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime…

26<…> „A. S. kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu“…

27<…> Žodžiu, susidarė tokia situacija, kad A. D. nuteistas už tai, kad parašė straipsnį, kuriame buvo rašoma apie tokius absurdiškus teismų sprendimus, ir A. S. negalima sieti su minėta naftos įmone …“.

28Be to jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:

29jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir ( – ) uždrausta savaitraštyje ( – )publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove ( – ), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas ( – )ir savaitraščio ( – ), kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2013-02-02 savaitraštyje ( – ) (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje ( – ) A. S. vėl siejo su akcine bendrove ( – ), su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

30„<…>( – ) buvo uždrausta savaitraštyje ( – )publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove ( – ), su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu…

31<…> A. S. … davė akivaizdžiai melagingus parodymus, kad ( – )privatizavime jis nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti…

32<…> A. S. pats pripažino, kad ne tik asmeniškai dalyvavo ( – )privatizavime, bet ir asmeniškai teikė įstatymo, leidusio privatizuoti ( – ), pakeitimus. Savo parodymuose anot pareiškėjo, A. S. pripažino, kad jo dalyvavimas ( – ) privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavimo procese.

33<…> R. J. pripažino, kad A. S. galėjo „hipotetiškai“ dalyvauti ( – )privatizavime, tačiau nedalyvavo.

34<…> Tam, kad išgelbėti A. S. nuo baudžiamosios bylos, P. F. nurodė, kad Seimo komitetų sprendimai nėra privalomi Vyriausybės institucijoms, jie yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir tai reiškia, kad A. S. nedalyvavo ( – ) privatizacijoje. LL redaktorius A. D. nuteistas tris kartus pagal melagingus A. S. parodymus trijose baudžiamosiose bylose, kuriose jis teigė, kad niekaip nėra susijęs su ( – ), jos privatizavimu ir G. K. nužudymu.

35<…> Nors teismui buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo ( – )bendrasavininkas, aktyviai dalyvavo abiejose šios įmonės privatizavimo etapuose, asmeniškai konsultavo „Williams“ už 300 litų per valandą, vadovavo S. N. saugumo komiteto posėdžiui, kuriame ragino balsuoti už ( – ) privatizavimą…“.

36Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinime nurodytame laikraštyje atspausdintų straipsnių (kaltinime nurodytų teiginių) autorius jis. Viskas, kas minėtuose straipsniuose parašyta yra tiesa. S. pateikė melagingą skundą, tai patvirtino ir prokuratūra. Jis (A. D.) nekaltas „kaip kūdikis“. O teismo draudimas buvo neteisėtas. Prokuratūra iš pradžių pripažino, kad skundas buvo melagingas, S. parodymai melagingi. Tas pavadinimas labai teisingas, jog „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“. Jis (A. D.) tuo dar kartą įsitikino. Be to, visus tuos teiginius jis gali pagrįsti, o būtent, kad dalyvavo, kad pats S. rašė įstatymus pagal kuriuos „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama, visiems privatizavimo etapams pritarė. Galiausiai pas teisėją V. buvo iškviesta lietuvių kalbos instituto profesorė, kad išaiškintų, ką reiškią žodis „dalyvauti“. Ši paaiškino, kad jos supratimu „dalyvauti privatizavime“ suprantama kaip atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju S. atliko veiksmus privatizavime, kuriuos iki šiol neigia. Taigi jis (A. D.) rašo tiesą. Jis atliko savo pareigą ir kaltu neprisipažįsta visiškai. Atsakė, kad jam buvo žinomas teismo sprendimas, kurio nevykdymu kaltinamas. Taip, jis žinojo, o būtent, kada tas sprendimas buvo priimtas, įsiteisėjęs ir, kad šis sprendimas neteisėtas jam taip pat yra žinoma. Teismo sprendimo esmė jam suprantama, o būtent, kad uždrausta rašyti tiesą. Rašydamas minėtus teiginius žinojo, kad šiais S. siejamas su ( – ) privatizavimu. Tačiau tai yra parašyta tiesa. Be to, prokuroro buvo pripažinta, kad A. S. skundas melagingas ir pagal šį jį (A. D.) toliau persekioja. Patikslino, jog jo minimas „skundas“ – tai A. S. prevencinis ieškinys. Šis A. S. prevencinis ieškinys melagingas. Atsakė, kad kaltinime išdėstyti visi teiginiai rašyti jo (A. D.). Jis tuo norėjo parodyti, kad A. S. dalyvavimas visgi buvo ( – )privatizavime. Tačiau jis (A. D.) nesiekė sąmoningai pažeisti teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, jis kaltinime nurodytais teiginiais bandė įrodyti, kad tas teismo sprendimas buvo neteisėtas. Be to, kaip galima įmonės savininko nesieti su įmone. Be to, tai buvo geras žurnalistinis tyrimas parodyti kaip veikia prokuratūra ir kaip veikia teismų sistema, jog įvesta cenzūra, kuri draudžiama Konstitucijos. Tikslas buvo toks – parodyti visuomenei kas darosi. Patikslino, kad kaltinime minimą teismo sprendimą žino ir supranta. Tačiau žiniasklaidos tikslas – pateikti visuomenei informaciją apie Lietuvoje vykstančius dalykus. Tikslas – paviešinti tuos dalykus, kurie vyksta Lietuvoje. Teigia, kad prokuratūra yra užvaldyta „mafijos“, teismai yra užvaldyti „mafijos“. „Mafija“ yra prieš jį sėdintis S., kuo jis (A. D.) nei kiek neabejoja. Patikslino, kad tas teismo draudimas buvo pagrįstas civilinėmis bylomis dėl garbės ir orumo. Iš pradžių civilinę bylą nagrinėjo teisėjas S.. Kai jie pateikė dokumentus kaip S., ( – ) plovė milijonus, šis teisėjas nusišalino nuo bylos. Vėliau civilinę bylą nagrinėjo teisėjas K., kuris nutarė, jog teiginys ( – ), S. firma plovė milijonus“ neatitinka tikrovės dėl to, kad nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, jog tai įvyko. Pagal tai teismui reikia pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir t ada teismas tai pripažįsta kaip faktą. Todėl po šio sprendimo jie pateikė turimus dokumentus. Be to, vėliau dėl ( – ) santykių, ( – ) prokuratūroje buvo iškelta byla dėl pinigų plovimo. ( – )išrašinėjo sąskaitas už marketingą, konsultavimą ir panašiai ir pats prokuroras parašė, kad tai buvo „butaforinės“ paslaugos, jog tokios paslaugos nebuvo teikiamos, o tik išrašinėjamos sąskaitos ir jos apmokamos. Jie (jis su kitais asmenimis) tai įvardino kaip pinigų plovimą. Teisėjas