Šokas socdemams – E.Vaitkus siūlo reguliuoti maisto kainas

Aurimas Drižius
Liaudies partijos lyderis Eduardas Vaitkus siūlo reguliuoti prekybininkų pelną, parduodant maisto kainas. Tai tikras šokas vadinamiems socialdemokratams, nes jų vienintelis rūpestis – kad Vilijai Blinkevičiūtei nereikėtų rūpintis Lietuvos problemomis, o ji ir toliau galėtų nieko neveikti Briuselyje.
E.Vaitkus atsakė į laisvas.info klausimus:

Ponas Vaitkau, jūs minėjot, kad valstybė turi kištis į verslą, į kainas, į kainų reguliajimą, ir kaip pavyzdį paminėjot valstybės vykdomą kainų reguliavimą vaistų rinkoje. Kad būtent šitas modelis gali būti pritaikytas ir, pavyzdžiui, mažmeninei maisto produktų rinkai. Kaip tai atrodys, paaiškinkit.

Aš kaip pakartosiu kas yra vaistų rinkoje. Ministro įsakymu yra reguliuojama vaistų didmenininko marža ir marža vaistinėse (marža – pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, arba pelno norma). Tiesiog negalima kainos padidinti daugiau, negu leidžia ministras. Mažiau galima, bet daugiau ne. Akcijas daryti galima, bet kainos kelti aukščiau nustatytos maržos daugiau negalima. Todėl mano klausimas yra retorinis. Kadangi aš esu medikas, o ne ekonomistas. Tai jeigu tokia praktika yra teisėta, ekonomiškai pagrįsta vaistų rinkoje, tai kodėl mes negalim to padaryti ir maisto produktų prekyboje?
Kodėl mes pateikiam lenteles, kokie dideli yra prekybininko viršpelniai. Pats maisto gamintojas gauna nedaug, visą pelną susižeria prekybininkas.
Gamintojas gauna maždaug pusę tos sumos, už kurią parduota jo prekė parduotuvėje.

Tai kodėl valstybė negali įsikišti, jeigu ji kišasi į benzino kainas, kišasi į dyzelino kainas, nustato elektros kainas. Tai kodėl negali įsikišti į maisto kainų reguliavimą?

Betgi liberalai pasakys, kad čia komunizmas, t. j. čia tai yra tiesiog neįmanoma, nes šitaip valstybė kišasi į verslą. Tiesa, liberalai nepasakys, kad maisto kainas Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje.

Liberalų užduotis yra laukinis kapitalizmas. Plėšk kiek gali, nulupk kiek gali. Ir tada senąjį Marksą reikia prisiminti, kuris pasakė, kad dėl pelno, dėl dešimties kartų didesnio pelno jie tėvą ir motiną jie išduos. Kai kam, tai yra pagrindinis verslo principas. Valstybėje turi būti tam tikros reguliuojamos sferos. Ir turi būti balansas, kur valstybė nesikiša ir sferos, kur valstybė privalo kištis, kaip pavyzdžiui, energetikos kainos, dujų kainos, elektros kainos, maisto kainos. Valstybė turi reguliuoti šias kainas. Ir PVM mes privalom sumažinti.

E.Vaitkaus atsakymą papildė advokatas Mažvydas Misiūnas : Problema ta, kad valstybė turi visus instrumentus, kaip reguliuoti kainas ir kaip prižiūrėti vaistų, kaip prižiūrėti vaistinės, kaip prižiūrėti degalinių tinklus. Ir tam yra konkurencijos tarnyba. Tam yra vartotojų teisių įvairios tarnybos, tačiau mes žinome, kad jos nedirba arba dirba labai selektyviai, išrinkdami tik tuos segmentus, kuriuos jie pasirenka. Pvz., bankų sektoriaus jie visiškai neprižiūri. Lietuvos bankas iš savo pusės irgi sako, kad jie neturi jokių galių komerciniams bankams prižiūrėti. Jie negali sukontroliuoti Lietuvoje esančių bankų. Tai yra absurdas. To negali būti. Šiuo metu valstybė turi žymiai labiau kištis į kainų reguliavimą, todėl, kad kainos Lietuvoje yra jau visiškai palaida bala. Kainos pasidarė visiškai nekontroliuojami dalykai. Su PVM’u čia yra kitas klausimas… Be abejo, reikia žiūrėti PVM’o pagrįstumą. Ar tikriems maisto produktams neturėtų būti PWM-as mažinamas. Kaip sakykim, Lenkijoje, dar kažkur. Mes žinome visi, kad Lenkija pasiima didžiulę dalį Lietuvos gyventojų pajamų, todėl, kad lietuviai važiuoja ten apsipirkti. Tai visus šitos klausimus reikia spręsti, bet to kažkodėl niekas nedaro. Todėl, kad konkurencijos tarnyba, kuri viena pagrindinių institucijų, ji neatlieka savo darbo.