K. nusprendė, kad tai yra netiesa, nes nėra įsiteisėjusio sprendimo. Remdamiesi šiuo teisėjas K. sprendimu S. su K. padavė prevencinį skundą bei surašė prašomą draudimą rašyti apie bet kokias sąsajas tarp ( – )ir jos privatizavimo bei S.. Jis (A. D.) 5 metus įrodinėja, kad tų sąsajų buvo daugiau nei bet kada. Prieita net prie to, kad jis pateikė visus įrodymus, jog S. buvo bendrasavininkas – „( – )akcininkas. Į tai teismai rašė, kad tai viešai žinomos aplinkybės ir dėl to bylos neatnaujins. Gavosi, kad viešai žinomų aplinkybių skleidimas yra nusikaltimas. Pagal visa tai, jo subjektyviu vertinimu, jis suprato, kad S. atsiskaito tiek prokuratūra, tiek teismai. Be to, atsakė, kad teisėjas K. pripažino, kad teiginys ( – ) plovė ( – ) milijonus“ yra neatitinkantis tikrovės. Šį teiginį rašė, nes jam tai sakė pats tai tiriantis prokuroras Š. V., o šio jis turi garso įrašą. Be to, šis prokuroras tuo metu pasakė, kad jokių paslaugų suteikta nebuvo, buvo išrašomos sąskaitos ir jos apmokamos. Todėl, jeigu teismo sprendimas yra nusikalstamas, tai, žinoma, kad tokio sprendimo vykdyti nereikia. Be to, teismas gali uždrausti rašyti apie bet ką, ir bet koks parašymas būtų nusikaltimas. Šiuo atveju jo veiksmai nėra nusikaltimas, nes žiniasklaidos priemonės paskirtis – šviesti Lietuvą politiniais ir ekonominiais klausimais. O tokie sandoriai tarp S. valdomos firmos ir ( – ) pati įdomiausia tema. Tuo metu tai buvo aktualija. Atkreipė dėmesį į tai, kad, kai jis 5 kartus kreipėsi dėl bylos atnaujinimo, teismai motyvavo tuo, kad jis rašys apie neteisėtus S. dalyvavimus ( – ) privatizavime, o apie teisėtus jau galima rašyti. Pabrėžė, kad bet koks S. dalyvavimas šiuose reikaluose yra neteisėtas, nes būdamas bendrasavininkiu jis turėjo nusišalinti nuo privatizavimo reikalų ir taip pažeidė privačių bei viešų interesų derinimo įstatymą. Atsakė, kad nežino, kaip S. „laiko“ tuos teismus, o būtent kurie priima tokius sprendimus, kurie nesiderina su jokia teise, su tai, jog negalima skelbti viešai žinomų aplinkybių ir t.t. Pačioje Konstitucijoje yra norma, jog yra draudžiama cenzūra. Ši norma tam, kad būtų išvengta tokių bylų kaip ši. Negalima uždrausti į priekį (ateitį). Kai parašoma ir asmuo įsižeidžia, galima kreiptis dėl tikrovės neatitikimo. Uždrausti rašyti į priekį (ateitį) yra draudžiama. Jis turi prokuratūros nutarimą, kuriame parašyta, jog S. veiksmai buvo nusikalstami, tačiau suėjo senaties terminai. Šį nutarimą pateikęs teismui. Be to, buvo pateikti skundai prokuratūrai, tačiau prokuratūra teigė, kad S. melavo netyčia, nebuvo tyčios, nors bet koks melavimas yra tyčinis. Atsakė, kad jis sąmoningai rašė(-o), žinodamas, kad tas teismo sprendimas bus panaikintas. Jis tuo norėjo parodyti, kaip teismai S. „suka“ nuo atsakomybės. Įsitikinęs, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuris nurodytas kaltinime, įvesta cenzūra ir jam uždrausta rašyti tiesą. Faktiškai tai yra cenzūra. Į priekį (ateitį) kažką drausti, publikuoti yra cenzūra. Pripažino, jog rašant, publikuojant straipsnius negalima asmens žeminti ir kt. Civilinio ieškinio nepripažino. Papildomai atsakė, kad žinojo (-o), kas parašyta kaltinime minimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jis supranta, kuo kaltinamas, tačiau tai buvo melaginga nuo pat pradžių, melagingas prevencinis ieškinys. A. S. sako, kad jis neprivatizavo. Niekas ir nekaltina, kad privatizavo. Jis (A. S.) dalyvavo privatizavime. Tas dalyvavimas buvo neteisėtas. Yra skirtumai tarp žodžių „dalyvauti“ ir „privatizuoti“. Pripažino, jog minėtu teismo sprendimu, buvo uždrausta sieti S. su ( – )“ ir jos privatizavimu. Tačiau vėliau jis (A. D.) eilę kartų buvo nuteistas dėl melagingų parodymų. Jeigu S. nebūtų davęs melagingus parodymus, tokio dalyko (šios bylos) šiuo metu nevyktų.

37Kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuotus baudžiamuosius nusižengimus pasitvirtino sekančiais duomenimis.

38Nukentėjusiojo A. S. teismui duotais paaiškinimais, atsakymais, jog dėl kaltinime nurodytų aplinkybių iš esmės atsakė į teismo pateiktą klausimą dėl civilinio ieškinio. Pagal byloje surinktus duomenis, jo galva, kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta. Šiuo atveju nukentėjusiojo atžvilgiu yra ne viena atsitiktinė frazę, o laikraščio lapai, kuriuose teiginiai apie nusikaltimus ir visa kita, kas neatitinka tikrovės. Ieškinį grindžia tuo, kad tai (kaltinime nurodytu būdu) tęsiasi labai ilgą laiką, jam, jo artimiesiems tuo daroma didelė žala, didelis skausmas, pergyvenimai. Be to, dėl teiginių, jog S. vykdė nusikalstamą privatizavimą, tai nežino, kas tai nustatė. Jis, atsakydamas teismui, jau minėjo, nenori kartotis. Be to, jis privatizuoti minimos įmonės negalėjo ir šios vienas neprivatizavo, nes Seimo narys to padaryti negali, viską siūlo Vyriausybė. Be to, jis melagingų parodymų duoti negalėjo. Visa tai jį veikia, žeidžia, sukelia sunkius išgyvenimus, tai papildomai sustiprina ir dėl turėtų tragedijų. Mano, kad jo ieškinys yra pagrįstas, protingas. Gi žmogus, kuris turi darbą, savo laikraščius, ant gatvės nestovi, turi atitinkamai ir galimybes. Atsakė, kad po kaltinime nurodytų teiginių perskaitymo (sužinojimo) jam pakilo spaudimas, blogai miegojo. Labai sunkiai visa tai pergyvena ir nelinki niekam atsidurti jo vietoje. Atsakė, kad nors šiuo atveju byla dėl teismo sprendimo nevykdymo, bet jis nedalyvavo ( – )privatizavime.

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimu, kuriuo A. D. ir ( – )buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove ( – ), su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Šis sprendimas įsiteisėjęs (b. 1. 28-31).

40Savaitraščio ( – ) kaltinime nurodytų straipsnių kopijos, kuriose yra kaltinime nurodyti teiginiai (b. 1. 13-27).

41Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

42Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Be to, šio nutarimo 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei LR BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

43Pagal LR BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais; teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

44Pagal LR BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

45LR BK 245 straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą.

46Aukščiau aprašyta rašytine bylos medžiaga nenuginčijamai, patikimai nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ buvo uždrausta savaitraštyje ( – )publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su ( – )“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Išleistuose kaltinime nurodytu laiku savaitraščio „( – )leidiniuose išspausdinti kaltinime nurodyti straipsnių pavadinimai, aukščiau nurodyti tekstai.

47Įvertinęs šiuose tekstuose teiginius ir minėtą teismo sprendimą, kaltinamojo A. D. teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus, teismas sprendžia, kad A. D. aukščiau aprašytais teiginiais sąmoningai A. S. siejo su ( – ), šios bendrovės privatizavimu. Išvada apie tokį minėtu teismo sprendimu uždrausto siejimo fakto buvimą darytina, įvertinus ne tik kaltinime nurodytas straipsnių ištraukas, bet ir šių ištraukų konteksto turinį, minėto laikraščio 2012 m. rugpjūčio 18-24 (Nr. 33), 2014 m. lapkričio 10-16 (Nr. 45) straipsnių formate esančias A. S. nuotraukas, šio laikraščio 2012 m. rugpjūčio 18-24 (Nr. 33), 2014 m. lapkričio 10-16 (Nr. 45), 2013 m. vasario 2-8 (Nr. 5) straipsnių formate esančias dokumentų kopijas ir kitas aplinkybes. Straipsniai, juose iliustruojant A. S. nuotrauką ir įskaitomomis dokumentų kopijomis, atitinka uždrausto rašinio sąvoką, nes juose pateikta uždrausta informacija ją pateikiant rašto ženklais. Be to, iš straipsnių turinio (2012 m. lapkričio 10-16 Nr. 45, 2013 m. vasario 2-8 (Nr. 5) yra aiški ne tik teismo sprendimu uždrausta informacija, bet ir pasisakoma apie teisėjos R. V. priimtą kaltinime nurodytą sprendimą, teisėjo A. P. priimtą nuosprendį, kuriuo už tokią ankstesnę veiką A. D. nuteistas, teisėjo P. F. sprendimo apibudinimą, vertinimą, taip pat daromos išvados dėl A. S. elgesio ir pateikiamas jo vertinimas.

48Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. D. pripažino faktus, jog kaltinime nurodytus straipsnius parašė pats ir jam buvo žinoma apie minėtą teismo sprendimą ir jo turinį (įpareigojimą), kad šis teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, jog pagal įstatymą šis privalėjo būti vykdomas. Kaltinamasis A. D. nurodė, kad jis parašė minėtus straipsnius, nenurodė, jog ne jis priėmė sprendimą dėl šių straipsnių paskelbimo savaitraštyje ( – ). Tačiau tai, kad jis priėmė sprendimą dėl šių straipsnių paskelbimo savaitraštyje ( – )“ akivaizdu pagal jo teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus, vadovavimą ( – ), buvimą minėto savaitraščio redaktoriumi.