E.Vaitkus : O aš dar pridėsiu papildomai. O Lietuvos Seimas priima įstatymus ne visų Lietuvos žmonių labui, o vykdo tam tikrų komercinių grupių palinkėjimus, pastebėjimus. Ir šitam aspekte aš pateiksiu labai gerus Amerikoje apibendrintus duomenis. Apklausos ilgai buvo daromos ir garbingi universitetai padarė tokią išvadą, kad jeigu Amerikos žmonės visiškai nepritarė tam įstatymui, tai yra 30-40 procentų tikimybė, kad tą įstatymą (4:42) tikrai vis tiek priims. Jeigu Amerikoje žmonės labai pritarė tam įstatymui, kuris rengiamas, yra 30-40 procentų tikimybė, kad įstatymą priims. O jeigu ekonominiai verslo subjektai nepritarė, kad įstatymas turi būti… tai tada yra tikimybė 10-15 procentų, kad jį priims. O jeigu pritarė, tai yra tikimybė 90 procentų.
Lietuvoj mes galim tik tai naiviai tikėtis, kad skaičiai ne tokie. Tai verslo interesams Lietuvos Seimo rūmuose reikia pasakyti užsklandą ir sakyti, kad Seimas rūpinasi visų Lietuvos žmonių, o ne verslo viršpelnių interesais. Verslo interesais privalu rūpintis ir Lietuvos Seimui, bet ne dėl jo viršpelnių.
Supratau. Dabar kitas klausimas – kaip jūs sustabdysite Lietuvos įsivėlimą į šitą karą su Rusija? JUk akivaizdu, kad karas artėja greitai, labai greitai, nes Ukraina baigiasi. Ukrainiečiai baigiasi, dabar reikia mėsos naujos. Man iš šio puolimo Kurske akivaizdu, kad tai konvulsija, tarkim, iš esmės. Paskutinis pasispardymas, kaip buvo Vokiečių Ardėnuose puolimas prieš pat karo pabaigą. Taigi sekantys, aš kiek supratau, esame mes, lenkai ir visi šitie artimi broliai amerikono, tarkim, ne? Kaip tai sustabdyt? Ar įmanoma tai sustabdyt, tą Lietuvos įsivėlimą į karą?
Mano vienas iš svarbiausių uždavinių, kodėl mes su savo komanda einama į Seimo rinkimus ir 500 tūkstančių Lietuvos žmonių palaiko mūsų mintis. ir taip atsakė ne Eduardas Vaitkus, ne Mažvydas Misiūnas. Taip atsakė mums oponuojantį šita Lietuvos išdavikų valdžią.
500 tūkstančių žmonių palaiko mūsų mintis, kad karui privalome pasakyti ne, nes kitaip tai bus ir Lietuvos žmonių, ir Lietuvos valstybės sunaikinimas. Tai jeigu mūsų kaip Seimo narių, deputatų skaičiaus nepakaks, tai aš neabejoju, kad aš kviesiu žmonės statyti barikadas aplink Seimą ir išreikalauti iš Seimo taikos ir neįsivelti į tą mums visiems pražūtingą karą. Aš pakartosiu, šiuo metu viso pasaulio sunaikinimo pavojus yra didesnis negu Karibų krizės metu, o mūsų valdžia, valdydama masines dezinformacijos priemonės įvairiais būdais mus pripratino prie minties, kad karas yra neišvengiamas ir karas tiesiog turi būti.
Ir Rusijos gyventojų požiūriu, Vokietijos „Leopardai”, tankai Kursko žemėje dabar jiems privalo sukelti tam tikras mintis apie didžiausią viso pasaulio tankų mušį Kursko vietovėje Hitlerio laikais. Ir tai, ką rusams reiškia vokiečių rankai rusų žemėse.
Aš manau, kad rusai susitelks aplink Pūtiną – taip tai bus priešingas efektas, nes kai kas jau dabar sako, kad puolimas Kurske reiškia, kad rusai nuvers Pūtiną, tačiau bus priešingai?
Šitas puolimas rodo, kad mes, vakariečiai norime plėsti karo temą. Nenorime karo sustabdyti, o norime įvelti į jį toliau, kuo daugiau. Į tą karą, kuris baigtis gali tik tai viso pasaulio sunaikinimu. Jeigu mes toliau laikysimės tos linijos, kad Rusija turi būti strategiškai nugalėta mūšio lauke

neatlygintina politinė reklama