49Nenustatyta, kad nukentėjusysis A. S. dėl kokių tai aplinkybių galėjo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo sakyti netiesą, apkalbėti kaltinamąjį A. D.. A. S. paaiškinimai dėl kaltinimo nuoseklūs, išsamūs, tikslūs, neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytiems paaiškinimams, aukščiau aprašytiems byloje esantiems rašytiniams duomenims, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šio nukentėjusiojo paaiškinimai yra kaltinamojo A. D. kaltės įrodymas.

50Aukščiau aprašytoje rašytinėje medžiagoje (teismo sprendime, savaitraščio ( – ) straipsniuose) esantys duomenys (kaltinime nurodytas teismo sprendimu įpareigojimas, minėto savaitraščio tekstai) patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja nukentėjusiojo A. S. aukščiau įvertintiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad minėti rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šiuos duomenis teismas taip pat vertina kaltinamojo A. D. kaltės įrodymais.

51Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, – pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta A. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl teismo sprendimo, susijusio su bausme, nevykdymo. Šių minėtų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad A. D., darydamas šias nusikalstamas veikas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, kryptingais, nuosekliais veiksmais padarė teisme pasitvirtinusias nusikalstamas veikas. A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 245 straipsnį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę.

52Kaltinamojo A. D. teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme ribas, neįtikinama, nepagrįsta. Jo pateikti kaltę neigiantys rašytiniai dokumentai nepaneigia nei vienos kaltinime nurodytos aplinkybės.

53Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

54Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kiekvienos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad kiekviena įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. D. administracine tvarka baustas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. A. D. šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas penkis kartus nuteistas, esant neišnykusiam, nepanaikintam teistumui. Be to, jis už LR BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-26, 2011-06-29, 2011-12-21 nuosprendžiais nuteistas laisvė apribojimo bausmėmis. Šios aplinkybės rodo, kad jis tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, minėtais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės tikslų nepasiekė, jis linkęs nusikalsti pagal LR BK 245 straipsnį. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam A. D. paskiriant arešto bausmes už kiekvieną padarytą baudžiamąjį nusižengimą. Bausmių, galutinės bausmės dydis parenkamas, įvertinimus tai, kad nenustatyta A. D. atsakomybę lengvinančios ir(ar) sunkinančios aplinkybės, jog padarė baudžiamuosius nusižengimus, bei atsižvelgus į LR BK 49 straipsnio 1- 4 dalių, ir LR BK 63 straipsnio nuostatas.

55Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 10-12).

56LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

57Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo A. D. kaltė padarius tris baudžiamuosius nusižengimus, numatytus LR BK 245 straipsnyje. Be to, jis sistemingai padarė šiuos baudžiamuosius nusižengimus prieš A. S., šiam esant neviešu asmeniu. Taip pat nustatyta, kad ( – ) savaitraštis ( – ), kuriame išspausdinti kaltinime nurodyti straipsniai (tekstai), buvo išleisti 12400 egzempliorių tiražu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje A. S. surašytus argumentus bei jo teisme išsakytus argumentus civiliniam ieškiniui pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog A. S. dėl A. D. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Nukentėjusysis A. S. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 30000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. kad nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų, savaitraščio ( – )tiražas palyginus nedidelis, A. S. nusikalstamomis veikomis padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, sprendžia, kad 30000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog A, D.gauna dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. S. priteistina mažesnio dydžio, nei jis prašo neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 20000 Lt.

58Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

Nutarė

59pripažinti A. D., a.k. ( – ) kaltu:

60pagal LR BK 245 straipsnį už 2012-08-18 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą ir už tai jam paskirti dvidešimt dviejų parų arešto bausmę;

61pagal LR BK 245 straipsnį už 2012-11-10 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą ir už tai jam paskirti dvidešimt dviejų parų arešto bausmę;

62pagal LR BK 245 straipsnį už 2013-02-02 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą ir už tai jam paskirti dvidešimt dviejų parų arešto bausmę.

63Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas A. D. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę -keturiasdešimt penkių parų arešto, šią atliekant areštinėje.

64A. D. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

65Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. D. 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. S. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

66Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.